- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- 1-44-875/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31511-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas 3 kartus, paskutinį kartą – 2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.; 2020 m. rugsėjo 16 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. G. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 1.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu tyčia vieną kartą smūgiavo kumščiu į veido sritį, ties smilkiniu, savo broliui R. J., padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, kairiojo žandinio ančio priekinės-viršutinės-užpakalinės sienelių, kairės akiduobės viršutinės-išorinės-apatinės sienelių, kaktikaulio kairės pamatinės dalies, pleištakaulio kairiojo didžiojo sparno lūžius, kairiojo skruostikaulio lanko lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui R. J..
II. Įrodymai
2. Kaltinamasis G. L. teisme visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad konflikto metu broliui R. J. sudavė smūgį kamščiu į veidą ir jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad mirus broliui J. L. 2023 m. rugpjūčio 18 d. susirinko visi artimieji. Iš šarvojimo salės visi grįžo į D. L. namus, virtuvėje vartojo alkoholį – degtinę. Tarp susirinkusių artimųjų buvo ir jo brolis R. J., su kuriuo ilgai nebendravo, nes buvo susipykę. Brolis R. J. buvo girtas, elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi, keikė necenzūriniais žodžiais. Jis vis labiau pradėjo jį provokuoti, vaikščiojo po virtuvę, keiksnojo jį ir vienu metu priėjęs sudavė jam į dešinį petį. Tada jis broliui R. J. sudavė atgal, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, lyg į kairę pusę. Pamatė, kad brolio viena akis tinsta. Brolis buvo supykęs ir neleido prie jo prieiti, išėjęs į lauką ėjo link D. kaimynų. Norėjo parvesti į namus, tačiau jis pradėjo garsiai šaukti, kad jis niekur su juo neis. Grįžo į namus. Daugiau tą vakarą su broliu nebendravo. Kitą dieną artimieji pasakojo, kad brolis, eidamas į kiemą, nukrito nuo betoninių laiptų, vaikščiodamas buvo nuvirtęs į tujas, o grįžęs į namus kėlė triukšmą. Suduodamas smūgį broliui nesitikėjo, kad jis bus toks stiprus. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir susinervinęs. Kitą dieną po konflikto jis su broliu bendravo, jo atsiprašė, kalbėjo draugiškai. Brolio atsiprašė ne tik iš karto po smūgio, bet ir vėliau. Dabar su broliu R. bendrauja, jis jam atleido ir pretenzijų neturi. Dėl to, kad vieną kartą kumščiu sudavė broliui R. J. į veido sritį ir padarė sunkų sužalojimą, nuoširdžiai gailisi. Su žmona turi du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) metų mergaitę ir (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Dirbo karkasinių namelių statybos įmonėje, kuri šiuo metu siūlo darbą, bet negali dirbti, nes reikia vykti į komandiruotes Švedijoje.
3. Nukentėjusysis R. J. teisme parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. sužinojo apie brolio J. L. mirtį. 2023 m. rugpjūčio 18 d. susirinko visi artimieji. Iš šarvojimo salės visi grįžo į D. L. namus, virtuvėje vartojo alkoholį – degtinę. Tarp susirinkusių artimųjų buvo ir jo brolis G. L.. Vartojant alkoholį G. pradėjo jį užkabinėti, šaipytis. Jam pasakė, kad su narkomanu, išvis neturi ką kalbėti. G. atsistojo ir vieną kartą labai stipriai sudavė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, ties smilkiniu. Sėdėdamas prie stalo paprašė duoti telefoną, nes norėjo kviesti policijos pareigūnus. Savo telefono neturėjo, nes jį paliko namuose. Paskambinęs J. pasakė, kad ji kviestų policijos pareigūnus, nes jį sumušė. J. liepė nurimti ir eiti ilsėtis. Po pokalbio ėjo pas kaimynus prašyti pagalbos. Eidamas link kaimynų siauru takeliu užkliuvo ir ranka atsirėmė į tujas, nukritęs nebuvo. Eiti buvo sunku, nes buvo girtas ir nuo smūgio pradėjo suktis galva. Nuėjęs beldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Nuėjęs pas kitus kaimynus paprašė kviesti policiją. Moteris pasakė, kad jo neįsileis į vidų, tačiau policiją iškvies. Tada grįžo į D. namus. Ir laukdamas policijos užmigo ar neteko sąmonės. Ryte jo pasiimti atvažiavo sugyventinė J.. Grįžęs į namus prigulė ir pajuto begalinį skausmą ir oro trūkumą, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir po to į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur nustatė kairės pusės veido kaulų ir kaukolės pamato lūžį. Po įvykio G. nuoširdžiai jo atsiprašė, gailėjosi. Brolis nuoširdžiai gailisi, pripažino, kad pasielgė netinkamai, ir gailisi, jam atleido. Broliui G. L. pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
4. Liudytoja S. L. teisme parodė, kad jai paaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš sutuoktinį G. L., ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad mirus vyro broliui J. L. 2023 m. rugpjūčio 18 d. susirinko visi artimieji, iš šarvojimo salės visi grįžo į D. L. namus, virtuvėje vartojo alkoholį – degtinę. Tarp susirinkusių artimųjų buvo vyro brolis R. J.. Jis, būdamas visiškai girtas, provokavo jos vyrą kalbėdamas įvairius negražius žodžius, pirmas sudavė G. į petį. Po smūgio G. nieko nesakė, atsistojo ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. į kairę veido pusę, ties akimi. G. išbėgo į lauką. Ji išėjusi į kiemą pamatė, kad R. prie kaimynų namo durų, beldė prašė paskambinti. Jo kairėje akyje buvo mėlynė. Vedant R. link namų, jis prašė paskambinti sugyventinei J.. Ji savo mobilaus ryšio telefonu paskambino J.. Ji papasakojo, kas įvyko, ir prašė jos atvažiuoti pasiimti vyro. J. pasakė, kad negali atvažiuoti, nes yra išgėrusi. Kieme R. prie jos krito ant akmenų. Jis krito aukštielninkas. Ar galva trenkėsi, nematė. Atsikėlęs nuo žemės R. kažkur išėjo. Visi nuėjo miegoti. Po valandos į namus grįžo R., girdėjo garsus, panašius į smūgius į sieną. Ryte matė R. vaikštantį po namus, matė mėlynę jo kairėje akyje. R. išsivežė sugyventinė Janina.
5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos K. S. 2023 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., 12.27 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje gautas pranešimas, jog dėl galvos sužalojimų – sumušimų iš namų 11.40 val. GMP ekipažu atvežtas neblaivus – 1,20 promilės R. J., kurį sumušė brolis. R. J. išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 17.30 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad dėl smegenų sukrėtimo, dauginių lūžių, apimančių veido ir kaukolės kaulus, kaukolės pamato lūžio iš Radviliškio ligoninės 13.18 val. GMP ekipažo atvežtas R. J., kuris paguldytas į neurochirurgijos skyrių. 2023 m. rugpjūčio 20 d. tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. nakties metu, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, girtumas nenustatytas, G. L. konflikto metu sumušė neblaivų, girtumas nenustatytas, brolį R. J., kuriam (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas smegenų sukrėtimas, dauginiai lūžiai, apimantys veido ir kaukolės kaulus, kaukolės pamato lūžis (t. 1, b. l. 8–15)
6. 2023 m. rugpjūčio 21 d. –2023 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., 22.40 iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., 23.30. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrimas vieno aukšto mūrinis namas su mansarda. Apžiūros metu nuo įėjimo durų pusės ant dešinės sienos ir sienoje esančių spintos durų užfiksuotos tamsiai raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo tiškalai. Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu. Ant sienos dėmės iki 60 cm aukštyje nuo grindų ir 50 cm atstumu nuo galinės koridoriaus sienos. Ant spintos durų dėmės yra iki 70 cm aukštyje nuo grindų ir 85 cm atstumu nuo galinės koridoriaus sienos. Nuo sienos paimta galimai kraujo dėmės nuoplova, kuri supakuota į voką. Nuo spintos durų paimta galimai kraujo dėmės nuoplova, kuri supakuota. Namo kieme prie ūkinio pastato sienos yra du šiukšlių konteineriai. Kairiajame konteineryje yra įvairios šiukšlės. Šiukšlėse yra juodos spalvos švarkas su raudonos spalvos pamušalu. Švarkas paimtas ir supakuotas (t. 1, b. l. 26–40).
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. K. 2023 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad pasinaudojus POLIS II gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad R. J. turi tris brolius: D. K., G. L. ir J. L. (t. 1 , b. l. 16–17).
8. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ID 2344055121-1-1, kurioje nurodyta, kad 41 metų vyrą pykina, vemia. Jis sąmoningas, kvėpuoja normaliai, nekraujuoja. Nežinoma, ar skauda, pagrindinė problema – bendras silpnumas. Kvietimo rezultate nurodyta, kad, pasak ligonio, vakar buvo sumuštas. Ar buvo be sąmonės, nežino, buvo išgėręs daug alkoholio. Dabar labai blogai jaučiasi, pykino, vėmė, skauda veidą, dreba kūnas, labai dirglus. Vietoje ir laike orientuojasi, daugiau nusiskundimų neturi. Preliminari diagnozė – sukrėtimas (t. 1 , b. l. 21–22).
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1293/2023(04), kurioje nurodyta, kad R. J. nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejuose akių vokuose, kairiojo žandinio ančio priekinės-viršutinės-užpakalinės sienelių, kairės akiduobės viršutinės-išorinės-apatinės sienelių, kaktikaulio kairės pamatinės dalies ir pleištakaulio kairiojo didžiojo sparno lūžiai; kairiojo skruostikaulio lanko lūžis; galvos smegenų sukrėtimas; odos nubrozdinimai abiejose rankose. R. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023 m. rugpjūčio 19 d., sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. R. J. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytu būdu. R. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023 m. rugpjūčio 19 d., sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku; turimuose medicininiuose dokumentuose ir užduotyje atlikti objektų turimą nėra nurodyta, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. R. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir / ar galimai paviršiumi (-iais). R. J. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir / ar galimai paviršių (-ius) nėra pilnai atmetama, tačiau tiksliai pasisakyti, ar R. J. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, galima būtų pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes. R. J. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulų lūžių, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos abiejuose akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai abiejose rankose, kurie nustatyti R. J., yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, kairiojo žandinio ančio priekinės-viršutinės-užpakalinės sienelių, kairės akiduobės viršutinės-išorinės-apatinės sienelių, kairiojo skruostikaulio lanko lūžiai, kurie nustatyti R. J., yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, kaktikaulio kairės pamatinės dalies ir pleištakaulio kairiojo didžiojo sparno lūžiai, kurie nustatyti R. J., dėl kaukolės pamato kaulų lūžių, yra kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 9–10).
10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1416/2023(04), kurioje nurodyta, kad R. J. nurodytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas tyrimui pateiktame 2023 m. rugpjūčio 25 d. įtariamojo apklausos protokole aprašytomis, klausime nurodytomis aplinkybėmis. R. J. nustatyti, klausime Nr. 2 nurodyti, kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu (t. 2 , b. l. 16–17).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
11. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
12. Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 110–112) ir teisme pagal pareikštą kaltinimą sunkiai sužalojus brolį R. J. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. J. į veidą, nes buvo supykęs dėl to, jog nukentėjusysis nepagarbiai elgėsi, jį įžeidinėjo ir pastūmė į petį. Kaltinamojo G. L. parodymai dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam sutampa su nukentėjusiojo R. J. ir liudytojos S. L. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, bei kitais anksčiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). Šiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. L. ir nukentėjusysis R. J. po brolio laidotuvių kartu su giminėmis grįžo pas tėvus, kur vartojo alkoholį. Abu būdami neblaivūs susipyko ir apsižodžiavo, G. L. būdamas supykęs sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veidą. R. J. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis, kurį sukėlė vienas trauminis poveikis – G. L. smūgis, kuris atitinką sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
13. Byloje nustačius, kad kaltinamasis G. L. tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą broliui R. J., jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
IV. Bausmės skyrimas
14. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 54–61 straipsnių nuostatomis.
16. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti G. L. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
17. BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.
18. Kaltinamasis G. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus, vienam iš vaikų teikia teismo nustatytą išlaikymą (t. 2, b. l. 168–177), buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 2., b. l. 179), turi kreditorinių įsiskolinimų už lizingu įsigytą transporto priemonę (t. 2., b. l. 174), anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 71–76), kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka (t. 2, b. l. 67–70), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 41–43), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad G. L. registruotas Užimtumo tarnyboje, su žmona S. L. augina tris sūnus ir vieną dukrą, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (2 t., b. l. 62), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 66).
19. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
20. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. L. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, neturėdamas tikslo suduodamu smūgiu broliui G. L. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, veika padaryta spontaniškai po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju. Padarytas sunkus sužalojimas R. J. sveikatai liekamųjų reiškinių nesukėlė. Kaltinamasis G. L. ir nukentėjusysis R. J. po įvykio susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia ir prašo broliui griežčiausios, su laisvės atėmimu susijusios bausmės neskirti. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis G. L. savo noru atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų.
21. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad visuma duomenų ir kaltinamojo G. L. asmenybė leidžia daryti išvadą, jog BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijose numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl G. L., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas. Vien tai, kad G. L. praeityje buvo teistas ir teistumas neišnykęs, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje. G. L. intensyvios priežiūros skirti netikslinga, o nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę.
22. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. L. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
23. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 228,07 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 59–65). 2024 m. vasario 5 d. raštu Šiaulių teritorinė ligonių kasa nurodė, kad ligonių kasai padaryta 228,07 Eur žala atlyginta, ieškovas ieškinio atsisako, atsisakymo pasekmės žinomos (t. 2, b. l. 167). Kadangi civiliniam ieškovui žala atlyginta, ieškovas atsisako reikalavimo, civilinis procesas dėl ieškinio nutrauktinas.
24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo dėmių nuoplovos (2 vnt.) ir juodos spalvos švarkas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
25. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1, 2 punktu ir 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, G. L. per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ar neišvykti laikinai į užsienį, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose smurtinį elgesį kontroliuojančiose programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 (vienus) metus nuo probacijos pradžios, neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, juos atliekant per (vienus) metus nuo probacijos pradžios, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. L. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo dėmių nuoplovas (2 vnt.) ir juodos spalvos švarką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos