Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Ž., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo B. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3–4).Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėja, yra pirmos eilės įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti kartu Pastaroji pareiškėjos palikimo po jos tėvo mirties fakto neginčija, pati į jai priklausančią palikimo dalį po sutuoktinio mirties nepretenduoja. Daugiau vaikų palikėjas neturėjo, kitų pretendentų į po jo mirties atsiradusį palikimą nėra.Pareiškėjos tėvas prieš mirtį gyveno jam ir jos sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiame dviejų kambarių bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Kartu su tėvais gyveno ir pareiškėja. Pareiškėja po tėvo mirties liko gyventi bute, juo rūpinasi, remontuoja, moka mokesčius, naudojasi tėvui priklausančiais daiktais, namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama juo naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą (tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 3 dalis) notaro biure neįformino.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti (b. l. 28–29).Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) prašo teismo pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad mirus jos sutuoktiniui testamentas nebuvo paliktas, todėl atsirado paveldėjimo pagal įstatymą santykiai. Suinteresuoto asmens ir jos velionio vyro dukra – pareiškėja, iki šiol gyvena santuokiniams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuo butu rūpinasi: jį ne kartą remontavo, moka mokesčius, naudojasi bute esančiais daiktais. Suinteresuotas asmuo į likusią buto dalį nepretenduoja. Daugiau vaikų suinteresuotas asmuo ir jos velionis vyras neturėjo, kitų pretendentų į turtą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas (b. l. 6) mirė 1999 m. balandžio 18 d. (b. l. 5), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 11). Po palikėjo mirties liko jo sutuoktinės – suinteresuoto asmens (b. l. 7) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. 1997-5026-5013:0026), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 17-2431 (b. l. 12). Palikėjo santuoka su suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta 1952 m. birželio 21 d. (b. l. 7). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjo santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą.Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Priimdamas kaip palikimą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 4 dalis). Asmens valia civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus specialiai įstatyme numatytus atvejus (1964 m. CK 41 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnis nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme įvardyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą. Siekiant įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybės teisių. Vien minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe. Asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Po pareiškėjos tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies punktu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai. Siekiama įrodyti, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjo dukra. Palikėjas daugiau vaikų neturėjo (b. l. 26).Pareiškėjos tėvo mirties dieną – 1999 m. balandžio 18 d., jo dukra pareiškėja faktiškai gyveno palikėjui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mirus pareiškėjos tėvui, jo turėtas turtas atiteko įstatyminei įpėdinei dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Minėtas aplinkybes patvirtina 2016 m. spalio 26 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-47741-PD)-2500, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nuo 1984 m. rugpjūčio 30 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Kas patvirtina, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, įgyvendindama savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus atliko per šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).Suinteresuotas asmuo (pareiškėjos motina ir palikėjo sutuoktinė) pareiškėjos palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, pati į palikimo dalį po jos sutuoktinio mirties nepretenduoja ir pripažįsta, kad būtent pareiškėja rūpinasi butu (jį ne kartą remontavo, moka mokesčius, naudojasi bute esančiais daiktais) (sprendimo 3 punktas).Pareiškėja yra vienintelis palikėjos ir suinteresuoto asmens vaikas, suinteresuotam asmeniui 89 metai, kas suponuoja išvadą, kad būtent pareiškėja perėmė palikėjo turtą juo rūpindamasi ir mokėdama mokesčius, todėl priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo dukra J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.