Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Gintaras Stonkus Baudž. byla Nr. 1A-843-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00436-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.7.2.1.; 1.2.10.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2013-06-17.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (2013-11-05 kvitas serija BBB Nr. 0011899) saugomus daiktus – L. R. ir P. J. seilių pavyzdžius sunaikinti, L. R. rudos spalvos marškinėlius, du pagalvės užvalkalus, paklodę, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti L. R., mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI 359348/03/330558/2 su SIM kortele „Pildyk“ nuspręsta grąžinti P. J..

Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R. iš nuteistojo P. J. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, grasindamas pavartoti smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis, t. y. jis 2013 m. gegužės 29 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per langą įsibrovęs į L. R. sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apžergęs kojomis atsisėdo lovoje gulinčiai L. R. ant pilvo, abiejų kojų keliais prispaudęs L. R. rankas ir savo ranka bei jos marškinėliais uždengęs L. R. burną, kad ji nešauktų pagalbos, taip atėmęs galimybę pastarajai priešintis ir pagrasinęs pavartoti smurtą, t. y. papjauti ją ir užmušti bei pakėlęs jai prieš veidą savo kumštį, pareikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. L. R. bandant priešintis, jis mėgino savo varpą įkišti jai į burną ir varpa liesdamas L. R. veidą, burną ir krūtinę, atliko frikcijas ir tokiu būdu jis tenkino lytinę aistrą prieš L. R. valią.

Be to, P. J. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą, t. y. jis 2013 m. gegužės 29 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atplėšęs nuo lango apsauginį tinklelį nuo vabzdžių, be savininko sutikimo, per langą įsibrovė į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neteisėtai atvirai, prieš L. R. valią, įsibrovė į jai priklausančią gyvenamąją patalpą.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. R. prašo netenkinti nuteistojo P. J. apeliacinio skundo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo R. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pats P. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, t. y. nurodė, kad namelis, kuriame ji, L. R., gulėjo lovoje, buvo užrakintas ir kad jis, praplėšę ant lango uždėtą tinklelį nuo vabzdžių, įšoko į kambarį ir iš karto atsisėdo ant jos, gulinčios lovoje, ir norėjo ją išžaginti, grasino ir suteikė skausmą. Nukentėjusioji pažymi, kad P. J. ir anksčiau norėjo ją išžaginti, turėjo su savimi peilį, tačiau du vyrai ją išgelbėjo. Pareiškimo tada nerašė, nes P. J. buvo nuteistas kitoje byloje 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis P. J. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė prašo nuteistojo P. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusioji L. R. prašo nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo P. J. veikas dėl neteisėto atviro prieš savininko valią įsibrovimo į nukentėjusiosios L. R. gyvenamąją patalpą bei L. R. seksualinio prievartavimo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl P. J. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

Nuteistojo P. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodo paties P. J. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai, nukentėjusiosios L. R. ir liudytojos A. E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, įtariamojo P. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede (vaizdo įraše) užfiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada Nr. G 1220/13 (03) ir kiti bylos duomenys.

Nors nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie neatitinka tikrovės ir be pagrindo nesivadovavo jo parodymais, tačiau pažymėtina, jog pats P. J. bylos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neneigė, priešingai – visiškai prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų, pripažino esmines ir teismo pripažintomis įrodyta kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tai yra teisiamajame posėdyje P. J. parodė, kad įvykio dieną kartu su L. R. ir kitais asmenimis gėrė alkoholinius gėrimus jos sodo sklype lauke, į sodo namelį L. R. jų neįleido ir nepakvietė. Kai išgėrė visą alkoholį, L. R. jam pasiūlė nueiti į parduotuvę nupirkti vyno, jis sutiko, tačiau grįžęs L. R. lauke neberado. Pasižiūrėjęs pro jos namelio langą pamatė, kad ji nuoga guli lovoje. Kadangi namelio durys buvo užrakintos, o jam kilo noras su ja pasimylėti, jis, pamatęs pravirą langą, nuplėšė nuo jo tinklelį nuo vabzdžių ir įšoko į kambarį. Kambaryje jis greitai nusimovė savo marškinėlius ir kelnes, užšoko ant gulinčios L. R. krūtinės, jos abi rankas prispaudė savo kojų keliais. Ji pradėjo šaukti pagalbos, o jis, laikydamas rankoje jos marškinėlius, bandė jais užkišti jos burną, bet ji nesileido sukinėdama galvą. Jis neprisimena, ar grasino smurtu L. R., tuo metu buvo labai susijaudinęs. Savo varpos L. R. į burną įkišęs nebuvo, jis atliko frikcijas į krūtinę, pabaigus sperma išsiliejo jai ant krūtinės. Tada L. R. atrakino namelio duris ir pabėgo pas kaimynus pagalbos. Jis, išsigandęs kaimynų, pabėgo. Jis tą vakarą buvo labai girtas, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Analogiškai įvykio aplinkybes P. J. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą ir būdą, kaip padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog P. J. parodymai esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiosios parodymais, visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl apelianto versija, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, nes jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, kurią, pažymėtina, nuteistasis pateikė tik po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo, vertintina kaip P. J. siekis palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jos nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – ją paneigia byloje esančių įrodymų visuma, iš jų paties nuteistojo P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kurie atitinka byloje nustatytas ir teismo pripažintomis įrodyta aplinkybes.

Apelianto skunde teigiama, kad nukentėjusiosios L. R. parodymai yra prieštaringi, t. y. ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo apsirengusi, o teisme jau pripažino, kad buvo nuoga. Tačiau, skirtingai nei teigia P. J., nukentėjusioji L. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiama teisme nenurodė, kad lovoje gulėjo nuoga, priešingai – teigė, kad buvo apsivilkusi rudos spalvos marškinėlius. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad L. R. parodymai yra prieštaringi. Kita vertus, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant P. J. kaltės dėl nukentėjusiosios L. R. seksualinio prievartavimo klausimą, nes ji nei patvirtina, nei paneigia P. J. inkriminuotų nusikaltimų padarymo fakto, juolab, kad jis pats teisiamojo posėdžio metu prisipažino seksualiai prievartavęs L. R..

Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios L. R. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, iš jų ir paties nuteistojo P. J. parodymai, kurie, kaip minėta, dėl L. R. seksualinio prievartavimo esminėse aplinkybėse visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

Nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad įdrėskimai L. R. buvo padaryti prieš savaitę laiko iki įvykio, tai, apelianto teigimu, paneigia nukentėjusiosios L. R. parodymus dėl jos sužalojimo ir rodo, kad pastaroji siekė jį nepagrįstai apkaltinti. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie SAM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1220/13 (03), be kita ko, nurodyta, kad L. R. konstatuotos žymės po buvusių odos įdrėskimų kairiame žaste išilginės eigos. Įdrėskimai galėjo būti padaryti dėl bukabriaunių daiktų poveikio, ne mažiau 1,5–2 savaičių eigoje iki apžiūros. Negalima atmesti tikimybės, jog jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu nustatytu laiku. Neatmetama tikimybė, kad per didelį laiko tarpą nuo 2013-05-29 iki 2013-06-17 galimai buvę kokie tai išoriniai sužalojimai galėjo išnykti – sugyti. (t. 1, b. l. 39). Pažymėtina, jog pats P. J. nurodė, kad užšokęs ant lovoje gulinčios L. R. krūtinės, jos abi rankas prispaudė savo kojų keliais, todėl neatmestina, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai (žymės po buvusių odos įdrėskimų kairiame žaste), kurie, kaip nurodyta specialisto išvadoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, L. R. buvo padaryti būtent P. J. veiksmais, nes jis pats prisipažino, kad užšokęs ant lovoje gulinčios L. R. krūtinės ir prispaudęs kojomis jos abi rankas, seksuliai ją prievartavo. Kita vertus, minėtoje specialisto išvadoje L. R. konstatuoti sužalojimai visiškai neturėjo įtakos sprendžiant P. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios L. R. seksualinio prievartavimo klausimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, kad P. J. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiosios L. R. gyvenamąją patalpą bei seksualiniai ją prievartavo ir už tai P. J. yra nuteistas pagrįstai. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentais naikinti apkaltinamojo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir P. J. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.