- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-189-210/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. R. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. R., gyv. (duomenys neskelbtini), 1179 Lt nuostolių atlyginimą ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškinį pateikia Radviliškio rajono apylinkės teismui, nes pagal CPK 30 str. 9 d. ieškinys gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą. Teigia, kad yra padaryta žala ieškovės turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis CPK 30 str. 6 d. nuostata, byla taip pat teisminga Radviliškio rajono apylinkės teismui, t. y. pagal žalos padarymo vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Radviliškio rajono apylinkės teismui, ir jį su priedais grąžino ieškovei. Teismas išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismą. Nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas atsirado iš šalių sutartinių santykių, o ne iš deliktinių santykių. Pabrėžė, kad nebuvo sudaryta rašytinės sutarties, kurioje tiksliai numatyta įvykdymo vieta ar išspręstas klausimas dėl teismingumo iškilus ginčui, todėl teismas sprendė, jog ieškovė negali remtis nei CPK 30 str. 6 d., nei CPK 30 str. 9 d., o ieškinį turi teisę pateikti pagal CPK 30 str. 1 d. nuostatas, t. y. pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį, apeliantė A. D. prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinys pareikštas pagal žalos padarymo vietą arba sutarties įvykdymo vietą, nes akivaizdu, kad sutartis turėjo būti įvykdyta tik bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ir pati žala turtui padaryta būtent šiuo adresu. Tvirtinama, kad tai, jog sutartis nebuvo rašytinės formos, nepaneigia jos sudarymo fakto. Pažymima, kad apeliantė yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, todėl ir šiuo atveju ieškinį būtų galima nagrinėti pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Nurodo, kad teisėja V. Šiukštienė privalėjo nusišalinti nuo ieškinio priėmimo klausimo sprendimo ir bylos nagrinėjimo, nes anksčiau buvo pareiškusi nuomonę dėl ieškinio teismingumo.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 straipsnis nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad fiziniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnis numato alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui paduos ieškinį. Pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta jų įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Todėl teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nesant tarp ginčo šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta įvykdymo vieta, ieškovė negali vadovautis CPK 30 str. 9 d. nuostatomis ir reikšti ieškinį, kaip ji nurodo pagal sutarties įvykdymo vietą, t. y. Radviliškio rajono apylinkės teismui.
Pažymėtina tai, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.). Įrodyti, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta rangos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto tenka ieškovei (CPK 178 str.). Teismas šalių pateiktus įrodymus tiria bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 185 str., 250 str.). Todėl šiuo konkrečiu nesant tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties, tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, teismas gali konstatuoti buvo ar ne tarp šalių susiklostą rangos teisiniai santykiai, tame tarpe tik nagrinėjant bylą iš esmės galima nustatyti tikėtinos rangos sutarties įvykdymo vietą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys negali būti pareikštas Radviliškio rajono apylinkės teismui, kaip teismui pagal žalos padarymo vietą. Apeliantė nurodo, kad CPK 30 str. 6 d. nėra nurodyta išlyga, jog ši įstatymo nuostata taikoma tik esant deliktinei atsakomybei.
Šiuos ieškovės atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais.
CPK 30 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. CK 6.245 str. įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 str. 2 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.245 str. 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tuo tarpu CK 6.245 str. 4 dalyje reglamentuota, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad būtent deliktinės civilinės atsakomybės atveju CPK 30 str. 6 d. yra įtvirtinta teisė pareikšti ieškinį teismui pagal žalos padarymo vietą. Tuo tarpu iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui nurodo, jog šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, ko pasėkoje ieškovės turtui buvo padaryta žala.
Todėl teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. Akmenės rajono apylinkės teismui, kaip teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.).
Ieškovės nurodytos aplinkybės apie amžių, sveikatos būklę, negali būti pagrindu keisti civilinio proceso įstatymu nustatytą civilinių bylų teismingumą.
Pažymėtina, kad apeliantės argumentas dėl teisėjos V. Šiukštienės šališkumo yra nepagrįstas. Tiek teisėjai priimant 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek priimant skundžiamą nutartį, byla nebuvo sprendžiama iš esmės, teisėja nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teigti, kad ji privalėjo nusišalinti nuo gautos bylos nagrinėjimo nėra teisinio pagrindo (CPK 66 str., 71 str.).
Dėl išdėstyto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.