- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- AS-525-715-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00130-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- N. S. J., J. B., R. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. S. J., J. B., R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. J., J. B., R. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos N. S. J., J. B., R. R. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau – Utenos skyrius) vedėjo 2013 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 41VĮ-(14.41.2)-497 „Dėl pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų patikslinimo“ ir 2013 m. balandžio 18 d. priimtus įsakymus:
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-624 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 30 d. išvados Nr. 127 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“;
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-625 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 14 d. išvados Nr. 141 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“;
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-626 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 14 d. išvados Nr. 142 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pakeitimo“;
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-627 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 3 d. išvados Nr. 125 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pakeitimo“;
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-628 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 12 d. išvados Nr. 130 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“;
- Nr. 41VĮ-(14.41.2)-629 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 30 d. išvados Nr. 127 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“.
2) įpareigoti Utenos skyrių tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pareiškėjos nesilaikė privalomos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjos ginčija žemės reformos vykdytojo priimtus administracinius aktus, kuriais yra patikslintos, panaikintos ar pakeistos nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriantiems asmenims parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Šie dokumentai parengti žemės reformos vykdymo metu iki sprendimų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmimo.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, įstatymų numatytais atvejais, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pastarųjų sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (18 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jos yra pasinaudojusios įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nėra pasinaudojusios Žemės reformos įstatymo nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skundą dėl ginčijamų administracinių aktų atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimų panaikinimo, atsisakytina priimti kaip išvestinį iš nurodyto pagrindinio reikalavimo skundo reikalavimą įpareigoti Utenos skyrių tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
II.
Pareiškėjos N. S. J., J. B., R. R. padavė atskirąjį skundą (b. l. 42–43), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį.
Atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjos nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes vadovavosi Utenos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104)-1689 (b. l. 16–18), kuriame buvo nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo sprendimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, per vieną mėnesį gali būti tiesiogiai skundžiami Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Taip pat teigia, kad ginčijamais Utenos skyriaus sprendimais panaikintos ir pakeistos Utenos rajono apskrities viršininko išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei dėl nuosavybės teisės atkūrimo, todėl šių sprendimų apskundimui turi būti taikoma išimtis pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjos atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad pareiškėjos nesilaikė privalomos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylų teisenos įstatymo 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, su 3 dalyje numatyta išimtimi, jog minėta procedūra netaikoma sprendimams atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.
Pareiškėjų ginčijamu – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio – Utenos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 41 VĮ – (14.41.2.)-497 buvo patikslinta Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 392 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į minėtu 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 41 VĮ – (14.41.2.)-497 padarytus pakeitimus, atitinkamai 2013 m. balandžio 18 d. įsakymais Nr. 41VĮ-(14.41.2)-624, Nr. 41VĮ-(14.41.2)-625, Nr. 41VĮ-(14.41.2)-626, Nr. 41VĮ-(14.41.2)-627, Nr. 41VĮ-(14.41.2)-628, Nr. 41VĮ-(14.41.2)-629 buvo panaikintos ar pakeistos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Išnagrinėjus ginčijamų įsakymų turinį konstatuotina, jog jais nebuvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti ją neatlygintinai naudotis Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiais įsakymais buvo keičiami ar naikinami administraciniai aktai, parengti nuosavybės teisių atkūrimo procese iki galutinio sprendimo priėmimo. 2002 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 392 atsižvelgiant į nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus patvirtinta atkuriamos nuosavybės teisės apimtis – nurodyta, į kokio ploto žemę E. R. turi nuosavybės teisę. Utenos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 41 VĮ – (14.41.2.)-497 minėta pažyma pakeista, patikslinant minėtą žemės plotą. Pakeitus žemės plotą, į kurį nuosavybės teises turėjo E. R., mirusi 2002 m. birželio 25 d., atitinkamai keista ir jos turtinių teisių paveldėtojų nuosavybės teisių apimtis, nustatyta atitinkamai 2013 m. balandžio 18 d. įsakymais nuo Nr. 41VĮ-(14.41.2)-624 iki Nr. 41VĮ-(14.41.2)-629 panaikintomis ar keistomis išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Nagrinėjamais administraciniais aktais nebuvo užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, nebuvo nustatyta, į kuriuos suprojektuotus konkrečius žemės sklypus (nurodant jų vietą, ribas, kitus identifikuojančius duomenis) atkuriamos nuosavybės teisės kaip tai būtų padaryta priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, ginčijamiems įsakymams apskųsti, pagal šiuo metu galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Kaip yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato kitų subjektų, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis, sprendimų apskundimo tvarką, pagal kurią tokie sprendimai skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).
Nagrinėjamu atveju skundžiami Utenos skyriaus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio – vedėjo sprendimai, todėl taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis ir ginčijami įsakymai turėtų būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Utenos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 41SD-(14.41.104)-1689 netinkamai išaiškinta ginčui taikytina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo sprendimų apskundimo tvarka, tačiau toks išaiškinimas nepaneigia anksčiau aptartos imperatyviai įstatymu nustatytos privalomos ginčų nagrinėjimo procedūros.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjų N. S. J., J. B., R. R. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.