Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ramunei Baltrušaitienei, nuteistajam D. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl 2008 m. lapkričio 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams) 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš D. M. 4888,10 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 11 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, panaudodamas fizinį smurtą, G. G. įspirdamas ne mažiau tris kartus į galvą ir ne mažiau tris kartus į šonus, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės ir pilvo sumušimo, kairio inksto sumušimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę ir pagrobė svetimą G. G. priklausantį turtą – 320 litų bei mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6060, 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. G. 520 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo D. M. apeliacinio skundo motyvus, padarė išvadą, kad jie prieštarauja bylos duomenims ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis D. M. įspyrė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam G. G. į galvą, nuo ko nukentėjęs pargriuvo, neteko sąmonės. Tai, kad pirmi smūgiai buvo suduoti dėl įžeidimo, o kiti dėl savanaudiškų paskatų, pripažino pats D. M. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kilus minčiai pagrobti daiktus ir pinigus, D. M. nukentėjusiajam dar įspyrė į šonus ir pagrobė svetimą turtą - pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. Iš to seka, kad kaltinamasis savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti panaudojo fizinį smurtą. Fizinio smurto panaudojimas buvo priemonė pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis D. M., užvaldęs svetimą turtą, įgijo teisę jais disponuoti pagal savo valią. Pagrobtus daiktus ir pinigus D. M. panaudojo savo reikmėm.

Taigi, D. M., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, todėl pagrįstai nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d.

Teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo, liudytojos Ž. U. parodymus, kaip nuoseklius, atitinkančius rašytinius bylos duomenis. Nukentėjęs G. G. parodė, kad D. M. jam tris kartus spyrė į galvą, dėl ko jis nukrito ir neteko sąmonės, nejautė kaip buvo atimti daiktai ir pinigai. Tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai ne tik į galvos sritį, bet ir į krūtinę bei pilvą, patvirtino specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai krūtinėje ir pilve. Be to, kaltinamasis D. M. prisipažino, kad pirmiausia sudavė į galvą, tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja Ž. U..

Nepagrįstas skundo motyvas, kad kaltinamajam reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo, nes pats nukentėjęs savo veiksmais sudarė jam galimybę pagrobti svetimą turtą. Toks skundo motyvas nesuvokiamas ir atmetamas kaip prieštaraujantis paties kaltinamojo prisipažinimui padarius nusikaltimą. Įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinimąsi į asmens gyvybę, sveikatą, būstą ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Kėsinimasis laikomas realiu kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Apie tai, kad kaltinamasis ginėsi nuo nukentėjusiojo, teigiama tik apeliaciniame skunde. Duodamas parodymus, kaltinamasis šios aplinkybės nenurodė, o skunde apsiribojo tik eiline fraze, to nemotyvuodamas, todėl kolegija padarė išvadą, kad būtinosios ginties normą taikyti kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes neaišku nuo ko jis buvo priverstas gintis ( jam nebuvo suduota nei vieno smūgio).

Bausmė D. M. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, nes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, į neigiamą kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į dvi lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad kaltinamojo veiksmus išprovokavo įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys ir paskyrė žymiai mažesnę bausmę už jos vidurkį.Gana nedidelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui, atsižvelgus į visas jau paminėtas aplinkybes, neprieštarauja teisingumo principui ir tokia bausmė laikoma teisinga.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1d. 1p.

nutarė:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.