Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalį. Abiejų instancijų teismai nepasisakė, kokia neatsargumo forma V. K. padarė nusikalstamą veiką. Iš teismų sprendimų neaišku, koks buvo jo intelektualinis santykis su daroma nusikalstama veika, taip pat kokie konkrečiai duomenys teismus įtikino, kad dujinės viryklės dujų čiaupus neatsargiai atsuko būtent V. K., o ne O. B. arba kažkas iš kaimynų jau po sprogimo bute. Taip pat iš nuosprendžio neaišku, kuris konkrečiai įrodymas neginčijamai reabilituoja O. B.

Pasak nuteistojo, nagrinėjamai bylai yra aktualios BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, nustatančios, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu veikė ir pavojingus padarinius sukėlė be kaltės. Abiejų instancijų teismai, naudodami aptakias bendro pobūdžio frazes, padarė išvadą, kad V. K. yra kaitas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis in dubio pro reo principu, abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. K. teiginius dėl kaltės nustatymo iš esmės grindžia nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikdamas savas ir siūlydamas jas vertinti. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, pateikiant įrodymais nepagrįstas versijas, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodytumo, buvo nurodyti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nutarties 8–14 punktuose pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 188 straipsnio 1 dalį, būtų padaręs teisės aiškinimo ir taikymo klaidą ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nuteistasis nepateikia teisinių argumentų dėl šio teismo išvadų nepagrįstumo ir tik deklaratyviai pareiškia apie netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Tokie teiginiai nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.