Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sklypo servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6725-353/2008 pagal UAB „Sklypo servisas“ ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Skolų valdymo centras“ dėl įpareigojimo nutraukti dalykinę reputaciją pažeidžiančius veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo UAB „Sklypo servisas“ atskirasis skundas tenkintinas.

Galimybė kreiptis į instituciją, kuriai ginčas priskirtinas nagrinėti, atsiranda tik tokiu atveju, jeigu suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d.). Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, jog teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. CPK 5 str. 1 d. nustato, jog asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu nustatyta tvarka. CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jei jį paduodant nesilaikyta konkrečiai bylai nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Ši norma tiesiogiai susijusi su CPK 293 str. 2 p. numatytu bylos nutraukimo pagrindu ir CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatytu pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindu. Įstatyme vartojama formuluotė „ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ reiškia ne tik tai, kad prieš kreipiantis į teismą reikia kreiptis į kitą neteisminę instituciją, kuri sprendžia ginčą, tačiau ir kitokias pastangas ginčą sureguliuoti nesikreipiant į teismą. Konkretaus ginčo priskirtinumas išankstinei sprendimo ne teisme tvarkai yra numatytas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normose, reguliuojančiose atitinkamų ginčų nagrinėjimą. Išankstinės ginčų sprendimo tvarkos laikymasis vienais atvejais gali būti privalomas, kitais - fakultatyvus ir priklausyti tik nuo šalių valios. CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p. taikymui išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia įstatyme numatyta tvarka šalims yra privaloma. Išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka gali būti suprantama dvejopai: kaip įstatymo reglamentuota specialių neteisminių institucijų veikla atskirų kategorijų ginčams spręsti ir kaip įstatyme numatytas būtinumas pasinaudoti pretenzijų reiškimo tvarka, pabandyti susitarti su priešinga šalimi ir taip išspręsti konfliktą. CK 2.24 str. 2-4 d. numatyta, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo tik tokiu atveju, jei visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti paneigimą ar to nepadaro laiku, o pagal Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 2 d. asmuo turi pateikti paneigimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo.

Konkrečiu atveju UAB „Sklypo servisas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (l. 8-12) su reikalavimais įpareigoti atsakoves UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Skolų valdymo centras“ nutraukti ieškovės dalykinei reputacijai kenkiančius veiksmus, informacijos apie tariamą UAB „Sklypo servisas“ įsiskolinimą UAB „Bitė Lietuva“ platinimą UAB „Skolų valdymo centro“ internetiniame puslapyje (www.svc.lt). Kitas ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę UAB „Bitė Lietuva“ viešai, dienraštyje „Lietuvos rytas“, paneigti platintą informaciją.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi grąžino UAB „Sklypo servisas“ ieškinį ieškovui, motyvuodamas, kad nebuvo laikytasi įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t.y. ieškovas nesikreipė į visuomenės informavimo priemonę dėl teiginių, jog UAB „Sklypo servisas“ yra skolingas UAB „Bitė Lietuva“, paneigimo. Remiantis CK 2.24 str. 4 d., asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio nustatytą terminą.

Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes nė vienas iš ieškovo pasirinktų pažeistos teisės gynimo būdų nėra susijęs su įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Duomenis apie neva esamą UAB „Sklypo servisas“ skolą paskleidė UAB „Bitė Lietuva“, kuris nėra pripažintina nei viešosios informacijos rengėju, nei viešosios informacijos skleidėju Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Atsakovas UAB „Skolų valdymo centras“ yra administruojantis skolas subjektas ir tuo pačiu ne pirminis informacijos teikimo šaltinis, negalintis žinoti apie UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų pagrįstumą ar jų neatitikimą tikrovei. Šio atsakovo adminstruojama interneto svetainė nors ir laikytina viešosios informacijos skleidėju, tačiau ieškovas nereiškia reikalavimo paskelbti paneigimą UAB „Skolų valdymo centras“ interneto svetainėje. Ieškovas prašo paskelbti paneigimą dienraštyje „Lietuvos rytas“, gi šis subjektas nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Dėl pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismo reikalavimas kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl teiginių paneigimo yra nepagrįstas. Kai ieškovo reikalavimai atsakovams nėra susiję su pažeistos teisės gynimo būdais, numatytais CK 2.24 str. 2 d., Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 2 d., ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra numatyta ir netaikoma. CK 2.24 str. 2 d. numato tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą tos visuomenės informavimo priemonės, per kurią duomenys buvo paskleisti.

Ieškovo UAB „Sklypo servisas“ pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, kuriam nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl ieškovo UAB „Sklypo servisas“ atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis panaikinama ir UAB „Sklypo servisas ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti UAB „Sklypo servisas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.