Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-602-581/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
1S-602-581/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nr. 1S-602-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2;2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, įtariamojo A. M. (A. M.), gynėjui advokatui nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria įtariamajam A. M. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis A. M. prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. birželio 6 d. nutartį arba paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas pritaikė neigiamą praktiką, kuomet BPK įtvirtinta griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas paverčiamas taisykle, o ne išimtimi. Teigia, jog vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė – nėra pakankamas pagrindas skirti ar pratęsti suėmimo terminą. Vien šis faktas neįvertinus kitų byloje esančių duomenų, neleidžia daryti išvados, kad jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Teismas vadovavosi tik savo asmeniniu manymu, kuris nėra paremtas jokiomis kitomis aplinkybėmis, taip suformuodamas tik tikimybę, kad nutartyje išdėstyti argumentai gali būti teisingi. Teismas neatsižvelgė, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, legaliai dirba, turi pragyvenimo šaltinį, augina du vaikus, sugyventinė yra nėščia. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jis yra nutraukęs santuoką, neturi šeimos ir tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja aplinka. Teigia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta bylos duomenimis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo A. M. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

A. M. įtariamas tuo, kad 2014 m. gegužės mėn. pasikėsino įgyti galimai psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavo psichotropinių medžiagų gabenimą, o būtent: 2014 m. gegužės mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje Didžiojoje Britanijoje užsakė pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, galimai psichotropines medžiagas - buprenorfiną, ir nurodė šias psichotropines medžiagas siųsti į Lietuvos Respubliką bei susitarė su J. L., kad šis psichotropines medžiagas paims Vilniaus miete iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pervežėjų ir atgabens jam į Visagino miestą, tuomet šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal A. M. užsakymą, naudojantis tyrimo metu nenustatytų pervežėjų paslaugomis, iš Didžiosios Britanijos 2014 m. gegužės mėn. išsiuntė dvi dėžutes su tabletėmis, kurių sudėtyje galimai yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino, o J. L. 2014-05-28 apie 9 val. Vilniaus mieste prie namo (duomenys neskelbtini), atsiėmė siuntinį, kuriame buvo dvi dėžutės su tabletėmis galimai psichotropinėmis medžiagomis ir buvo sulaikytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnų. Taip jis organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką bei pasikėsino įgyti galimai psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti t.y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 26 str. 4 d., 199 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d.

Suimtasis A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-05-29 buvo laikinai sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas 10 dienų. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenys apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje yra šie – tai iš dalies įtariamojo J. L. parodymai, liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos protokolas, specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad A. M. įtariamas vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu ir pasikėsinimu įvykdyti tyčinį sunkų nusikaltimą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Suimtasis A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, išlaikomų asmenų, tačiau įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Šioje byloje A. M. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu ir pasikėsinimu padaryti tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), už kuriuos įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje A. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Šią teismo išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog pagal bylos duomenis A. M. turi ryšių kitoje valstybėje.

Apylinkės teismas suėmimą A. M. taip pat paskyrė BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).

Kad A. M., būdamas nesuimtas, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo įtarime jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys. Bylos medžiaga rodo, jog A. M. anksčiau buvo teistas ne vieną kartą. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta ankstesniais nuosprendžiais, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas tik 2014-02-11 ir vėl yra įtariamas nusikaltęs 2014 m. gegužės mėnesį. Akivaizdu, jog neigiama patirtis – ankstesnis teistumas bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu, įtariamajam A. M. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgiasi neatsakingai ir galimai padarė naujas, nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas šioje byloje. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. yra.

BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog A. M. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Suimtasis prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014-06-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomsiosi priemonės – suėmimo - terminas, A. M. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Visagino miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo A. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė