Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas:

pagal LR BK 228 str. 1 d. 200 MGL (26000 litų) bauda;

pagal LR BK 233 str. 1 d. 100 MGL (13000 litų) bauda.

Bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. tvarka galutinė bausmė A. Š. nustatyta 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda.

A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas advokatas, t.y. asmuo, pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilygintas valstybės tarnautojui, piktnaudžiaudamas tarnyba ir tuo pažeisdamas Advokatūros įstatymo 5 str. 3, 6 p., 19, 39 str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 p. nuostatas, darė poveikį nukentėjusiajam, t.y. gindamas M. B., kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 249 str., 2 d., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 4 d. ir 140 str. 1 d., 2011-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, esančio Laisvės pr. 79A, Vilniuje, patalpose, siekdamas sudaryti ginamajam M. B. palankias sąlygas, leidžiančias pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, paprašė nukentėjusįjį J. A. pakeisti savo parodymus kaltinamojo M. B. naudai ir pažadėjo už tai atsidėkoti. 2012-02-08, tarp 9.04 val. ir 9.32 val., to paties teismo patalpose A. Š. paprašė J. A., kad teisiamojo posėdžio metu jis duotų melagingus parodymus apie tai, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu J. A. M. B. parodymo atpažinti metu nurodė į M. B. kaip į asmenį, kuris jį sumušė, dėl policijos pareigūnų spaudimo, kurie neva prieš šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą parodė jam M. B. fotonuotrauką ir liepė pasakyti tyrėjui, kad būtent šis asmuo jį sumušė. Už tokius parodymus A. Š. pažadėjo J. A. atsilyginti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi iš teismo pirmininko pavaduotojo V. P. patvarkymo matyti, jog vadovaudamasis LR BPK 231 str., jis pats save paskyrė nagrinėti šią bylą, nesivadovavo Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių nuostatomis ir nesinaudojo kompiuterine teisėjų skyrimo programa. Toks teisėjo V. P. elgesys parodo jo išankstinį siekį A. Š. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pradėjus nagrinėti bylą A. Š. pareiškė prašymus dėl prokurorės V. G. nušalinimo ir bylos grąžinimo prokuratūrai, nes kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Teisėjas protokoline nutartimi nutarė juos nagrinėti po kaltinamojo akto paskelbimo, tačiau prašymų neišnagrinėjo. Tai irgi rodo teisėjo šališkumą , nes tokia savo pozicijos kaita išvengė kaltinimo pusei nepalankaus klausimo sprendimo. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje prašymų stadijoje apeliantui pateikus prašymą apklausti liudytoju advokatą A. Č., tuo siekiant įrodyti, kad J. A. jį provokavo nusikalstamos veikos darymui , teismas tokį prašymą atmetė, pareikšdamas, kad provokacijos faktas lengvai nustatomas pagal įrašytų pokalbių turinį . Tokiu būdu teismas, dar nepradėjęs įrodymų tyrimo teismas jau buvo susiformavęs vidinį įsitikinimą, kad sprendimui priimti pakanka įvertinti garso įrašų turinį. Teismas šališkai vertino bylos įrodymus, prioritetą teikė kaltinantiems įrodymams ir neaptarė kaltinimą paneigiančių įrodymų. Netinkamai įvertino A. Š., J. A. parodymus, kadangi nuosprendyje įrašyti parodymai, kurių jie nesakė. Be to, apeliantas teismui pateikė J. A. 2012-02-24 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašą, iš kurio matyti protokolo surašymo pažeidimai ir netikslumai. Nuosprendyje teismas dėl šio protokolo nepasisakė, neaptarė įrodymo, kuriuo A. Š. grindė savo nekaltumą. Be to, nepagrįstai konstatavo, kad J. A. teisiamajame posėdyje duoti parodymai ir 2012-02-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją užfiksuoti parodymai faktiškai sutampa. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad jis nuosprendyje savo iniciatyva išplėtė kaltinimą pavojingesnėmis veikos faktinėmis aplinkybėmis nei aprašytos kaltinime ir tokiu būdu atėmė galimybę gintis nuo pakeisto kaltinimo: teismas nuosprendyje J. A. įvardijo nukentėjusiuoju, nors kaltinime jis buvo nurodomas kaip liudytojas , taip pat teismas nurodė, kad jis prašė J. A. pasakyti , kad jis atpažino M. B. dėl policijos spaudimo, nors toks veiksmas jam nebuvo inkriminuotas . Taip pat nuosprendyje yra konstatuota, kad apeliantas J. A. prašė teisiamajame posėdyje pasakyti, jog M. B. jis atpažino dėl pareigūnų nurodymų ir jų taikyto psichologinio smurto, tai jam irgi nebuvo inkriminuota. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. Š. kaltę, o nekaltumą patvirtina jo paties paaiškinimai, liudytojų A. Č., I. A., J. A., J. A. parodymai. Jo veiksmuose LR BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. sudėties nėra, kadangi jis nedarė poveikio J. A. ir neprašė duoti melagingus parodymus, o prašė pasakyti tą informaciją apie M. B. atpažinimą, kurią kaip teisingą jam pats nurodė po 2011-11-30 teismo posėdžio. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas kaltinimo pusės pateiktu garso įrašu, kuris padarytas A. Š. atžvilgiu taikant LR BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, tačiau garso įraše užfiksuotų balsų nepatvirtino nei J. A., nei apeliantas, teismas tinkamai neištyrė garso įrašo turinio, o procesinė prievartos priemonė buvo taikoma neteisėtai. Teismas padarė BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu ir vertinimu bei nagrinėjimo teisme ribų peržengimu, nebuvo įvertinta prieš A. Š. panaudota provokacija, provokuojant jį bendrauti su J. A. ir raginti jį duoti atitinkamus parodymus apie M. B. atpažinimą. J. A. ieškojo ryšių su A. Š.. Apeliantas buvo įtikintas apie neteisėtą M. B. atpažinimą ir kaip gynėjas skatinamas bendrauti su J. A. kaip informacijos šaltiniu, galinčiu paneigti M. B. pareikštą kaltinimą. Esminiai BPK pažeidimai teismui sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė patenkinti jop skundą, prokurorė siūlė skundą atmesti.

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinė instancija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą ir priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas , yra nepagrįsti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 36 str. nuostatomis , bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.Taip skirstant bylas, yra siekiama bylų nagrinėjimo nešališkumo, skaidrumo . Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų , kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo paskirta teisėjui V. P., pažeidžiant nustatytą bylų skirstymo tvarką . Byloje esantis patvarkymo popierinis variantas, iš kurio matyti , kad bylą nagrinėti buvo paskirtas teisėjas V. P. ir kad šį patvarkymą yra pasirašęs pats V. P., bylos paskyrimo metu ėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas (t. 2 b.l. 10) , patvirtina tik patį bylos paskyrimo jam nagrinėti faktą, bet nepatvirtina, kad bylą nagrinėti jis pasiskyrė sau pats , pažeidžiant Bylų skirstymo teisėjams taisykles. Byloje nėra pateiktas kompiuterinis tokio bylos paskyrimo nagrinėti teisėjui V,P. protokolo variantas, tačiau ir be tokio protokolo akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas. Tai, kad teismas tenkino ne visus apelianto ar jo gynėjų pareikštus prašymus , kad priėmė apelianto atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kurį jis ginčija, nėra vada pripažinti teismą buvus šališku. Apeliantas teisingai pažymėjo, kad pirmosios instancijos procese liko neišspręsti procesiniai prašymai dėl prokurorės nušalinimo , dėl bylos perdavimo prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, kurių sprendimą teisėjas buvo atidėjęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei apeliantas, nei jo gynėjas prašymų papildomai spręsti klausimus, dėl kurių nebuvo priimtas galutinis sprendimas, nepateikė , tai tik rodo, kad tokių prašymų išsprendimas savo aktualumą buvo praradęs .

Dėl A. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. :

Tiek Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. , tiek Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatytų veiksmų atlikimas gali būti pripažintas baudžiamosiomis veikomis , kai yra nustatoma, jog veikos kaltininkas šiose normose numatytas veikas realizavo, turėdamas tiesioginę tyčią bei atlikdamas veiksmus , kuriais tokią tyčią realizuoja . Asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. tik tada, kai yra nustatyta, jog jis siekė paveikti kurį nors iš BK 233 str. 1 d. išvardintų subjektų duoti melagingus parodymus . Tokiu atveju kaltininkas turi suprasti , kad daro poveikį liudytojui <..... >, siekdamas , kad jis duotų melagingus parodymus , taip neteisėtai kišdamasis į teisingumo vykdymo procesą (kasacinės bylos Nr. 2K-291/2013, 2K-440/2012). . Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas apeliantą A. Š. padarius minėtas nusikalstamas veikas, jo kaltumą grindė prielaidomis , netinkamai vertino byloje surinktus faktinius duomenis , surinktais faktiniais duomenimis nėra patikimai ir akivaizdžiai nustatyta, kad A. Š. prašė liudytojo J. A. pakeitus parodymus sakyti netiesą dėl kaltinamojo M. B., kaltinamu jo nežymiu sveikatos sutrikdymu , atpažinimo atlikimo procedūros , atliktos ikiteisminio tyrimo metu.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., būdamas advokatu, jam inkriminuojamu nusikalstamų veikų padarymo metu gynė kaltinamąjį M. B., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. Liudytojas J. A. , kurio parodymais iš esmės yra grindžiamas skundžiamas nuosprendis, priimtas apelianto A. Š. atžvilgiu, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl M. B. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str,. 4 d. ir 140 str. 1 d. Baudžiamąją bylą , kurioje be kitų asmenų buvo kaltinamas ir M. B., nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija , byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose. Teisiamuosiuose posėdžiuose , kurie vyko 2011-10-27, 2011-10-30, 2011-12-07 dalyvavo ir šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas J. A., kuris tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek pertraukų metu , nesivaržydamas, girdint kitiems proceso dalyviams , ką pripažino jis pats , patvirtino apelianto A. Š. ginamasis - kaltinamasis M. B., jį gynęs apeliantas A. Š., kaltinamojo M. B. sesuo- liudytoja I. A. , liudytoja- J. A. sutuoktinė J. A. , rėkė, kad jis neturi jokių pretenzijų kaltinamajam M. B., kad šis jo nemušė , priekaištavo dėl jo nuolatinių iškvietimų į teismą, jo gaišinimo (t. 2 b.l. 139-144-150,158-160). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto A. Š. kaip kaltinamojo M. B. gynėjo susidomėjimas J. A. buvo visiškai pateisinamas ir pateisinamas tuo, kad jam kaip gynėjui, vykdant savo pareigą , numatytą Lietuvos Respublikos BPK 48 str. 2 d. 1 p. : panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės , teisinančios ginamąjį .....>, buvo svarbu įsitikinti , ar šis asmuo, kuris pagal kaltinimą buvo nukentėjęs nuo jo ginamojo veiksmų, yra davęs teisingus parodymus . Abejones dėl šio asmens parodymų patikimumo kėlė ne tik jo elgesys teisiamųjų posėdžių metu , bet ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti prietaringi duomenys : J. A., apklaustas 2009-09-22, patvirtino, kad jis negali atpažinti jį mušusių asmenų (t. 1 b.l. 8-9), o apklausiamas 2009-10-26 jis jau nurodo galįs atpažinti, nurodo šių asmenų požymius (t. 1 b.l. 12-14) ir tik per 2011-05-25 atliktą atpažinimo procedūrą jis- J. A. atpažino iš fotonuotraukų M. B. kaip vieną iš asmenų, kurie jį sumušė jo nurodytomis aplinkybėmis (t. 1 b.l. 16-18).

Nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo neigė daręs poveikį liudytojui J. A. : ikiteisminio tyrimo metu neneigė jam inkriminuojamu laiku prieš teisiamąjį posėdį kalbėjęs su liudytoju J. A. , tačiau neigė tai daręs savo iniciatyva, nurodė, kad pokalbių iniciatorius buvo J. A. , kuris teigė neturįs jokių pretenzijų kaltinamajam M. B. ir prašė tą perduoti pastarajam , pokalbiai buvę trumpi, šių pokalbių metu jis nežadėjo jokio atlygio J. A., kaip ir neprašė pastarojo keisti parodymus. Apeliantas mano, kad baudžiamąją bylą jam inicijavo Policijos departamento darbuotojas R. J., su kuriuo turėjo konfliktą (t. 1 bl. 114-115, 121). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. Š., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, kad nukentėjusysis J. A. baudžiamosios bylos, kurioje be kitų asmenų buvo kaltinamas jo ginamasis M. B. , 2011-10-27 teisiamojo posėdžio dieną pertraukos metu prie jo priėjęs pasakė, kad jis neturi jokių pretenzijų M. B., kad pastarasis jo nemušė, kad jis jo net neatpažino, tačiau apie tai, kad jį mušė M. B., jam pasakė pareigūnai , vežę jį į prokuratūrą ir kad pareigūnai parodė jam M. B. nuotrauką . J. A. pasakė, kad jis nenorėjo jo atpažinti, tačiau pareigūnai jį spaudė , jog jis atpažintų M. B., kaip jį mušusį asmenį. Tai išgirdęs iš M. B., jis pasiūlė jam teisme pasakyti tiesą . J. A. sutikęs, tačiau sakė, kad bijo pareigūnų persekiojimo. Jis pasiūlęs viską surašyti raštiškai, davė J. A. popieriaus lapą . Maždaug po 15 min. J. A. grąžino surašytą raštą ir prašė apie tai perduoti M. B., galvodamas , kad jam už tai bus atsidėkota. 2011-12-07 prieš teisiamąjį posėdį jis perdavė J. A. surašytą raštą M. B. seseriai, kad jis būtų išverstas, o M. B. sesuo pasakė, kad prie jos buvo priėjęs J. A., kuris padavė raštelį , kad jos broliui neturi pretenzijų. Tą dieną posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis J. A. jo klausė, ar jis perdavė ko jis prašė M. B., į ką jis atsakė, kad dar ne. 2012-02-08 prieš teisiamąjį posėdį jis kalbėjosi su J. A., pokalbio metu jo paklausė, ar pamena , apie ką jie anksčiau kalbėjosi , į ką J. A. atsakė teigiamai bei paklausė, ar turi ką nors pakeisti . Jis į tai atsakęs, kad nieko neturi pakeisti , tik pasakyti tiesą, kaip buvo. Jis pats nežadėjo jokio užmokesčio J. A., su pastaruoju kalbėjosi tik dėl to, kad jo buvo įtikintas , jog jis atpažino M. B. kaip jį sumušusį asmenį tik policijos iniciatyva, policijos pareigūnams parodžius prieš atpažinimą M. B. nuotrauką (t. 2 b.l. 155-157).

Liudytojas J. A., kurio parodymais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus parodymus , iš jo parodymų nėra aišku, ką jis įvardija parodymų pakeitimu : ar parodymų pakeitimą, pasakant tiesą , ar parodymų pakeitimą, pasakant netiesą:

-apklausiant J. A. 2012-02-03, 2012-02-10 ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis patvirtino kaltinimo aplinkybes parodęs , kad 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, kur turėjo vykti Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kaltinimų, pareikštų be kitų asmenų ir M. B.,pertraukos metu prie jo priėjęs kaltinamojo M. B. gynėjas A. Š. prašė pasakyti, kad jis M. B. atpažino tik iš policijos žodžių , o iš tikrųjų neatsimena, kad jį sumušė M. B., taip pat pasakė, kad išėjus M. (B.), jis atsidėkos . Į jo- J. A. pasakymą , kad jis gali būti baudžiamas dėl melagingų parodymų davimo, A. Š. atsakęs , kad nebijotų, viskas bus normaliai . 2012 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose to paties posėdžio metu prie jo priėjęs prieš posėdžio pradžią M. B. gynėjas A. Š. vėl prašė pakeisti parodymus , kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs prieš M. B. . Jis prašė teisme pasakyti, kad parodymus prieš M. B. jis davė tik iš policijos žodžių , kad taip liepė sakyti policininkai ir kad M. B. jam atsidėkos. (t. 1 b.l. 21, 22);

-apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. vasario 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją , liudytojas J. A. patvirtino , kad nuteistasis – kaltinamojo M. B. gynėjas A. Š. prieš teisiamąjį posėdį, vykusį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur Vilniaus apygardos teismas turėjo nagrinėti M. B. ir kt. asmenų bylą , prie jo priėjęs ir prašęs pakeisti parodymus dėl M. B., dėl ko jis turėjęs teisme pasakyti , kad M. B. jis atpažinęs iš policijos žodžių , kad policija jam darė spaudimą A. Š. sakė, kad atsidėkos, tačiau kas, jis nesakė. Su advokatu A. Š. pokalbis vyko du kartus . Jis nurodo negalįs pasakyti, ką konkrečiai pasakė jam A. Š.. Tiek iš 2012-02-24 teismo posėdžio protokolo (t. 1 b.l. 30-35), tiek iš šio posėdžio garso įrašo, kurį darė apeliantas A. Š., išklausyto nagrinėjant bylą apylinkės teisme, stenogramos (t. 2 b.l.68-82, 83-97) (t.2 b.l. 160), matyti, kad liudytojas J. A. , duodamas parodymus, nurodo skirtingai kaltinamojo M. B. atpažinimo aplinkybes : toje pačioje apklausoje vienu metu jis nurodė, kad policijos darbuotojai jam pateikė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas įvykis su juo ir tame įraše parodė asmenį, nurodydami, kad tai M. B. ir tik po to pateikė atpažinimui nuotraukas, kurių tarpe buvo jų anksčiau parodytas M. B., kitu metu toje pačioje apklausoje , tikslinant jo parodymus, jis jau nurodo, kad M. B. jis žinojo anksčiau, tik nežinojo jo pavardės, kad policija pateikė atpažinimui tik nuotraukas, iš kurių jis, be policijos spaudimo pats savarankiškai atpažino M. B., kaip asmenį kartu su kitais mušusį jį. Tai, kad šios apklausos metu liudytojas J. A. dėl M. B. atpažinimo procedūros davė prieštaringus parodymus patvirtino ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros specialistas- profesorius Viktoras Justickis savo išvada bei paaiškinimais teisme, kuriais nustatyta, kad 2012-02-24 apklausos pradžioje liudytojas J. A. savo parodymuose patvirtino, kad apie tai, kas jį sumušė, sužinojo iš policijos, kuri jam parodė M. B. nuotrauką, vėliau liudytojas pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis jį sumušusį asmenį- M. B. pats priminė ir pats parodė policijos pateiktose nuotraukose. Specialistas pažymėjo, kad liudytojas pakeitė parodymus po teisėjo psichologinio poveikio , kreipiant jį duoti tokius parodymus, kurie patvirtintų apelianto įtarime nurodytas aplinkybes (t. 3 b.l. 120-148, 206-07) . Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas A. Š., ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant liudytoju J. A., darė aukščiau aptariamą garso įrašą , apie tai nepranešdamas teisėjui. Toks jo veiksmas nėra reglamentuotas baudžiamojo proceso įstatymu, nes pagal Lietuvos Respublikos BPK 179 str. nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu teisę daryti garso įrašus turi ikiteisminį tyrimo veiksmą atliekantis pareigūnai, o šiuo nagrinėjamu atveju garso įrašas buvo daromas teisme , bet atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmą. Apeliacinės instancijos nuomone, apeliantas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 38 str. 4 d. nuostatomis , turėjo teisę daryti garso įrašą , toks garso įrašo darymas atitiktų Lietuvos Respublikos BPK 260 str. 2 d., reglamentuojančio garso priemonių naudojimą teisme, nuostatas. Dėl šių motyvų, kolegija mano, kad toks įrašas, išklausytas teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant apelianto baudžiamąją bylą, vertintinas kaip įrodymas, juolab, kad šis įrašas iš esmės atkartoja 2012-02-24 teismo posėdžio protokolo turinį, ir šis įrodymas vertintinas kaip minėto teismo posėdžio dalis (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.2 d.);

-teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. A. , apklausiamas dėl kaltinamojo M. B. atpažinimo, taip pat nurodė skirtingas aplinkybes: tos pačios apklausos metu jis vienu metu nurodė, kad prieš oficialų M. B. atpažinimą jam policijos pareigūnai parodė jo nuotrauką ar vaizdo įrašą , dėl ko jis galėjo jį atpažinti per atpažinimo procedūrą, kitu metu toje pačioje apklausoje jis nurodo, kad kaltinamąjį M. B. jis pažinojo iš matymo ir parodžius pareigūnui nuotraukas jį atpažino, tik policijos pareigūnas pasakė jo pavardę (t. 2 b.l. 144- 150, teisiamojo posėdžio protokolas , pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo , t. 3 b.l. 203-205).

Aukščiau aptarti liudytojo J. A. prieštaringi parodymai dėl kaltinamojo M. B. atpažinimo aplinkybių patvirtina kaltinamojo M. B. gynėjo - apelianto A. Š. pagrįstas abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo ir nepaneigia jo versijos , kad jis šio liudytojo prašė sakyti tik tiesą , ką liudytojas įvardijo „ parodymų pakeitimu „.

Apeliantui A. Š. inkriminuoti kaltinimai taip pat buvo grindžiami duomenimis , užfiksuotais atliktų veiksmų , neatskleidžiant savo tapatybės protokolais , šių veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-07 nutartimi (t. 1 b.l. 66-67, 69, 70, 75-76, 77). Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu , panaudojant techninę įrangą , buvo užfiksuoti pokalbiai , įvykę 2012-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio , kur turėjo būti nagrinėjama M. B. ir kt. kaltinamųjų baudžiamoji byla , dieną , tarp apelianto A. Š. ir liudytojo J. A. 9 val. 04 min. 58 sek.- 9 val. 06 min. 27 sek., 9 val. 30 min. 35 sek.-9 val. 32 min. 20 sek.. Išanalizavus abiejų pokalbių turinį, matyti, kad apeliantas A. Š. kalbasi su liudytoju J. A. dėl būsimos jo apklausos, iš pokalbių turinio akivaizdu, kad apeliantas prašo patvirtinti tas įvykio aplinkybes, apie kurias jie buvo kalbėję , t. y. tai, kad J. A. atpažino M. B. policijos pagalba , tačiau , priešingai, nei yra nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje , pokalbių turinys nepatvirtina, kad apeliantas A. Š. prašė liudytojo J. A. duoti melagingus parodymus , o ne sakyti tiesą. Iš šių pokalbių turinio akivaizdu, kad tarp šių dviejų asmenų yra įvykęs pokalbis (ar pokalbiai) ir anksčiau. Tą patvirtina pokalbyje užfiksuotos frazės , primenančios, kad buvo kalbėta anksčiau, ką tiek apeliantas A. Š. , liudytojas J. A. patvirtina pokalbyje .

Apeliantas A. Š. savo parodymuose teigia, kad kontakto su liudytoju J. A. jis neieškojo , kad pastarasis per advokatą A. Č. išsiaiškinęs, kad jis gina M. B. , 2011-10-27 teisiamojo posėdžio dieną pertraukos metu kreipėsi į jį, aiškindamas, kad jis neturi pretenzijų , 2011—11-30 teisiamojo posėdžio dieną pertraukos metu J. A. , priėjęs prie jo, vėl aiškino, kad neturi pretenzijų, kad jo M. B. nemušė, kad jis jo net neatpažino , bet policija jį „spaudė“, tada jis- A. Š. tuo susidomėjęs pasiūlė pasakyti teisme. Tą pačią dieną, jam – A. Š. pasiūlius, J. A. tai surašė raštu. 2011-12-07 teisiamojo posėdžio pertraukos metu šnektelėjo su J. A., nes jis teiravosi dėl M. B. . Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su apeliantu kalbėjo du kartus : 2011-12-07 ir 2012-02-08 , tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis neneigė, kad buvo ir daugiau pokalbių su gynėju A. Š. dėl M. B., neneigia sakęs, kad neturi pretenzijų M. B. , kad šis jo nemušė ir pan. , kad A. Š. pasiūlius ir diktuojant jis surašė raštą dėl M. B. , tačiau neigia , kad pokalbiai buvo jo iniciatyva. Šio liudytojo parodymus dėl pokalbių iniciatyvos paneigia liudytojas A. Č., kuris patvirtino, kad vienu iš teisiamųjų posėdžių per pertrauką prie jo buvo priėjęs liudytojas J. A. ir prašė parodyti kaltinamojo M. B. gynėją , taip pat liudytojas A. Č. matė, kad šis liudytojas tą dieną ir kitomis posėdžių dienomis kalbėjosi su apeliantu. Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina , kad iki užfiksuotų minėtų asmenų pokalbių 2012-02-08, pastarieji buvo bendravę ir anksčiau , apeliantas A. Š. įrašytų pokalbių metu prašė patvirtinti tik tai, apie ką jie su J. A. buvo kalbėję anksčiau . Esant tokioms aplinkybėms , nėra pagrindo teigti, kad apeliantas A. Š. ankstesnių pokalbių metu prašė liudytoją J. A. pakeisti parodymus , t.y. duoti melagingus parodymus dėl M. B. atpažinimo procedūros , nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Tai, kad aukščiau nurodytų įrašytų pokalbių turinys nepatvirtina, kad jų metu apeliantas A. Š. prašo liudytoją J. A. teisme duoti melagingus parodymus dėl M. B. atpažinimo procedūros atlikimo , pagrindžia savo išvada ir paaiškinimais apeliaciniame procese Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros specialistė- profesorė Eleonora Lassan, atlikusi 2012-02-08 garso įrašų kompleksinį tyrimą , kuri patvirtino, kad 2012-02-08 pokalbio metu apeliantas A. Š. sako frazę“ Jūs pats taip sakėte , o ne frazę“nesakėte“ , kas pagal pokalbio turinį rodo, kad primena pašnekovui buvusį pokalbį ir kad tas pašnekovas ankstesniame pokalbyje yra suteikęs apeliantui informaciją kalbamu klausimu . Be to specialistė, padariusi lingvistiniu požiūriu abiejų pokalbių įrašo turinio analizę, padarė išvadą, kad apeliantas A. Š. prašo liudytoją J. A. ne duoti melagingus parodymus, o juos papildyti esmine detale- dėl M. B. nuotraukos parodymo policijoje (t. 3 b.l.151-155, 205-206).

Liudytojo J. A. klaidinančius, prieštaringus parodymus dėl M. B. atpažinimo procedūrų , dėl apelianto- A. Š. veiksmų iš dalies paaiškina jo- J. A. savo iniciatyva parašytas laiškas M. B., kurį šis , būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje , gavo 2012-03- 06. Tame laiške liudytojas J. A. nurodo, kad „jį žiauriai spaudžia dėl jo“ jam asmeniškai neturi jokių pretenzijų, tačiau nurodo, kad jį“ juodai spaudžia dėl advokato“ (t. 1 b.l.88, 107);

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes , apeliacinė instancija mano, kad dėl liudytojo J. A. parodymų apie tai, ką jis aiškino apeliantui A. Š. dėl kaltinamojo M. B. atpažinimo aplinkybių, dėl pokalbių su apeliantu turinio prieštaringumo, nenuoseklumo , jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis, kuriuo būtų galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas , vertindamas tokius šio liudytojo parodymus, pastebėjo jo parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą , tačiau visgi jo parodymus įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį , ir tą padarė , skirdamas itin didelę reikšmę aukščiau aptariamų įrašytų pokalbių turiniui. Vienok , apylinkės teismas, analizuodamas ir vertindamas įrašytų pokalbių turinį, šį įrodymą vertino atsietai nuo prieš tai buvusių apelianto ir liudytojo J. A. pokalbių, kuriuose buvo aiškinamasi kaip iš tikrųjų liudytojas ikiteisminio tyrimo metu atpažino apelianto ginamąjį M. B., ir padarė nepagrįstą išvadą , kad apeliantas A. Š. prašė liudytojo J. A. meluoti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2 b.l. 129-181), bei pastabų dėl šio protokolo ( t. 2 b.l. 201-206), kurias teisėjas pripažino teisingomis, dėl ko jos vertintinos, kaip teisiamojo posėdžio protokolo dalis, teismas, pripažindamas liudytojo J. A. parodymų prieštaringumą , visgi nepilnai į tai įsigilino ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė būtent tokiais šio liudytojo parodymais, kurie tvirtino kaltinimo aplinkybes, o parodymus, kurie neigė apeliantui pareikštą kaltinimą, nemotyvuotai atmetė. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo apelianto ginamojo M. B. atpažinimo procesines aplinkybes, pripažindamas , kad jis buvo atpažintas , nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, tačiau neatkreipė dėmesio , kaip tokią atpažinimo procedūrą liudytojas J. A. apibūdino M. B. gynėjui- apeliantui A. Š., neįvertindamas to, kad pastarasis galėjo būti įtikintas J. A., kad M. B. atpažinimas buvo atliktas , pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tuo apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. , reglamentuojančio įrodymų sąsajumą, patikimumą ir vertinimą, nuostatas, dėl ko buvo padarytos netinkamos išvados dėl faktinių aplinkybių bei dėl teisinio įvertinimo.

Iš aukščiau nurodytų apelianto A. Š. ir liudytojo J. A. užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad pokalbių metu yra kalbama apie atlygį už „parodymų pakeitimą „, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atlygio prašo pats liudytojas , kad gynėjas konkrečiai atlygio nežada, abstrakčiai paaiškina, kad atsilygins pats M. B. . Liudytojo J. A. inicijuotas pokalbis apie atlygį , nesant faktinių duomenų, kad apeliantas A. Š. prašė jį duoti melagingus parodymus , negali būti vertinamas kaip žadamas atlygis už melavimą.

Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas pateikė liudytojo J. A. rašytą raštą dėl M. B., kurį kaip parodė minėtas liudytojas , jis surašė apelianto iniciatyva ir jo diktuojamas , ką apeliantas neigia . Šio rašto turinys yra sekantis : „aš galiu pasakyti , kad žmogaus niekada nepažinojau tik sužinojau iš policijos žodžių apklausos metu , jie man pasakė , kad mane mušė M. B. , ir policija man parodė fotonuotraukoje M. B.“(t. 2 b.l. 101). Vertinant šio raštelio turinį, kolegija pastebi, kad jame nurodytos aplinkybės atitinka jo parodymuose nurodytas aplinkybes dėl M. B. atpažinimo aplinkybių, todėl teigti , kad apeliantas A. Š. liepė jam surašyti melagingo turinio raštelį , pagrindo nėra.

Iš baudžiamosios bylos duomenų yra žinoma, kad apelianto ginamasis M. B. be nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d. 140 str. 1 d., dėl kurios nukentėjusiuoju buvo pripažintas J. A. , buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d. 260 str. 3 d. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d. 140 str. 1 d. priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, kai kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra priskirtinos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų , už kurių padarymą yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Tą vertinant, nėra įtikinama , kad M. B. gynėjas- apeliantas, naudojo neteisėtas gynybos priemones, siekdamas paveikti liudytoją J. A., kad šis teisme duotų melagingus parodymus dėl veikos, kuri iš esmės menkai gali įtakoti kaltininko M. B. teisinę padėtį , tiek sprendžiant kaltumo klausimą, tiek skiriant bausmes.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad nėra neabejotinų, patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantas A. Š. , vykdydamas savo kaip advokato pareigą ginti kaltinamąjį M. B., piktnaudžiavo teisėmis , numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 48 str. ir tai darė naudodamas neteisėtas gynybos priemones, todėl jis išteisintinas, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d., požymius(Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), apkaltinamasis nuosprendis naikintinas , priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl provokacijos, Lietuvos Respublikos BPK 158 str. numatytų priemonių taikymo teisėtumo :

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apelianto skundo argumentus, kad jo atžvilgiu buvo padaryta provokacija. Apeliantas provokacijos faktą įrodinėja liudytojo J. A. iniciatyva su juo bendrauti, įrašant tik paskutinį jo- A. Š. pokalbį su J. A. , kuriame jis jo prašo patvirtinti anksčiau pasakytą informaciją teismui, nuslepiant ankstesnių neįrašytų pokalbių turinį. Taip pat kaip provokaciją apeliantas vertina tai, kad ne pats liudytojas J. A. kreipėsi į policijos pareigūną R. J. ,o pastarasis jį privertęs duoti parodymus prieš jį- A. Š. . Be to apeliantui kelia abejones BPK 158 str. taikymas jo atžvilgiu, tokio instituto taikymo teisėtumas.

Apeliantas visuose savo parodymuose teigė, kad iniciatyvą su juo kalbėtis dėl M. B. parodė liudytojas J. A., kad visuose jų pokalbiuose jis pats prieidavo ir išsakydavo informaciją, susijusią su M. B.. Liudytojas A. Č. patvirtino , kad vieno teisiamojo posėdžio metu per pertrauką liudytojas J. A. kreipėsi į jį , klausdamas, kas yra M. B. advokatas, taip pat šis liudytojas parodė, kad kitų posėdžių metu matė ne kartą A. Š. kalbantis su J. A.. Pats J. A. visuose savo parodymuose teigė, kad iniciatyvą pokalbiui parodė apeliantas, kad visais atvejais jis – apeliantas pokalbį pradėdavo pirmas. Kolegija, vertindama tokius įrodymus, mano, kad , vertinant, ar prieš apeliantą buvo panaudota provokacija, nėra itin reikšminga, kas kokiu atveju pradėjo pokalbius. Provokacijos faktą šiuo nagrinėjamu atveju turėtų patvirtinti jų pokalbių turinys , tačiau nei iš pokalbių, kurie nebuvo įrašyti, turinio, nei iš įrašytų pokalbių turinio , negalima teigti, kad apeliantas A. Š. buvo provokuojamas nusikalsti .

Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Lietuvos Respublikos BPK 158 str. numatyta baudžiamojo proceso priemonė buvo taikoma neteisėtai ir ji buvo provokacinio pobūdžio. Liudytojas J. A. neigia pranešęs policijai apie apelianto veiksmus, neigia buvęs informuotas, kad jam teismo nutartimi bus leista atlikti veiksmus , neatskleidžiant savo tapatybės – užmezgant ryšius u A. Š. dėl parodymų apie M. B. pakeitimo . Tokius šio liudytojo parodymus nuneigia liudytojas – policijos pareigūnas R. J., patvirtinęs , kad jis ikiteisminį tyrimą inicijavo tik gavęs duomenų iš liudytojo J. A. apie galimai nusikalstamą A. Š. elgesį , kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos , savalaikiai jas sankcionavus teisėjui . Tą patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis dėl Lietuvos Respublikos BPK 158 str. numatytų priemonių taikymo (t. 1 b.l. 66-67) bei protokolai dėl tokių priemonių taikymo (t. 1 b.l. 68-69, 70).

Apeliantas be kitų skundo argumentų, taip pat nurodė, kad apylinkės teismas savo iniciatyva išplėtė kaltinimą , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas, be to , kritikuodamas nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimą, skunde smulkiai išdėstė savo liudytojų parodymų vertinimo versiją . Kolegija , padariusi išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas ir teisėtas, kitų apelianto skundo argumentų , neturinčių esminės reikšmės priimamam procesiniam sprendimui, neanalizuoja (kasacinė byla Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., nusprendė :

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 233 str.1 d. išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius.

Panaikinti A. Š. kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą- neišvykti.

Elektronines laikmenas su A. Š. ir J. A. pokalbių įrašais laikyti prie baudžiamosios bylos.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.