Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-19 · Byla Nr. N-63-4122-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-19
Bylos Nr.
N-63-4122-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-4122/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. vasario 2 d. nutarimu Alytaus rajono apylinkės teismas A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad 2008 m. vasario 25 d. A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o jį sustabdžius policijos pareigūnams, vengė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

Teismas įvertino paties A. J., policijos pareigūnų R. T., D. G., K. J., liudytojų G. J., A. Š., E. V., O. J. paaiškinimus. A. J. neneigė įvykio metu buvęs neblaivus. Šią aplinkybę patvirtino ir jo pakviesti bei teisme apklausti liudytojai G. J., O. J. ir A. Š. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Tačiau A. J. neigė, kad jis važiavo automobiliu ir jį vairavo, tvirtino, jog tik sėdėjo savo automobilyje, rūkė bei kalbėjosi, net neturėjo automobilio raktelio, kurį prieš ateidamas į automobilį buvo atidavęs broliui Gediminui. Aplinkybę, kad jis niekur nevažiavo, patvirtino teisme apklausti liudytojai G. J., A. Š. ir E. V. Tačiau šių liudytojų paaiškinimai buvo visiškai priešingi policijos pareigūnų paaiškinimams. A. J. nurodė, kad jo ir policijos pareigūno K. J. (jo buvusios žmonos giminaičio) tarpusavio santykiai buvo priešiški ir byla yra kerštas jam. Tačiau teismas nustatė, kad K. J. neatliko beveik jokių aktyvių veiksmų, aiškinantis pažeidimą ar įforminant dokumentus. Prie sustabdyto automobilio priėjo kiti policijos pareigūnai – R. T. ir D. G. - su jais iš pradžių nekilo jokio konflikto, A. J. vykdė visus jų nurodymus (pateikė patikrinimui dokumentus, atėjo į policijos tarnybinį automobilį). Situacija pasikeitė tik tada, kai A. J. automobilyje pamatė pažįstamą policijos pareigūną K. J. ir paprašė jo „pagalbos“, bet pastarasis atsisakė. Tuomet A. J. iš įvykio vietos bandė pasišalinti. Tokie pažeidėjo veiksmai įvertinti kaip atlikti siekiant išvengti atsakomybės. Pagrindo netikėti liudytojų R. T. ir D. G. paaiškinimais nenustatyta. A. J. nenurodė jo ir K. T. priešiškų santykių iki įvykio, kalbėjo tik apie vėlesnius. Pažymėta, kad A. J. apklausiant jį teisme nurodė, jog į automobilį jie nuėjo visi trys kartu (ir jo brolis Gediminas, kuriam jis teigė atidavęs raktelį).

Nors administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše neįrašyti duomenys apie pažeidėjo pilietybę, asmens kodą, telefono numerį, transporto priemonės draudimo bendrovės pavadinimą ir draudimo polisą, šie duomenys įvertinti kaip nesvarbūs (jų nurodymo įstatymas nereikalauja; ATPK 260 str.). Pažymėta, jog įstatymas nereikalauja privalomai pasirašyti protokole liudytojams (ATPK 260 str. 2 d.). Protokole nurodyta netiksli pažeidimo padarymo vieta nelaikyta žymiu protokolo trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą teisme, nes nepaneigia pažeidimo fakto buvimo, nepanaikina protokolo įstatyminės galios.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgta į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau jis nebaustas administracine tvarka, jo vairuotojo stažas 26 metai, jis yra neįgalus. Tačiau atsižvelgta ir į tai, kad padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas, jis buvo tyčinis (pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai), kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, pažeidėjas piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų.

II.

A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatliko 2009 m. birželio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų veiksmų, rėmėsi tik pareigūnų parodymais, prieštaraujančiais tiek jo pakviestų liudytojų parodymams, tiek byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Mano, jog teismas nepagrįstai įvertino byloje esančio protokolo ir jam įteikto protokolo nuorašo skirtumus kaip nežymius. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, esmę. Apeliantas pažymi, kad jame kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti nurodyti visi galimi įrodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Šiuo atveju surašytame protokole nėra nurodyta konkreti vieta, kur padarytas tariamas pažeidimas, pažeidimo esmė, protokolas abstraktus ir pilnai neužpildytas. Apeliantas pažymi nuo pat pradžios neigęs, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Liudytojai A. Š. ir E. V. patvirtino, jog automobilis stovėjo aikštelėje prie namo, jo variklis nebuvo užvestas, jis nejudėjo ir niekur nevažiavo. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra pašaliniai jam asmenys, neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi (A. Š. buvo blaivus, kartu su juo ir jo broliu Gediminu sėdėjo automobilyje; E. V. parodė, jog vedžiodamas šunį vaikščiojo apie 10 minučių prieš atvažiuojant policijai, todėl gerai įsidėmėjo, kad joks stovintis aikštelėje automobilis nebuvo užvestas ir iš aikštelės neišvažinėjo; policijos pareigūnas R. T. patvirtino lauke pastebėjęs žmogų, vedžiojantį šunį). Liudytojų K. J., R. T., D. G. parodymais teismas, apelianto manymu, turėjo suabejoti, kadangi jų, kaip pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdus, be to, jų parodymų nepatvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų tekstas iš esmės vienodas, juose nurodomos aplinkybės skiriasi nuo nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas neaptarė ir jo nurodytų aplinkybių dėl pareigūno K. J. asmeninio suinteresuotumo fiksuojant jo tariamai padarytą pažeidimą, nors pats K. J. pripažino, jog jo sutuoktinė M. J. yra jo teta, iš bylos dokumentų (fotonuotraukų, užvestos 2006 m. bylos dėl santuokos nutraukimo dokumentų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) matyti, kad jo santykiai su žmonos giminaičiu K. J. tuo metu buvo priešiški, pagal jo pareiškimą K. J. elgesys buvo perduotas svarstyti Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų etikos komisijai (b.l. 29, 30-34, 91-93, 118-119). Apeliantas nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarime, priimtame išnagrinėjus jo brolio G. J. bylą, pažymėta, jog siekiant išvengti interesų konflikto, K. J. neturėjo dalyvauti renkant įrodymus byloje, tuo labiau, kad jis, gavęs policijos komisariato budėtojo pranešimą, iš nurodytų automobilio numerių suprato, kad tai A. J. automobilis (b.1.94-96). Apeliantas teigia, kad K. J. 2009 m. lapkričio 20 d. davė melagingus parodymus (tai patvirtina bylos Nr. A 2.11-437-543/2008 m. medžiaga, ji rodo, kad policijos pareigūnai nesugebėjo ar nesistengė nustatyti apie pažeidimą pranešusio asmens tapatybės; b.l.94-95). Apeliantas nurodo, kad policijos registruojamų įvykių registre neužregistruotas jo tariamai padarytas pažeidimas (b.l.112-114), registruotas tik jo brolio G. J. padarytas pažeidimas. Apeliantas pažymi transporto priemones vairuojąs daugelį metų, niekada nebuvęs baustas už vairavimą esant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu A. J. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Iš policijos pareigūnų R. T., K. J. bei D. G. tarnybinių pranešimų (b.l. 6-8) matyti, kad sustabdžius A. J. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl jo buvo paprašyta alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumą, tačiau A. J. vengė blaivumo patikrinimo. Teismo posėdyje R. T. patvirtino, kad jie matė automobilį važiuojantį, priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo A. J., nurodė, kad automobilio rakteliai buvo rasti pas šalia vairuotojo sėdėjusį jo brolį G. J. (b.l. 104-105). A. J. neneigė buvęs neblaivus, tačiau tvirtino, kad nevairavo automobilio, tik sėdėjo jame. Aplinkybę, kad jis niekur nevažiavo, patvirtino teisme apklausti liudytojai G. J., A. Š. ir E. V. Tačiau šių liudytojų paaiškinimai teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, kadangi jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens brolis ir pažįstami (A. Š. paaiškino su A. J. užaugęs viename kieme, o E. V. – kad A. J. gyvena kaimynystėje). Policijos pareigūno K. J., su kuriuo, A. J. teigimu, buvo blogi santykiai, parodymai neturėjo esminės reikšmės priimant sprendimą byloje, o policijos pareigūnų R. T. bei D. G., vykdžiusiais savo tarnybines pareigas, paaiškinimais nenustatyta pagrindo netikėti (tai, kad nurodyti policijos pareigūnai nesistengė nustatyti apie pažeidimą pranešusio asmens tapatybės, nėra pagrindas suabejoti jų nešališkumu). Nustatyta, kad A. J., automobilyje pamatęs pažįstamą policijos pareigūną K. J., paprašė jo „pagalbos“, bet pastarasis atsisakė, po to jis iš įvykio vietos bandė pasišalinti. Tokie pažeidėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atsakomybės vengimas. A. J. nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo trūkumai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip neesminiai (surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitiko ATPK 260 str. reikalavimus). Konstatuotina, jog įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė A. J. administracines nuobaudas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Skiriant nuobaudas pažeidėjui, atsižvelgta į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau jis nebaustas administracine tvarka, yra neįgalus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei tai, kad padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas, sukėlęs grėsmę kitų asmenų bei jų turto saugumui, aplinkai, pažeidėjui pagrįstai paskirta vidutinė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui.

Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasArtūras Drigotas