- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- A15.-1568-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00099-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. V.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta,
kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. 2020 m. liepos 19 d., apie 4.40 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 9 km, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,55 promilės neblaivumo laipsnis, vairavo K. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilis buvo neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuotoja nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei nevykdė pareigos apdrausti automobilį. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 16, 226, 227 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
J. V. teismo posėdžio metu pripažino padariusi nusižengimus. Nurodė, kad draugas buvo girtas, prašė pavairuoti, ji sutiko, nes jam anksti reikėjo į darbą, todėl ir vairavo automobilį. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. Sutinka su nustatytu neblaivumu, nesijuto neblaivi, buvo išgėrusi 3-4 stiklines sidro. Nieko negali atsakyti dėl kitų inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Nežinojo, kad vairuotojo vairuojamas automobilis privalo būti įregistruotas nustatyta tvarka, apdraustas bei jam atlikta techninė apžiūra. Kartu su savimi nebuvo pasiėmusi jokio savo asmens dokumento. Daugiau prie vairo nesės. Ji tikėjosi, kad iki ryto išsiblaivės. Kaime ją vairuoti automobilį išmokė tėtis. Prašė išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Nurodė gaunanti 800 Eur atlyginimą į rankas, turi du nepilnamečius vaikus 14 ir 7 metų, gauna 250 Eur išlaikymą vaikams, 120 Eur išmoką vaikams, moka kreditą 450 Eur, pas antstolius išieškojimai nevykdomi. Ankstesnę baudą yra sumokėjusi. Per mėnesį galėtų sumokėti baudos apie 150 Eur.
Transporto priemonės savininkas K. S., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, parodė, kad neveikiantį automobilį, kurį vairavo J. V., įsigijo už 100 Eur ir ketino parduoti dalimis, bet susiremontavo, sugalvojo išbandyti, nespėjo automobilio nei įregistruoti, nei apdrausti. Pripažino, kad pats taip pat neturi teisės vairuoti. Žino, kad ir V. neturi teisės vairuoti, bet jis visą naktį gėrė, nenorėjo užsimušti, todėl davė jai vairuoti, ji buvo gėrusi tik iš vakaro. V. jam buvo sakiusi, kad tėtis yra ją mokęs vairuoti, ji yra važiavusi, todėl pasitikėjo. Jis nubaustas, kad perdavė automobilį vairuoti teisės neturinčiam asmeniui, šį nusižengimą pripažino.
Bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl teismas laiko, kad šiai institucijai taip pat apie bylos nagrinėjimą žinoma, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tai padaro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. KET 227 punktas numato, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą
užtikrina transporto priemonės valdytojas.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šiame kodekse nenumatytuosius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. KET 16 punkte nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonių ir T₅ kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. 2020 m. liepos 19 d., būdama neblaivi, vairavo K. S. priklausantį automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilis buvo neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuotoja nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei nevykdė pareigos apdrausti automobilį.
Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, transporto priemonės aprašas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiųjų patrulių tarnybiniai pranešimai, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir alkotesterio patikros sertifikatas, K. S. paaiškinimas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas apie kelių transporto priemonę, J. V. paaiškinimas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažįsta ir gailisi padariusi nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirta bauda sumokėta, bei padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlęs realią grėsmę pačiai pažeidėjai ir kitiems eismo dalyviams, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad pažeidėjai už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, skirtinos numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas lygus straipsnių sankcijose nurodytam nuobaudos minimumui.
ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Galutinė administracinė nuobauda J. V. skirtina pagal ANK 424 straipsnio 4 dalies sankciją.
Teismas, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į J. V. materialinę padėtį, tenkina jos prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir nurodo, kad J. V. paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas 9 mėnesių laikotarpiui.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau turi būti nustatyti įstatyme įtvirtinti atvejai, leidžiantys konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui ar kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenėms interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23/2012).
Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo metu transporto priemonės „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas buvo ne administracinėn atsakomybėn traukiama J. V., o K. S.. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. I. S. pranešė apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2020 m. gegužės 8 d. yra K. S., kuris, kaip matyti, savo vardu transporto priemonės įregistravęs nebuvo. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, vertintina tai, kad pažeidimo padarymo dieną transporto priemonės „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas K. S. kartu su administracinėn atsakomybėn traukiama J. V. vartojo alkoholinius gėrimus ir perdavė transporto priemonę vairuoti mažiau išgėrusiai savo sugyventinei, dėl to jis nubaustas administracine tvarka, administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-684-2020, nusižengimo padarymą pripažino. Perduodamas vairuoti jam priklausančią transporto priemonę J. V., jis žinojo, kad jo draugė buvo vartojusi alkoholinių gėrimų ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės, važiavo kartu su J. V., kai ši buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Pats K. S. pripažino, jog buvo girtas, todėl vairuoti nebegalėjo, dėl ko jis paprašė savo sugyventinės, kad pastaroji vairuotų transporto priemonę. Be to, ir pats K. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl minėtų priežasčių teismas laiko, kad transporto priemonės savininkas K. S., suteikdamas jam priklausančią transporto priemonę naudoti kartu šventėje dalyvavusiai ir alkoholinius gėrimus vartojusiai bei teisės vairuoti transporto priemones neturinčiai sugyventinei, taip pat ir kartu važiuodamas su neblaiviu vairuotoju, nebuvo pakankamai rūpestingas, pasielgė aplaidžiai ir neatsakingai, nes pažeidėjai sudarė sąlygas naudotis jam priklausančiu automobiliu bei daryti administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu byloje nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų administracinių nusižengimų darymui ateityje, konfiskuotinas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip J. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, priemonė. Teismo nuomone, administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas, atims galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir transporto priemonės savininkui daryti naujus nusižengimus, susijusius su šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 38, 614, 635-637, 646, 675-676 straipsniais,
nutarė:
pripažinti J. V. kalta padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį (vairavimas neblaiviam, neturint teisės) – 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį (neapdraustos transporto priemonės vairavimas, pareigos apdrausti nesilaikymas) – 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį (neįregistruotos transporto priemonės vairavimas) – 30,00 Eur (trisdešimt eurų) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros) – 30,00 Eur (trisdešimt eurų) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį (nepateikė asmens dokumento) – 10,00 Eur (dešimt eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti J. V. galutinę nuobaudą – 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 424 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti J. V. administracinio nusižengimo padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį K. S., saugomą (duomenys neskelbtini).
J. V. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti 8 (aštuonis) mėnesius po 125,00 Eur, o paskutinį mėnesį 100,00 Eur, išaiškinant, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Bauda mokama, lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK (20119442802) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.