- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1565-669/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00312-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Algis Staškūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. patikslintą pareiškimą, suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas siekdamas įgyti nukentėjusio asmens – tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymėjime Nr. 1/30AP-51 įvardyti J. Č., A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., I., gim. (duomenys neskelbtini), ištremti iš LTSR (duomenys neskelbtini). (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), buvę specištrėmime Krasnojarsko kr., Krasnojarsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. birželio 30 d., yra pareiškėjo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai; taip pat nustatyti, kad 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime Nr. P2-780 minimas į tremiamų asmenų sąrašus įtrauktas V. Č. yra pareiškėjas V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis V. R., iš tikrųjų V.-J. Č., gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. Č. ir A. M. (Č.) šeimoje. Šeimai grėsė tremtis į Sibirą, todėl tėvai jį slėpė pas motinos tetą U. R.. 1948 m. gegužės 22 d. jo tėvai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, o jis liko gyventi U. ir I. R. šeimoje, kurie sugebėjo pakeisti faktiškai visus jo duomenis, todėl jo vardas ir pavardė nuo metrikų išdavimo datos yra V. R.. Jo tėvai J. Č. ir A. Č. yra mirę. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo gauti duomenys taip pat patvirtina, kad jis taip pat turėjo būti ištremtas iš Lietuvos, todėl jis turi teisę būti prilygintas tremtiniams ir jam turėtų būti suteiktas tremtinio statusas, tačiau jo tikrųjų tėvų J. ir A. Č. pavardės neatitinka jo gimimo liudijime nurodytų tėvų vardų ir pavardžių bei pase nurodytos jo pavardės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškėjui tikslinti prašymą. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. pareiškimą palaikė bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis turi kitą vardą, pavardę ir kitus duomenis nei yra iš tikrųjų. Jis gimė (duomenys neskelbtini) m. A.s ir J. Č. šeimoje (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo didieji trėmimai, todėl tėvai žinodami, kad bus ištremti, stengėsi išsaugoti vaikus. Jis buvo silpnos sveikatos, todėl tėvai jį slapstė palikę pas motinos tetą U. R. (duomenys neskelbtini) 1948 m. gegužės 22 d. tėvai ir vyresnysis brolis M. buvo ištremti, o jis liko pas motinos tetą, kuri viską padarė, kad jį (pareiškėją) įsisūnytu, davė savo pavardę. Kaip tą padarė jis nežino, tačiau jam buvo suteikta jos pavardė, pakeistas vardas, pakeisti tėvai, gimimo data, tai jį išgelbėjo nuo tremties. Tėvai grįžę iš Sibiro kvietė jį pas save, susigrąžinti savo vardą, pavardę, tačiau gerbdamas U. R. pastangas pasiliko pavardę, kuri tuo metu jį išgelbėjo. Dabar norėtų susidėlioti, kad ir jo vaikams būtų aišku, nors visi giminėje ir žino tikrąją esme, bet siekia, kad tai atsispindėtų oficialiuose duomenyse. Tai, kad jis yra Če., o ne R., bei jo tikrą vardą, gimimo datą patvirtina jo krikšto dokumentai, taip pat artimas giminystės santykio išlaikymas su tikraisiais tėvais, broliais. Nurodė, kad savo anketinių duomenų keisti nepageidauja.
Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jo brolis. Jį si tėvais 1948 m. gegužės 22 d. išvežė į Sibirą, o brolis buvo silpnos sveikatos, todėl jie jau žinodami, kad juos veš, nuvežė brolį pas savo tetą U. R., nes jis tokios kelionės tikrai būtų neišlaikęs. 1958 m. jie grįžo, bet Lietuvoje jų neregistravo, jie buvo Latvijoje. 1961 m. pradžioje apsistodavo vis kitose Lietuvos vietose, bet juos vis išvarydavo, kol leido gyventi tik (duomenys neskelbtini). Kadangi grįžę konkrečios gyvenamosios vietos neturėjo, todėl brolis liko pas tetą, o ir brolis su teta vienas prie kito priprato. Teta kažkokiu būdu sugebėjo gauti ir metrikuose įrašė brolio vardą V. ir savo pavardę R.. Su broliu visada gerai sutarė ir vienas kitą myli. Tarp jų išliko šeimyniškas ryšys, vienas pas kitą lankydavosi, padėdavo. Brolio tikras vardas ir pavardė V. J. Č.. Jaunesnysis brolis gimė tremtyje, Igarkoje. Apie brolį V., jaunesnis brolis žinojo nuo vaikystės, jie broliui rašydavo laiškus, tėvai sugebėjo ir siuntinį broliui išsiųsti. Jokių turtinių priežasčių nustatant reiškiamą juridinį faktą neįžvelgia. Brolis paveldėjo tetos žemę, o jei būtų prašęs, jie tikrai būtų davę ir iš tėvų paveldėtos žemės dalį.
Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jo vidurinis brolis. Jie yra trys broliai. Kiek pasakojo jo tėveliai, jo vidurinysis brolis buvo paliktas Lietuvoje pas tetą U.. tam, kad išgyventų, kadangi daugelis vaikų neišgyvendavo. Mamai visada skaudėdavo širdį, kad brolis buvo paliktas, kad mama negalėjo užauginti savo sūnaus. Jis labai dėkingas tetai U., kuri išsaugojo brolį, ji turėjo nuolat jį saugoti, kad neatimtų, neišvežtų į vaikų namus. Jis kiek pamena, kai jam buvo 5 m. grįžo į Lietuvą sužinojo kas yra brolis. Jis kiek pamena visada žinojo, kad yra brolis, brolis visada užsukdavo į miestelį, kur buvo įsikūrę tėvai, ir jis važiuodavo pas brolį atostogoms, kai brolis buvo studentas, visos šeimyninės šventė neapsieidavo be brolio, jis žino, kad jis yra brolis. Nei brolio pavardė, nei turtai reikšmės jų santykiams neturi.
Pareiškėjo V. R. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti pareiškime prašomus nustatyti juridinius faktus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas pareiškėjui V. R. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusą, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, ir 2017-03-17 raštu gavo atsakymą, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateiktame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2016 m. kovo 25 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 1/30AP-51, nurodyti jo tikrųjų tėvų J. Č. ir A. Č. vardai ir pavardės nesutampa su jo gimimo liudijime nurodytais tėvų vardais ir pavardėmis, o jo pase su jo pavarde. Dėl faktinių duomenų neatitikimo jo gimimo liudijime ir pase su LR VRM pažymėjime nurodytais tremiamų asmenų J. ir A. Č. duomenimis, buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui nukentėjusio asmens statusą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, jog tremtiniais pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
Byloje esančiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (MVD) 2016-03-25 pažymėjime apie tremtį Nr. 1/30AP-51 (toliau – Pažymėjimas apie tremtį) nurodyta, jog asmenys: J. Č., A., g. (duomenys neskelbtini) m., A. Č., I., g. (duomenys neskelbtini) m., buvo ištremti iš LTSR (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini).) ir buvo specištrėmime nuo 1948-05-22 iki 1958-06-30. Po tremties J. Č. ir A. Č. uždrausta grįžti gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1961 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 410-s J. Č. ir A. Č. buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje „išskyrus Ukmergės ir Kavarsko rajonus ir respublikinio pavaldumo miestus. Lietuvos ypatingojo archyvo 2016-03-14 Nr. P2-780 pažymoje apie V. Č. įtraukimą į numatytų ištremti asmenų sąrašus nurodyta, kad Lietuvos TRS vidaus reikalų ministerijos Įskaitos bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje Č. šeimos tremties byloje Nr 1903 esančiame Lietuvos valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948-04-29 nutarime parašyta, kad V. Č. (taip dokumente), J., g. (duomenys neskelbtini) m. (gimimo metai mėlynu rašikliu ištaisyti į (duomenys neskelbtini) m.), kartu su tėvu J. Č., A., g. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., I.g. (duomenys neskelbtini) m., buvo nutarta ištremti iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini)., „už Lietuvos TSR ribų į tolimas Sovietų Sąjungos vietas“. J. Č. 1948-05-22 apklausos lape, LTSR MGB 1948-05-22 pažymoje ir LTSR MGB 1948-05-25 pažymoje parašyta, kad V. Č., J., g. (duomenys neskelbtini) m. (taip dokumentuose) jo tėvo J. Č., A., g(duomenys neskelbtini) m. ir motinos A. Č., I., g. (duomenys neskelbtini) m., nebuvo ištremtas, nes tuo metu buvo „pas tetą Vilniaus m.“. LTSR MVD 1957-10-23 išvadoje parašyta, kad J. Č., A., g. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., I., g. (duomenys neskelbtini) m., sūnui V. Č., J., g. (duomenys neskelbtini) m., buvo numatytas ištrėmimas, bet nebuvo ištremtas.
Pareiškėjas V. R. pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. Č. ir A. M. (Č.) šeimoje, o jo tikrasis vardas ir pavardė yra V.-J. Č., t. y. jis ir yra 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime Nr. P2-780 minimas į tremiamų asmenų sąrašus įtrauktas V. Č., o jo tikrieji tėvai yra 2016 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų pažymėjime Nr. 1/30AP-51 įvardyti J. Č., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., I., gim. (duomenys neskelbtini) m., ištremti iš LTSR (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini).), buvę specištrėmime Krasnojarsko kr., Krasnojarsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. birželio 30 d. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė ir (duomenys neskelbtini) parapijoje išduotą krikšto liudijimą, apie tai, kad V.s-J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), buvo pakrikštytas (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, tėvais nurodyti J. Č. ir A. M.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tėvai J. Č. ir A. Č. 1948 m. žinodami apie gręsiantį trėmimą savo sūnų V. Č. (pareiškėją V. R.) dėl nedidelio amžiaus bei prastos sveikatos būklės slėpė mamos tetos U. R. ir jos vyro I. R. šeimoje, kurioje V. Č. ir liko ištrėmus tėvus J. Č. ir A. Č., o jo vardas, pavardė, gimimo data bei tėvai buvo pakeisti, siekiant išvengti tremties. Bylos duomenimis, pareiškėjui V. R., (duomenys neskelbtini) d. išduotas gimimo liudijimas, V. R. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini)d., vieta – (duomenys neskelbtini), V. R. (pareiškėjo) tėvais nurodyti I. R. ir U. M.. Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir liudytojai M. Č. ir A. Č., kurie patvirtino, kad pareiškėjas V. R. (iki tėvų ištrėmimo ir dokumentų pakeitimo V. Č.) yra jų tikras brolis, juos sieja kraujo ryšys, jie su Lietuvoje motinos A. Č. globoje paliktu broliu V. R. (pareiškėju) nuolat palikė ryšius, jiems būnant tremtyje bendraudavo laiškais, yra siuntę siuntinį, o grįžę iš tremties bendraudavo, susitikdavo, lankydavosi vieni pas kitus, visi kartu šeimoje švęsdavo šventes. Taip pat nurodė, kad tėvams J. Č. ir A. Č. kartu su sūnumis (pareiškėjo broliais) M. Č. ir A. Č., 1958 m. birželio 30 d. grįžus iš tremties, nebuvo leista gyventi Lietuvoje, todėl jie apsistojo Latvijoje, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, todėl pareiškėjas V. R. liko gyventi U. R. šeimoje. Be to, U. R. buvo pripratusi prie V. R., ilgą laiką jį augino, nepaisant to, kaip ne kartą pažymėjo liudytojai, pareiškėjo broliai M. Č. ir A. Č., jie visi bendravo kaip šeima, nuolat tarpusavyje palaikė ryšius, visas šventes švęsdavo kartu. A. Č. taip pat patvirtino, kad nepaisant to, jog gimė tremtyje ir ilgą laiką nuo gimimo brolio nematė, tačiau visada žinojo, jog turi vidurinįjį brolį. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo V. R. tėvai yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėjo V. R. vardas ir pavardė iki tėvų J. Č. ir A. Č. ištrėmimo 1948 m. ir dokumentų pakeitimo 1953 m. buvo V. Č..
Vadovaujantis ištirtais rašytiniais įrodymais bei liudytojų M. Č. bei A. Č. parodymais, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 2016 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų pažymėjime Nr. 1/30AP-51 įvardyti J. Č., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., I., gim(duomenys neskelbtini)m., ištremti iš LTSR (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini).), buvę specištrėmime Krasnojarsko kr., Krasnojarsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. birželio 30 d., yra pareiškėjo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, taip pat nustatyti, kad 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime Nr. P2-780 minimas į tremiamų asmenų sąrašus įtrauktas V. Č. yra pareiškėjas V. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Šis juridinis faktas nustatytinas pareiškėjui V. R. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymėjime Nr. 1/30AP-51 įvardyti J. Č., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. Č., I., gim. (duomenys neskelbtini) m., ištremti iš LTSR (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), buvę specištrėmime Krasnojarsko kr., Krasnojarsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. birželio 30 d., yra pareiškėjo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime Nr. P2-780 minimas į tremiamų asmenų sąrašus įtrauktas V. Č. yra pareiškėjas V. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas pareiškėjui V. R. dėl nukentėjusio asmens – tremtinio statuso, skyrimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos paduodant skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.