- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-17-849/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00115-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- J. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nukentėjusiajam R. A., nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos atstovui J. R., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. K. 2012 m. balandžio 09 d. apie 12 val. 00 min., R. A. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu iš asmeninių paskatų, tyčia, metė rankoje turėtą akmenį nukentėjusiajam R. A. į nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo ir dešinės pusės XI šonkaulio lūžimo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu J. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jam būnant jo žemės sklype, atvažiavo nukentėjusysis, kurio žemės sklypas ribojasi su jo žemės sklypu, ir pasišaukęs jį pas save, pradėjo reikšti pretenzijas dėl žemės sklypo ribų, t.y. iškasto ir perkelto į kitą vietą riboženklio. Jis nuėjo ir jiems bekalbant įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis griebė jam už kaklo, o nukentėjusiojo žmona užtraukė kepurę jam ant akių, po to nukentėjusysis pargriovė jį ant žemės, pradėjo ant krūtinės minkyti. Kai jį paleido, jis susinervavęs metė į nueinantį nukentėjusįjį akmenį. Kur pataikė - jis nematė. Po įvykio skambino nukentėjusiajam, prašė neduoti į teismą, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad susitiks su juo teisme. Gailisi dėl savo veiksmų.
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad jis šalia kaltinamojo žemės sklypo yra nusipirkęs žemės sklypą. Kai įvykio dieną jis su žmona atvažiavo į žemės sklypą, pamatė perkastus riboženklius. Kaltinamajam priėjus prie jo, paklausė, kodėl šis taip padaręs. Kaltinamasis pradėjo koliotis, aiškinti, kad tai jo žemė, po to koja spyrė jam. Tuomet jis prispaudė kaltinamąjį koja ir laikė, o žmona užtraukė kepurę ant akių. Kai jis paleido kaltinamąjį, šis metė į jį gana didelį akmenį. Po įvykio ir toliau tęsėsi konfliktai- jam atvažiuojant į žemės sklypą, kaltinamasis jį gąsdina, aiškina, kad žemė esanti kaltinamojo ir viską dėl jos padarysiantis. Nurodė, kad kaltinamasis taikytis su juo nenori, o paskambino jam tik tuomet, kai gavo iš prokuratūros šaukimą. Mano, kad kaltinamąjį gali pamokinti tik teismas.
Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio dieną- antrą Velykų dieną, ji su vyru – nukentėjusiuoju važiuodami pas mamą, užvažiavo į savo pirktą žemės sklypą ir pamatė perkeltus stulpelius. Prie jų priėjo kaltinamasis, kurio jos vyras paklausė, kodėl šis perkėlė stulpelius. Kaltinamasis pradėjo koliotis, kibo jos vyrui į atlapus. Vyras, atstūmęs kaltinamąjį, nuėjo, o kaltinamasis čiupo akmenį ir metė į nueinantį nukentėjusįjį. Visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, todėl jos parodymai vadovaujantis LR BPK 276str.1d. 3p. buvo perskaityti balsu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. parodė, kad 2012-04-09 d., apie 12.00 val., ji su savo vyru R. A. ir dviem savo nepilnamečiais vaikais, t. y. A., jai 15 metų ir M., jam 10 metų, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį jai su vyru R. A. priklausantį žemės sklypą, kur yra statomas jų namas. Atvykę pamatė, jog yra perkelti jų žemės sklypo žymėjimo kuoleliai. Jos vyrui R. A. būnant savo žemės sklype, prie jo priėjo kaimynas J. K. ir pradėjo ant jo šaukti, kad tai yra jo žemė, todėl jis ir perkėlė kuolelius 1 metro atstumu. Jos vyras jam tada pasakė, kad šis mūsų žemės sklypas yra atmatuotas teisingai, pagal geodezinius matavimus. Tada tarp jų kilo konfliktas, ko pasekoje jie pradėjo stumdytis, J. K. jos vyrui spyrė su koja ir bandė su ranka suduoti smūgį į veidą, tačiau jis nuo jo apsigynė, o po to paguldė jį jėga ant žemės, kur laikė rankomis, kad kaimynas nusiramintų. Truputį jį palaikęs, paleido, tačiau J. K. jos vyras jokių smūgių nesudavė. Jį paleidęs, jos vyras nueidinėjo nuo J. K.. Tada šis paėmęs akmenį metė nueinančiam jos vyrui ir pataikė į nugaros dešinę pusę. Nueidamas J. K. ją ir jos vyrą koliojo necenzūriniais žodžiais jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, grasino susidorojimu. Kai vyko šis konfliktas, daugiau jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Su J. K. jie nesugyvena jau seniai, tarp jų dažnai vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų. Dėl jos vyrui R. A. nugaroje padaryto sužalojimo metant akmenį jis kreipėsi į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninę, dėl ko jam buvo atliekamas gydymas dėl šonkaulio sužalojimo (b. l. 14).
Šiuos savo parodymus liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino.
Specialisto išvadoje Nr. G 371/12 (06) konstatuota, kad R. A. yra nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas ir dešinės pusės XI šonkaulio lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės dešinės pusės XI šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (b. l. 4-5).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. kaltas padaręs nusikaltimą ir tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis pripažino metęs į nueinantį nukentėjusįjį akmenį, pataikydamas nukentėjusiajam į nugarą, ir tokiais kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam pagal byloje pateiktą specialisto išvadą buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino ir nukentėjusysis bei liudytoja I. A., todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis J. K. į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, praeityje neteistas.
Dabar jis teisiamas pirmą kartą už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, administracine tvarka baustas vieną kartą – nuobauda galiojanti (b.l. 43).
Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes .
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu vyko abipusis susistumdymas, ir nepriimtinus kilusio ginčo dėl žemės sklypo ribų sprendimo būdus: fizinę jėgą ir moralės normoms nepriimtinus aktyvius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu naudojo ir pats nukentėjusysis ir jo sutuoktinė. Kaip teigė teismo posėdžio metu kaltinamasis, kilusio konflikto metu nukentėjusysis griebė jam už kaklo, o nukentėjusiojo žmona užtraukė kepurę jam ant akių, po to nukentėjusysis pargriovė jį ant žemės, pradėjo ant krūtinės minkyti. Netikėti tokiais jo parodymais teismas neturi pagrindo: kaltinamasis pripažino savo kaltus veiksmus, pats nukentėjusysis patvirtino, kad jo sutuoktinė užtraukusi kaltinamajam ant akių kepurę, o jis pargriovęs kaltinamąjį ant žemės. Be to, apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. vengė nurodyti aplinkybes dėl nukentėjusiojo - jos sutuoktinio, fizinės jėgos panaudojimo kaltinamojo atžvilgiu, ir patvirtino jas tik tuomet, kai balsu buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo ir liudytojos I. A. parodymus, kad kaltinamasis pirmas pradėjo naudoti aktyvius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Toks provokuojantis paties nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės elgesys turėjo įtakos veikos padarymui, todėl tai laikytina dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pažymėtina ir tai, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tėra pasekmė ilgą laiką besitęsiančių nuolatinių kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesutarimų dėl žemės sklypo ribų, ir šių nesutarimų išsprendimui nei viena, nei kita ginčo šalis nerodo jokios iniciatyvos ir geranoriškumo.
J. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo neįgalia motina, registruotas Lietuvos darbo biržoje, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, paties kaltinamojo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą jis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų atsitiktinai ir spontaniškai dėl konflikto metu jį užvaldžiusių neigiamų emocijų – pykčio, kai nukentėjusysis jį pargriovė ant žemės, todėl negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir pats kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, J. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam minimui, įpareigojant toliau tęsti registraciją darbo biržoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 36-37).
Civiliniai ieškiniai.
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo R. A. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 136,08 Lt. žalos atlyginimo (b.l.20-21).
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.
Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiosios gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.
Civilinis ieškovas R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7.000,00 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 29,30).
Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.
Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu fiziniu skausmu dėl padarytų sužalojimų, negalėjimu dirbti ir gyventi įprasto gyvenimo, dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padaryto kūno sužalojimo pobūdžio jis patyrė fizinį skausmą ir judėjimo nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokia buvo nukentėjusiojo gydymosi eiga, kiek tęsėsi gydymasis: pats nukentėjusysis negalėjo teismui nurodyti, kiek tęsėsi jo gydymas, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos.
Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad ir pats nukentėjusysis su savo sutuoktine kilusį ginčą dėl žemės sklypo sprendė nepriimtinais visuomenės normoms būdais, naudojant fizinę jėgą ir nederamus moralės požiūriu veiksmus.
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina materialinė kaltinamojo padėtis - kaltinamasis registruotas darbo biržoje, negauna nedarbo išmokų, jokio turto neturi.
Atsižvelgtina ir į pačios, teismo jau aukščiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 109, 110 str. 1d. normas atlyginama tik ta turtinė ar neturtinė žala, kurią nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Tuo tarpu nukentėjusysis savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia ir tomis aplinkybėmis, kurios yra nesusiję su šia padaryta kaltinamojo veika: nukentėjusysis nurodo, kad ir po įvykio kaltinamasis nuolat jam grasina, dėl ko jis ir jo šeimos nariai nėra saugūs, kas sudaro pagrindą mažinti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį:
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 2 000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant J. K. tęsti registraciją darbo biržoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
J. K. skirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš J. K. 136,08 Lt. (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 08 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. 2 000 Lt. (du tūkstančius litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.