Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 22 d. apie 16.20 val. Kaune m., Jonavos g. ties 68 namu R. M., vairuodamas automobilį BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir kelio ženklas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 134; 231.1; 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis važiavo negreitai, nes išvažinėjo iš teritorijos. Norėjo įsukti į trečią juostą. Matė tik ženklo plokštumą, nes buvo prastas oras, apniukę. Kadangi žiūrėjo ar nėra atvažiuojančių automobilių, nepastebėjo kaip atsitrenkė į ženklą bei matė, kad jį sulaužė. Labai išsigando, pasimetė ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), R. M. paaiškinimas (b. l. 6), foto nuotraukos (b. l. 8-12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13-15), kita bylos medžiaga.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad R. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 16.20 val. Kauno m., Jonavos g. R. M., vairuodamas automobilį BMW316, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu sugadino kelio ženklą, ir nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje nustatyta, jog R. M. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas. Iš byloje esančių duomenų (jo paaiškinimo, esančio byloje ( b. l. 6)) matyti, kad R. M. padaręs eismo įvykį bei iš jo pasišalinęs, po kurio laiko sugrįžo į įvykio vietą bei pasiėmė įvykio vietoje nukritusį jo automobilio valstybinį ženklą. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. M. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Iš nustatytų transporto priemonės bei kelio ženklo apgadinimų matyti, kad jie yra aiškiai matomi. Iš R. M. paaiškinimo matyti, kad jis suprato, jog atsitrenkė į kelio ženklą ir matė, kad jį sugadino, todėl daroma išvada, kad jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio ženklą, todėl R. M. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadaręs iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 150,00 Lt (šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct), kas atitinka 1013 EUR (tūkstančio trylikos eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.