Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas Prancūzijos įmonė Bouygues Batiment International SA kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 8 374 354,03 Lt nuostolių ir prarastos galimybės piniginę vertę 12 405 910,40 Lt, atsiradusių dėl nesąžiningo ir neteisėto derybų su ieškovu nutraukimo dėl Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų (Kauno arenos komplekso) Nemuno saloje projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos suteikimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – a) sustabdyti Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų (Kauno arenos komplekso) projekto vystymą ir uždrausti atsakovui vesti derybas su trečiaisiais asmenimis dėl šių rūmų projektavimo, statybos darbų vykdymo ir eksploatavimo, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla; b) uždrausti atsakovui naudoti ar bet kokiu būdu perduoti tretiesiems asmenims ieškovo atsakovui perduotą konfidencialią informaciją – verslo planą su visais su juo susijusiais duomenimis, bei pagal projektavimo sutartį perduotus Kauno arenos komplekso projektavimo darbų dokumentus ir rezultatus. Nurodė, kad ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš derybų dėl koncesijos Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje suteikimo. Dėl intensyvių ir ilgiau nei metus trukusių derybų patyrė didelius nuostolius. Tokiomis aplinkybėmis ekonomiška ir tikslinga sustabdyti Kauno miesto rūmų (Kauno arenos komplekso) projekto vystymą ir uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai vesti derybas dėl šios Kauno arenos komplekso projektavimo, statybos darbų vykdymo ir eksploatavimo, kol bus išnagrinėta ši byla (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 122 str. 3 d., CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Projektas vykdomas pagal Europos Sąjungos teisę, kurios direktyvos įpareigoja taikyti efektyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Ieškovas derybų dėl Koncesijos sutarties pasirašymo metu atsakovui perdavė paruoštą Kauno arenos projektavimo, statybos ir eksploatavimo verslo planą. Atsakovas veda derybas su trečiaisiais asmenimis, todėl savo interesais gali panaudoti jam perduotą projektinę dokumentaciją, kurioje yra konfidenciali informacija.

Šalies argumentai

Ieškovas Prancūzijos įmonė Bouygues Batiment International SA atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas ar egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, pagal bylos aplinkybes visiškai nevertino vertinamųjų sąlygų ir hipotetinių prielaidų, ar iš tikrųjų teismo sprendimo įvykdymas ginčo atveju nepasunkės ar pasidarys neįmanomas. Civilinė byla gali baigtis ir taikos sutartimi, šalims nusprendus atnaujinti derybas, tačiau tokios šalių taikos sutarties būtų neįmanoma vykdyti, jeigu atsakovas sudarytų naują koncesijos ar Kauno arenos projektavimo ir rangos sutartį su kitu asmeniu. Taip pat ieškovas gali pakeisti ieškinio dalyką ir tokiu atveju galimas derybų atnaujinimas. Teismas, šioje byloje priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis VPĮ 122 straipsnio 3 dalies norma, kuri taikytina ir ginčo koncesijos konkursui (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 20 str.). Teismui pripažinus, kad atsakovas derybas su ieškovu nutraukė neteisėtai ir nelikus teisėto pagrindo derybų su ieškovu nutraukimui, tretieji asmenys, su kuriais atsakovas yra pradėjęs derybas, dėl tokių aplinkybių taip pat galėtų reikšti turtinius reikalavimus atsakovui ir reikalauti jų pažeistų teisių atstatymo. Atsakovas yra viešasis asmuo, todėl egzistuoja viešasis interesas, jog atsakovas patirtų kuo menkesnius neigiamus turtinius ir teisinius šio ginčo padarinius. Todėl ekonomiškai tikslinga stabdyti bet kokias tolimesnes derybas su kitais asmenimis ir ieškoti taikos galimybės su ieškovu. 2006 m. birželio 22 d. raštu Nr. 4S-1768 Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sutartis su IĮ ,,E. Miliūno studija“ yra sudaryta pažeidžiant VPĮ normas. Pagal Konkurso sąlygų 11 straipsnį nutraukus derybas su konkursą laimėjusiu dalyviu derėtis dėl koncesijos sutarties pasirašymo galėjo būti pakviestas tik kitas konkurso dalyvis, gavęs antrą įvertinimą po nugalėtojo, tačiau konkurse dalyvavo tik ieškovas, todėl Kauno arenos koncesijai ar statybai pagal Koncesijų įstatymą ar VPĮ privalo būti skelbiamas naujas konkursas. Derybų vedimas be naujo konkurso paskelbimo pažeidžia ir nacionalinę, ir Europos Sąjungos teisę, nes nėra užtikrinama kitų Europos Sąjungos valstybių įmonių galimybė dalyvauti tokio masto projekto įgyvendinime, o tai kartu reiškia vieno pagrindinių Europos Sąjungos funkcionavimo principų – laisvo kapitalo judėjimo pažeidimą ir diskriminavimą (1957 m. kovo 25 d. Europos bendrijos steigimo sutarties (suvestinė 2004 m. lapkričio 1 d. redakcija) 14 str.). Tokie Kauno savivaldybės veiksmai gali iššaukti atitinkamų ES institucijų reakciją, Lietuvai gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Todėl tikslinga stabdyti bet kokias tolimesnes derybas su kitais asmenimis ir ieškoti taikos galimybės su ieškovu.

2. Neteisingas teismo argumentas, kad įstatymas leidžia taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios privalėtų tiesiogiai užtikrinti ieškovo ieškinyje pareikštą turtinį reikalavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne tik siekis užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai, rūšys ir įgyvendinimo specifika yra įtvirtinti specialiame teisės akte, t. y. VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Tačiau teismas šių laikinųjų apsaugos priemonių ypatumų visiškai netyrė ir į juos neatsižvelgė.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeis Europos Sąjungos teisės aktų, įpareigojančių valstybes nares taikyti efektyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Europos Sąjungos teisė – Ministrų Tarybos direktyvos 1989 m. gruodžio 21 d. Nr. 89/665 ,,Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, koordinavimo“, 1992 m. vasario 25 d. Nr. 92/13 ,,Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo“, 1993 m. birželio 14 d., Nr. 93/37 ,,Dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ numato valstybių – Europos Sąjungos narių pareigą tokiose bylose numatyti priemones, užkertančias kelią tolesniems teisės normų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimams įskaitant priemones sustabdyti arba užtikrinti viešųjų pirkimų sutarties sudarymo procedūros ar bet kurio sprendimo, kurį priėmė perkančioji organizacija, įgyvendinimo sustabdymą. Paminėtos Ministrų Tarybos direktyvos ir VPĮ 125 straipsnis skatina šalis vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje taikyti taikinimo procedūras ir užbaigti ginčus dėl viešųjų pirkimų taikiai. Taikinimo procedūrų taikymas būtų neįmanomas nesustabdžius tolesnių derybų su kitais asmenimis koncesijų pirkimo srityje.

4. Ieškovas derybų dėl Koncesijos sutarties pasirašymo metu atsakovui perdavė paruoštą Kauno arenos projektavimo, statybos ir eksploatavimo verslo planą. Šiame Kauno arenos verslo plane yra paskaičiuotos ir įvertintos konkrečios išlaidos arenos statybai, pateiktas finansavimo planas su numatytu atitinkamų laikotarpių pelno ir nuostolių pagrindimu, paskaičiuotas paskolų panaudojimas ir grąžinimas, mokesčiai ir kiti verslo plano konfidencialūs duomenys, kuriuos parengė ieškovas, panaudodamas savo patirtį, verslumą ir žinias tokių viešosios koncesijos projektų srityje. Šiame Kauno arenos projekto verslo plane yra nurodyta, jog tai griežtai privati ir konfidenciali informacija. Iš žiniasklaidos pranešimų matyti, kad prieš nutraukiant derybas su ieškovu atsakovas pradėjo paralelines derybas su IĮ ,,E. Miliūno studija“ dėl šios įmonės suprojektuoto ir tebeprojektuojamo alternatyvaus Kauno arenos projekto. Atsakovo suinteresuotumas panaudoti bei perduoti ieškovo konfidencialią informaciją (Kauno arenos projektavimo dokumentus bei patį verslo planą) E. Miliūnui yra akivaizdus, kadangi derybos su E. Miliūnu vyksta dėl to paties objekto, t. y. Kauno arenos techninio projekto ir jo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė dėl uždraudimo atsakovui naudoti ar bet kokiu būdu perduoti tretiesiems asmenims ieškovo atsakovui perduotą konfidencialią informaciją ginčo atveju yra pagrįsta ir teisėta. Teismas nepagrįstai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės netaikė ir nenurodė jokių motyvų dėl tokio prašymo atmetimo.