Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-674-892/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
e2YT-674-892/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03611-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
L. T.
Suinteresuotas asmuo
L. T., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-674-892/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03611-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. T., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji (pareiškėja) po sutuoktinio H. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis H. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., . Sirokomlės g. 13-3, tai yra ten, kur palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu gyvena pareiškėja. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukters L. T.. Palikėjas testamento sudaręs nebuvo, po jo vyro mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad sutuoktiniai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį privatizavo (duomenys neskelbtini), tai yra santuokos metu, nežiūrint to, kad sutartis buvo sudaryta tik pareiškėjos vardu. Jame tuo metu gyvenau pareiškėja, palikėjas, ir dukra L. T.. Butas šiuo metu nuosavybes teise priklauso pareiškėjai (56/100 dalys), L. T. (26/100 dalys) bei N. P. (18/100 dalys). Pareiškėja priėmė H. T. palikimą faktiškai valdydama jam priklausančią buto dalį. Po vyro mirties pareiškėja nusprendė pagerinti gyvenimo sąlygas ir atliko namo remontą, pakeičiant visus langus į plastikinius, už tai apmokėjo pareiškėja. Visi šie darbai buvo atlikti per 6 mėnesius po palikėjo mirties, tai buvo (duomenys neskelbtini), dukra jau buvo sukūrusi šeimą ir gyveno atskirai. Taip pat už butą visą laiką pareiškėja mokėjo mokesčius, atliko ir vėlesnius jo remonto darbus, taip pat mokėjo įmokas už gyvenamojo namo remontą. Tai atliko ir atlieka iki dabar, kadangi visą laiką gyveno šiame bute. Pareiškėjos dukra, nors ir valdo buto dalį, tačiau gyvena atskirai, todėl visus mokesčius ir buto remontus apmoka pareiškėja. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Turto bankas nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo galima palikėjo H. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį H. T. paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu, santuokos liudijimais, gimimo liudijimu, Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė H. T., kuris buvo pareiškėjos L. T. sutuoktinis. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukters L. T., duomenų apie kitus galimus palikėjo įpėdinius byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio H. T. palikimą iki 2001 m. liepos 1 d. notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. P. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjai L. T. nuosavybės teise priklauso 56/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas pareiškėjai ir palikėjui esant santuokoje pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame jų bute, rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, atliko būsto remontą (keitė langus).

7. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad ji po sutuoktinio H. T. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po H. T. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja L. T. po savo sutuoktinio H. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 straipsnis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos L. T. paveldėjimo teisės įgyvendinimui po sutuoktinio H. T. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. T. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio H. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjai L. T. išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė