- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- N1-1595-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00455-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- J.
- Civilinis atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, neregistruotas Darbo biržoje, mokosi profesinėje mokykloje, teistas,
J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi J. I. jaunimo vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, gyv. Vilniuje, J. T. g. 93-7, neteistas, registruotas darbo biržoje,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji T. L. ir J. L. 2014-02-11, apie 14.00 val., veikdami drauge su ir D. K., gim. 1998-07-08, neturinčiu amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, Vilniuje, Antakalnio g. 130, visuomeninio transporto sustojime, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
T. L. nukentėjusiajam D. M. be jokios priežasties du kartus spyrė į pilvą, D. K. vieną kartą sudavė kumsčiu į galvos sritį, po ko J. L. ne mažiau kaip tris kartus trenkė kumščiu į galvos sritį ir į veido sritį, tuo nukentėjusiajam D. M. padarydami poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su paviršiniais odos įtrūkimais kairės akies apatinio voko srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio pojungtinėje srityje, tuo D. M. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. L. kaltę pripažino visiškai, jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamajame akte įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Jis paaiškino, kad 2014-02-11, apie 14.00 val., buvo Antakalnio g. 130, netoli viešojo transporto sustojimo. Su juo buvo jo draugė R., D. K. ir J. L.. Stotelėje turėjo susitikti su nukentėjusiuoju D. M., kurio asmeniškai nepažinojo, bet jį pažinojo jo draugė R. ir D.. Jo draugė paprašė „pakalbėti“ su D. M., kadangi jis jai grasino. A. D. į stotelę, jis D. pasivedė toliau pasišnekėti ir išsiaiškinti, kodėl jis apkalba jo draugę R.. Jis galvojo, kad tik pasišnekės su D. M., tačiau taip išėjo, kad porą kartų spyrė jam į pilvą. Vėliau viskas vyko labai greitai, nespėjo pamatyti ką darė D. K., ar J. L., kadangi jis apsisuko ir nuėjo. Neginčija fakto, kad visi D. M. sužalojimai atsirado jam, D. K. ir J. L. neteisėtai veikiant drauge. Panelė (R.) tuo metu stovėjo už kampo ir žiūrėjo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-02-11 buvo Antakalnio g.130, netoli viešojo transporto sustojimo. Su juo kartu buvo T. L., D. K. ir R. (panelė, kuri mokėsi toje pačioje mokykloje). Ta mergina paprašė nuraminti D. M., nes jis ją labai įžeidinėjo. Jie pasakė, kad gali D. nuraminti. Laukė jo po pamokų, paprašė jo prieiti prie jų pasišnekėti, bet jis nenorėjo. Jam priėjus T. pribėgo prie vaikino ir eidamas pradėjo kalbėti su juo. Tuomet jis atsivedė vaikiną prie jo ir D.. T. L. vaikinui iš kojos spyrė į pilvą, o D. K. spyrė vaikinui iš kojos į veidą. Nukentėjusysis bandė nuo jų bėgdamas pasišalinti ir tuomet jis pradėjo vaikiną vytis. Pribėgęs prie vaikino jis pastarajam kumščiu sudavė 3 smūgius į galvą ir vieną į akį. Vaikinas nuo smūgių nukrito ant žemės, o jis sugrįžo pas draugus. Jis suvokia, kad elgėsi netinkamai, tai bus pamoka, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų T. (T.) L. ir J. (J.) L. įvykdyta nusikalstama veika be jų visiško prisipažinimo įrodyta surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, bylos nagrinėjimo metu ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nedalyvavo, byloje gautas prašymas nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 134). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. paaiškino, kad jis 2014-02-11 apie 14.00 val. ėjo link Antakalnio žiedo, Antakalnio g. 130, Vilniuje. Jam einant prie jo pribėgo vaikinas, kuris buvo su randu, ir pasakė, jog reikia pasikalbėti. Jis atsisakė. Tada prie jo pribėgo dar vienas vaikinas, kurį pirmos apklausos metu jis įvardino D. vardu. Vienas jo klasiokas jį pažinojo, todėl ir D. M. pasakė jo vardą. D. D. M. pradėjo stumdyti. Tada jie nuėjo į kitą gatvės pusę. Ten pamatė dar tris vaikinus. Iš D. ir to vaikino su randu jis suprato, kad tai jų pažįstami. D. ir vaikinas su randu jam pasakė, kad jis turi atsiprašyti savo buvusios merginos R.. Po šių žodžių vaikinas su randu du kartus koja spyrė D. M. į pilvą. Jis pradėjo bėgti, vaikinai pradėjo jį vytis. Vaikinas vardu D. jam bandė suduoti kumščiu į veidą, bet jis pats pargriuvo. Jis dar spėjo nuo vaikinų pabėgti ir bėgdamas nuo jų perbėgo per gatvę, bėgo nuolydžiu ir pargriuvo. Vėl atsistojęs bandė bėgti toliau, tačiau kelią jam užtvėrė automobilis ir jis negalėjo pabėgti. Iš paskos atbėgęs vaikinas, prie jo pribėgęs kumščiais D. M. pradėjo daužyti į galvos sritį. Jis kiek įmanydamas rankomis bandė užsidengti nuo smūgių. Smūgių buvo daug, kaip pirmos apklausos metu sakė, vaikinas D. M. sudavė maždaug 13 kartų. Vienas iš vaikino suduotų smūgių buvo labai stiprus, kuris pataikė D. M. į kairę akį. Ji buvo visa ištinusi, prasidėjo vidinis kraujavimas. D. M. gydėsi Antakalnio poliklinikoje. Dėl minėto sužalojimo į mokyklą neišėjo maždaug dvi savaites. Iš viso D. M. mušė trys vaikinai, kiti du tik stovėjo ir nieko nedarė. D. M. mušti nustojo tuomet, kai kažkoks vaikinas šalia jų sustabdė automobilį ir išlipo, tuomet visi vaikinai nubėgo jį palikdami. Automobilį sustabdęs vaikinas nuvažiavo irgi. Jis susiskambino su mama ir pats savarankiškai grįžo į namus, po ko vyko į komisariatą ir į Antakalnio polikliniką. D. M. pažymėjo, jog jis atpažino tik vaikiną su randu, o kitų dviejų vaikinų atpažinti tikrai negalėtų, nes negali pasakyti kaip atrodė jų veidai. Dėl patirtų sužalojimų jo šeima šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, teisės pareikšti civilinį ieškinį yra išaiškintos.(b. l. 12-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. M. parodė, kad 2014-02-11 apie 14.00 val. paskambino sūnus D. M., kuris pasakė, kad jį ties Antakalnio g. 130 Vilniuje, sumušė 3 nepažįstami vaikinai. Sūnus paaiškino, kad jį užpuolė autobusų sustojime dėl keršto. Sūnus buvo spardomas, kelis kartus jam buvo trenkta į galvą. Viskas vyko kitų žmonių akivaizdoje (b.l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad jis 2014-02-11 dienos metu buvo Akropolyje, Vilniuje, Ozo g. 25. Ten būnat prie jo priėjo du iš matymo pažįstami vaikinai. Vienas iš jų buvo T. L., o kito vaikino jis žinojo tik vardą – J. (J.). Jie jam pasiūlė nuvažiuoti iki Antakalnio mikrorajono ir išsiaiškinti dėl vienos merginos vardu R.. T. L. jam pasakė, kad R. apkalbinėja jos draugas, todėl reikia viską išsiaiškinti. Jis sutiko ir jie nuvažiavo į Antakalnio mikrorajoną prie M. D. vidurinės mokyklos. „Antakalnio žiedas“ sustojime jis su T. L. priėjo prie vaikino vardu D., jo pavardės jis nežinojo. Viskas vyko einant link sustojimo „Antakalnio žiedas“, o ne pačiame sustojime. Staiga T. L. pradėjo su koja spardyti D., po to jį daužė su keliu. Jis pribėgęs trenkė D. su kumščiais į galvą. D. pradėjo bėgti. Jis perbėgo per gatvę ir pargriuvo. Tada prie jo pribėgo J., kuris pradėjo jį daužyti su kumščiais. J. pabaigęs mušti D. sugrįžo prie Tomo ir jie dviese nuėjo. Jis jų nelaukė ir vienas išvažiavo (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad ji mokosi Vilniaus M. D. vidurinėje mokykloje, 7B klasėje. 2013 m. gruodžio mėn. ji susipažino su D. M.. Jis mokosi toje pačioje mokykloje. Ji su juo bendravo apie du mėnesius. Sausio mėnesio pabaigoje ji su juo išsiskyrė, nes jis buvo be galo pavydus. Kai ji išsiskyrė, D. M. jai labai grasino, bet ji nekreipė dėmesio. 2014-02-12 ji atėjusi į mokyklą sužinojo, kad buvo sumuštas jos buvęs vaikinas D. M.. Visi pradėjo kalbėti mokykloje, kad tai ji padarė, nors ji nieko neprašė, kad jį sumuštų. R. Z. įtaria, kas galėjo sumušti D. M.. Tai galėjo padaryti jos pažįstamas D. K.. Jam yra 15 metų. Jis lanko bokso treniruotes, labai agresyvus bei dažnai mušasi. Kartu su juo galėjo būti draugas T., kuris yra vyresnis, ir turi ties akimi randą. Jis yra rusvų plaukų. Ji pažymėjo, jog tikrai vaikinų neprašė, kad sumuštų D. M. (b. l. 38).
Teismui iškilus abejonių dėl kaltinamojo J. (J.) L. psichinės būklės nusikalstamos veikos padarymo metu, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta psichiatrė.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, kad dirba vaikų ir paauglių psichiatre VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, kurioje gydomi vaikai iki aštuoniolikos metų. Paaiškino, kad J. L. buvo stebimas gydytojų nuo 2010 metų, jam buvo nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Kadangi jis turėjo ir mokymosi sutrikimų, mokėsi pagal lengvintą mokymo programą. Paprastai tai nėra tiesiog ūmi liga, kuri vaistais pagydoma. Tikėtina, kad šie bruožai gali likti, kadangi nėra pastovaus, sistemingo lankymosi pas psichologą ar medikamentinio vartojimo.
2015-07-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrojos skyriaus specialisto išvadoje pažymima, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę J. L. nėra tikslinga ( b.l. 166).
Teisiamojo posėdžio metu civilinė atsakovė G. L. paaiškino, kad civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlygintas. Paaiškino, kad sūnus suvokė ką padarė, jis gailisi. Nurodė, jog jis yra neįgalus, turi psichinį sutrikimą, lankė modifikuotą programą, vartoja raminamuosius vaistus.
2014-02-11 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (b.l.10-11).
2014-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. atpažino T. L. (nuotrauka Nr.3), kaip asmenį, kuris dar su dviems asmenimis jį užpuolė (b.l. 18-19).
Specialisto išvadoje Nr. G 551/14(01), nustatyta, kad D. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su paviršiniais odos įtrūkimais kairės akies apatinio voko srityje ir kraujosruva kairės skies obuolio pojungtinėje srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-02-11). Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasieji T. L. bei J. L. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro remdamasis kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo D. M. bei jo įstatyminės atstovės D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. K., R. Z. paaiškinimai. Taip pat kaltinamųjų T. L. ir J. L. nusikalstamus veiksmus patvirtina spacialisto išvada, kurioje konstatuoti kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam D. M.. 2014-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. atpažino T. L. (nuotrauka Nr.3), kaip asmenį, kuris dar su dviems asmenimis jį užpuolė (b.l. 18-19).Visi parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamieji T. L. ir J. L. be jokios priežasties, tik siekdami priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos viešoje vietoje Antakalnio g. 130, visuomeninio transporto sustojime, kartu su D. K. (neturinčiu amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: T. L. nukentėjusiajam D. M. be jokios priežasties du kartus spyrė į pilvą, o J. L. ne mažiau kaip tris kartus trenkė kumščiu į galvos sritį ir į veido sritį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tokiam nusikalstamam poelgiui buvo menkavertė priežastis, t.y. kaltinamieji pažadėjo savo pažįstamai R. Z. “nuraminti” jos buvusį vaikiną D. M., kuris jai neva grasino, negražiai apie ją kalbėjo. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu buvo atlikti akivaizdžiai viešoje vietoje – visuomenininio transporto sustojime.
Kaltinamieji veikė ciniškai, įžūliai, provokuodami konfliktą, kol galiausiai nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, bandė jį vytis, kai jis bėgo nuo jų. Tokiu būdu, kaltinamieji tyčiniais, įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. savo veiksmais sukėlė padarinius, numatytus BK 284 str. 1 d. dispozicijoje. Kaltinamieji veikė tyčia. Kaltės turinys atskleistas ne vien tik kaltinamųjų prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatytas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamieji T. L. bei J. L. bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam (sutrikdyta sveikata), bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.
T. L. ir J. L. nukentėjusiajam D. M. nežymiai sutrikdė sveikatą (specialisto išvada Nr. G 551/14(01), padarydami poodinę kraujosruvą dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su paviršiniais odos įtrūkimais kairės akies apatinio voko srityje ir kraujosruvą kairės skies obuolio pojungtinėje srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) todėl jų padarymas kaip atskiros nusikalstamos veikos nekvalifikuojami.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, darytina išvada, kad kaltinamojo T. L. bei J. L. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus visiškai įrodyta ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Dėl kaltinamojo T. L. baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę visiškai pripažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi Technologijų mokymo reabilitacijos centre apdailininko specialybės.
Iš teismui pateikto nukentėjusiojo D. M., nekentėjusiojo įstatyminės atstovės D. M. bei atstovo, advokato P. J. prašymo matyti, kad nukentėjusysis kaltinininkams atleido, neturi jokių pretenzijų, nereiškia civilinio ieškinio, neprieštarauja sutrumpintam įtrodymų tyrimui, kaltinamiesiems būtų taikomos BK 93 str. ar kitokio straipsnio nuostatos, numatančio kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 134).
Spręsdamas kaltinamojo T. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, kurio metu buvo žmogui sutrikdyta sveikata), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę –teistas ( b.l. 63), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.60-62), baustas administracine tvarka (b.l.66-67), mokosi, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - nukentėjusiojo atsiprašė, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką ir stengiasi sušvelninti dėl jos nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis T. L. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Proceso dalyviai pageidauja, kad T. L. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (tokios bausmės rūšies prašė ir prokurorė).
BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į T. L. asmenybę, į nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 7 p.).
Dėl kaltinamojo J. L. baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę visiškai pripažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatyta bent viena iš kelių įstatyme numatytų sąlygų, tai yra, jei jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba, jei jis pripažintas ribotai pakaltinamu, arba, jei jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
J. L. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. įvykdė būdamas nepilnametis -17 metų, šiuo metu mokosi, praeityje nėra teistas.
Konstatuojama, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nes nukentėjusiojo yra atsiprašyta, turtinės žalos nėra (nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė), be to, nėra pagrindo manyti, jog J. L. ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikyti įstatymų.
Nepilnametis kaltinamasis J. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (Baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d. ir 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.)
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veiksmus atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Kaltas asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė 36,58 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b.l. 30-32). Teisme gautas mokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atlygintas, 2015-03-06 G. L. sumokant 36,58 eurus (b.l. 148). Iš Vilniaus teritorinės Ligonių kasos pažymos matyti, kad analogišką sumą už nukentėjusiojo gydymą yra sumokėjęs ir T. L. (b. l. 157). Kaltinamieji turi teisę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu grąžinti iš viso 36,58 eurus, nes yra permoka už nukentėjusiojo D. M. gydymą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, BK 93 str,
nusprendė:
T. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 7 p., 72² str., T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.
Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjui.
J. (J.) L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti J. L. elgesio apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjui.
Išaiškinti J. L. ir T. L., kad jie turi teisę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu grąžinti 36, 58 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.