Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-04-26 · Administracinė byla Nr. I-7062-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-26
Bylos Nr.
I-7062-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė (pran.)
Pareiškėjas
Nacionalinės vandens
Atsakovas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Trečiasis asmuo
UAB „Litesko“
Administracinė byla Nr. I-7062-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kęstučiui Griniui, atsakovės atstovei Ingai Černiuk, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Žanetai Kubiliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Litesko“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (toliau tekste - ir Lyga) prašo pripažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau-Komisija) veiksmus, atsisakant teikti informaciją motyvais, išdėstytais 2006-04-07 rašte Nr.R2-412, neteisėtais ir įpareigoti ją pateikti Lygos 2006-02-01 raštu prašytą informaciją. Paaiškina, kad prašė Komisiją pateikti informaciją, reikalingą Lygos tikslams įgyvendinti ir teisėms realizuoti: UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002-2006 metais Komisijoje suderintas investicijas bei jos sprendimus su neatskiriamais priedais; UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002-2006 metais Komisijoje suderintas amortizacinių atskaitymų normas bei jos sprendimus dėl šių normų suderinimo; duomenis, kokio dydžio UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ amortizaciniai atskaitymai įtraukti į bazinę šilumos kainą. Atsakovė 2006-02-06 raštu atsisakė pateikti šiuos sprendimus, teigdama, kad jie yra konfidencialūs. Lyga pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK), kuri 2006-03-01 sprendimu įpareigojo atsakovę pakartotinai išnagrinėti Lygos prašymą. Vykdydama nurodymą, Komisija 2006-04-07 raštu Nr.R2-412 atsisakė pateikti sprendimus, teigdama, jog jie konfidencialūs, nes UAB „Litesko“ 2006-03-14 raštu nesutiko, kad minėta informacija ar bet kuri kita 2005-04-28 rašte nurodyta informacija būtų teikiama Lygai pagal jos 2006-02-01 ar kitus prašymus. Įmonė patvirtino, jog konfidenciali yra bet kuri UAB „Litesko“ ar su ja susijusi informacija apie šilumos ir karšto vandens bazinių kainų nustatymą, perskaičiavimą, investicijų derinimą, investicijų planus ir t.t. Lyga mano, jog jokie teisės aktai nesuteikia teisės privačioms bendrovėms reikalauti, kad valstybės institucijai įstatymu priskirtų funkcijų įgyvendinimas būtų įslaptintas, gi Komisijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą realizuojančių dokumentų privačių bendrovių reikalavimu pripažinimas konfidencialiais yra neteisėtas. Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) yra pripažinęs, jog viešų dokumentų bendrovės sprendimu negalima paskelbti konfidencialia informacija ir prašoma informacija negali būti konfidenciali, nes: pirma, juridinio asmens veikla yra vieša; antra, teisės aktai (Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Europos bendrijos steigimo sutartis ir kt.) suteikia vartotojams teisę į informaciją; trečia, Komisija pažeidė Ūkio ministro įsakymo „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Atsakovė yra valstybės institucija, todėl visi jos sprendimai ir su jais susiję priedai yra vieši (b.l.3-7).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, jog Komisija 2006-02-06 raštu išsamiai atsakė pareiškėjai bei nurodė, kokiu pagrindu jos prašoma informacija neteiktina. Be to, Komisija dar 2005-12-02, vykdydama LVAT 2005-11-02 nutartį, informavo pareiškėją apie atsisakymo pateikti konfidencialią medžiagą priežastis, šis raštas pakartotinai siųstas ir su 2006-02-06 atsakymu. Komisija 2006-04-04 raštu informavo pareiškėją, jog negali pateikti prašomų duomenų dėl UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002-2006 metais Komisijoje suderintų investicijų ir amortizacinių atskaitymų normų bei UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ įtrauktų į amortizacinių atskaitymų į bazinę šilumos kainą, nes Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 dalis garantuoja konfidencialios informacijos apsaugą, o valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia Viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija. Civilinio kodekso 1.116 str. 1 dalimi sureglamentuota, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi, Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 3 dalyje numatyta, kad bendrovės valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, o Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2006-04-04 raštu Nr.59-95 pasisakė, jog informacijos priskyrimas komercinėms paslaptims priklauso nuo informacijos savininko, valdytojo valios. Mano, jog pareiškėja kelia kartotinius klausimus, kurie jau buvo svarstyti ir VAGK, ir teisme (b.l.27-30).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti ir paaiškina, jog konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymai, Civilinis kodeksas. Kad pareiškėjos prašoma informacija yra konfidenciali, t.y., sudaro UAB „Litesko“ komercinę paslaptį, yra ne kartą pranešę raštu (2005-04-28,2006-03-14). Akivaizdu, kad prašoma informacija turi nemažą komercinę vertę tiek konkuruojantiems dujų, elektros energijos gamintojams, geriamojo vandens tiekėjams, tiek visiems kitų regionų šilumos energijos gamintojams, tiek ir neapibrėžtam ir plačiam kitų subjektų ratui, gi pareiškėja nėra įgaliotas klausėjas pagal Ūkio ministro 2004-04-28 įsakymu Nr.4-136 patvirtintos informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo tvarkos 4, 33 punktus, be to, neįvardija, kokiu priežastiniu ryšiu jos išreikštas prašymas yra susijęs su šios asociacijos nuostatuose įvardintu siekiu. Mano, jog pareiškėja nepagrįstai daro išvadą, jog prašyta informacija yra vieša, gi vartotojų teisė į informaciją nėra absoliuti, o viešumas nereiškia laisvą priėjimą prie informacijos, kas tik kreipiasi (b.l.48-50).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas, palaikydamas skundą, teisme paaiškino, jog jau 2-3 metai bylinėjasi dėl paprastų ir suvokiamų dalykų, t.y. dėl sprendimų ir jų priedų, pateikimo. Vienas iš atsakovės veiklos principų turi būti viešumas ir informavimas, už ką ji ir atsakinga. Jos sprendimai yra teisės aktai, kurie turi būti viešai paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju jie yra negaliojantys. Šilumos ūkio įstatymo 5 str. įpareigoja UAB „Litesko“ teikti vartotojams visą informaciją. Taip pat mano, jog atsakovė pažeidžia savo nuostatus, kurie nustato, kad tam tikrais klausimais turi būti priimami nutarimai, tačiau šiuo atveju – protokolai. Nepripažįsta, kad atsakovė nėra savo sprendimų su priedais, kaip informacijos, savininkė. Patvirtino, jog gavo iš atsakovės jos atsiųstus protokolų išrašus, tačiau jie neatspindi amortizacinių atskaitymų, nepateiktas kaip priedas investicijų grafikas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teisme paaiškino, jog pareiškėjai, kaip ir teismui, kai kuriuos prašytus dokumentus pateikė 2007-04-04 dieną, o konkretūs skaičiai yra komercinė paslaptis. Viešai skelbiami tik norminiai teisės aktai, individualūs- tik tuomet, kai tai numato įstatymas. Ginčo sprendimų skelbimo teisės aktai nenumato. Prašomos informacijos savininkė yra įmonė, todėl jeigu pareiškėja nesutinka, kad UAB „Litesko“ iniciatyva tam tikra medžiaga konfidenciali, gali bylinėtis su įmone. Šioje byloje teismas jau yra konstatavęs, kad atsakovė, neteikdama tam tikros informacijos, buvo teisi.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisme pažymėjo, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą bei papildomai paaiškino, jog prezumpcijos, kad kai įmonė teikia viešas paslaugas, jos informacija turi būti vieša, neįtvirtina joks galiojantis teisės aktas. Pažymi, jog pareiškėjos prašoma informacija gali būti netgi parduodama, o Lyga nenurodo, kam ketina informaciją panaudoti ir kokiais tikslais.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lyga 2006-02-01 raštu Komisiją prašė pateikti duomenis, reikalingus Lygos veiklai: 1. UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002m., 2003m., 2004m., 2005m. ir 2006m. Komisijos suderintas investicijas bei Komisijos sprendimus su neatskiriamais priedais; 2. UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002m., 2003m., 2004m., 2005m. ir 2006m. Komisijos suderintas amortizacinių atskaitymų normas bei Komisijos sprendimus dėl šių normų suderinimo; 3. Duomenis, kokio dydžio UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ amortizaciniai atskaitymai įtraukti į bazinę šilumos kainą (b.l.31). Komisija į minėtą prašymą 2006-02-06 raštu Nr.R2-178 atsakė, kad prašomų duomenų pateikti negali, nes yra gavusi UAB „Litesko“ 2005-04-28 raštą Nr.01-54-2005, kuriame nurodoma, jog visa informacija apie šilumos ir karšto vandens bazinių kainų nustatymą, perskaičiavimą, investicijų derinimą ir t.t. laikoma konfidencialia ir tretiesiems asmenims negali būti teikiama (b.l.32).

Lyga padavė skundą VAGK, prašydama 2006-02-06 raštą pripažinti neteisėtu (VAGK byla Nr.7.1 b.l.1-3), ši 2006-03-01 sprendimu Nr.2006/05-4R-27 įpareigojo Komisiją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2006-02-01 prašymą. Toks sprendimas priimtas pripažinus, jog Komisija, atsakydama į Lygos prašymą dėl informacijos, sietinos su prašyme nurodytais klausimais, pateikimo, į UAB „Litesko“ nesikreipė, be to, nepasisakė dėl jos pačios priimtų sprendimų (b.l.39-41). Šalindama VAGK sprendime įvardintus trūkumus, Komisija 2006-03-06 raštu kreipėsi į UAB „Litesko“, siųsdama kartu ir Lygos 2006-02-01 prašymą bei prašydama pakartotinai informuoti, ar Lygos prašoma informacija yra įmonės komercinė paslaptis ir ar Komisija ją gali teikti tretiesiems asmenims (b.l.39), į ką bendrovė 2006-03-14 raštu atsakė, jog Lygos prašoma informacija yra konfidenciali ir ji nesutinka, jog būtų teikiama pareiškėjai (b.l.40). Atsižvelgusi į gautą medžiagą, Komisija 2006-04-07 sprendimu Nr.R2-412 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2006-02-01 prašymą ir jo netenkino, nes prašoma informacija yra konfidenciali, tarp jos- ir prašomi Komisijos sprendimai (b.l.41-42).

Lyga tokį raštą apskundė teismui, kuris 2006-08-31 sprendimu skundą atmetė, konstatavęs, jog Komisija, atsisakydama teikti informaciją, veikė teisėtai, nes prašyta informacija laikytina konfidencialia (b.l.61-63), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) minėtą pirmosios instancijos sprendimą panaikino, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, kad pareiškėjos prašoma informacija, kiek jį liečia UAB „Litesko“ neteiktina, nes dėl informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai sprendžia informacijos savininkas, todėl klausimas, ar Komisijai patikėta informacija yra komercinė paslaptis – nenagrinėtinas, ir tai atitinka šių santykių reglamentavimą bei teismų praktiką. Tačiau pareiškėja prašė pateikti ir atsakovo priimtus sprendimus, kurių turinio pirmosios instancijos teismas nesiaiškino (b.l.103-107).

Atsižvelgęs į minėtoje nutartyje apeliacinio teismo padarytas išvadas, teismas įpareigojo atsakovę pateikti Lygos 2006-02-01 prašyme nurodytus UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ atžvilgiu priimtus sprendimus (b.l.111). Vykdydama Teismo įpareigojimą, Komisija paaiškino, kad ji investicijas derinti pradėjo tik nuo 2004m., todėl 2002-2003 metais tokių sprendimų negalėjo būti, o amortizaciniai atskaitymai suderinti 2004m. protokolais ir jų normatyvai yra vienodi visiems UAB „Litesko“ filialams (b.l.116-117). Iš teismų pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų matyti, jog Komisija 2004-12-06 protokolu Nr.O2-47 (1) pripažino, jog UAB „Litesko“ filialai 2004m. tikslingai darė tam tikro dydžio investicijas, kaip sprendimo pagrindas pateikta Komisijos Šilumos skyriaus 2004-11-13 pažyma Nr.Š1-108 „Dėl UAB „Litesko“ filialų investicijų“; 2004-12-06 protokolu Nr.O2-47 (2) pritarta Komisijos Šilumos skyriaus nutarimo projektui „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos bazinių kainų UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, kaip sprendimo priėmimo pagrindas pateikti Šilumos skyriaus 2004-11-11 pažyma Nr.Š1-102 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ centralizuotai teikiamos šilumos bazinių kainų nustatymo“ ir bendrovės 2003-12-31 taikytų ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto normatyvai; 2005-06-16 protokolu Nr.O2-20 (3) pritarta Šilumos skyriaus projektui „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos bazinių kainų UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“, nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas, atsižvelgus į Šilumos skyriaus 2005-05-31 pažymą Nr.36 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ centralizuotai teikiamos šilumos bazinių kainų nustatymo“, „Telšių šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudų suvestinę; 2005-10-21 protokolu Nr.O2-34 (4) nutarta derinti „Telšių šiluma“ 2005m. atitinkamo dydžio investicijas, kaip sprendimo pagrindas pateikta Šilumos skyriaus 2005-10-11 pažyma Nr.Š1-75; 2006-06-02 protokolu Nr.O2-20 (5) nutarta derinti „Telšių šiluma“ 2006m. investicijų planą, šio sprendimo pagrindu paėmus Šilumos skyriaus 2006-05-23 pažymą Nr.05-117 bei 2006m. rekonstruotinų šilumos tinklų planą. Formaliai (raštvedybos prasme) paminėti dokumentai (pažymos, suvestinės ir kt.) nėra išvardintų Komisijos sprendimų (protokolų) priedai. Be to, šių sprendimų kopijas (iš jų vieną- cenzūruotą) atsakovė 2007-04-04 dieną pateikė ir Lygai (b.l.128-134) ir pareiškėja šio fakto neneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Kaip matyti iš skundo turinio, jo reikalavimas yra įpareigoti Komisiją pateikti Lygai jos 2006-02-01 raštu prašytą informaciją, o Komisijos 2006-04-07 atsakymas Nr.R2-412 skundžiamas iš esmės vienu argumentu – neteisėtu atsisakymu teikti informaciją, remiantis jos konfidencialumu. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tokia Komisija pozicija yra pagrįsta. Pažymėtina, jog pareiškėjos formuluojamas prašymas pripažinti Komisijos veiksmus, atsisakant teikti informaciją motyvais, išdėstytais 2006-04-07 rašte Nr.R2-412, neteisėtais - nelaikytinas skundo reikalavimu, nes pripažinimas savo pobūdžiu yra tik bylos išvada, o galimi patvarkymai dėl ginčo santykio yra numatyti ABTĮ 88 straipsnyje. Tačiau, sprendžiant bylą iš esmės, minėto rašto teisėtumas bus neišvengiamai vertinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 dalis skelbia, kad asmens konstitucinė laisvė gauti informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik įstatymu. Šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnis numato, jog šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos bei institucijos, kokia šiuo atveju yra Lyga, turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų ir gamintojų duomenis apie šilumos tiekimo ir gamybos veiklą ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms. Detaliai asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio 3 str. 1 dalimi įtvirtinta, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją suteikti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teisė gauti informaciją, nepriklausomai nuo pareiškėjo statuso, nėra absoliuti. Atsisakymo pagrindai, t.y. ribojimai išvardinti minėto įstatymo 15 str. 1 dalyje: jei pareiškėjas prašo informacijos, kurios tam tikra dalis priklauso informacijai, nustatytai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose, teikiama tik ta informacijos dalis, kuri nėra nepriskirtina minimai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose. Įstatymo 1 str. 3 d. 6 punkte įtvirtinta, jog šis įstatymas netaikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Jau minėta, jog atsakovė 2006-04-07 raštu atsisakė teikti turimą informaciją apie UAB „Litesko“, LVAT pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka 2007-03-16 nutartyje konstatavo, jog panaikintame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos prašoma informacija, kiek jį liečia UAB „Litesko“ neteiktina, nes tokia informacija konfidenciali, dėl jos priskyrimo komercinei paslapčiai nuspendė pats informacijos savininkas, todėl klausimas, ar Komisijai patikėta informacija yra komercinė paslaptis – nenagrinėtinas, pagrįsta, kas atitinka šių santykių reglamentavimą bei teismų praktiką. Tokios pozicijos laikosi ir šis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą.

Dėl likusios neteiktos (Komisijos sprendimų ir su ja susijusios medžiagos) informacijos priskyrimo konfidencialiai pasakytina, jog komercinės paslapties samprata atskleista Civilinio kodekso 1.116 str. 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi, iš šio apibrėžimo galima nustatyti komercinės paslapties objektyvius elementus 1) komercinė paslaptis yra jos savininko nuosavybė, kurią gina įstatymai; 2) ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą, t.y. turi būti aiškiai nustatyta, kokia informacija yra konkretaus subjekto komercinė paslaptis ir kaip ji saugoma. Iš šios sampratos darytina ir kita bylai svarbi išvada, kad informacijos, kurią gavo Komisija iš jau paminėtų ūkio subjektų, savininkai ir yra šie ūkio subjektai, tad Komisija be jų sutikimo informacijos, kurią jos savininkas laiko komercine paslaptimi, teikti negali, nepaisant to, jog tokia informacija yra sudėtinė pačios Komisijos priimtų sprendimų dalis.

Pareiškėja neneigė, jog gavo prašytų Komisijos sprendimų (5 protokolų, t.y. visus Komisijos turimus sprendimus prašytais klausimais) nuorašus, tačiau mano, jog nepagrįstai nepateikti jų priedai, t.y., dokumentai, kurių pagrindu jie priimti. Šiuo atveju, pirmiausia, pasakytina, jog iš teismui pateiktos UAB „Litesko“ medžiagos matyti, jog pareiškėjo prašyta informacija, kiek ji liečia duomenis nurodytus prašomuose protokoluose yra konfidenciali (b.l.125), todėl atsakovė, pasinaudojusi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 str. 1 dalyje numatyta tvarka, numatančia, jog, jei pareiškėjas prašo informacijos, kurios tam tikra dalis priklauso informacijai, nustatytai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose, teikiama tik ta informacijos dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose, pagrįstai pateikė prašomus sprendimus (vieną iš jų-be konkrečių skaičių). Dėl pareiškėjo įvardijamų nepateiktų priedų paaiškintina, jog tai iš esmės yra įmonės „Litesko“ konfidencialios informacijos suvestinės, todėl jų pateikti nei dalimis, nei pilnai atsakovė negali. Pažymėtina, jog minėti protokolai pateikti pareiškėjai tik bylą nagrinėjant teisme, todėl 2006-04-07 raštas, kuriuo atsisakyta teikti visą prašomą informaciją laikytinas neteisėtu, tačiau atsižvelgus į tai, jog padėtis ištaisyta - ginčo šioje dalyje neliko, todėl ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti Lygos 2006-02-01 raštu prašytą informaciją negali būti tenkinamas.

Taip pat pasakytina, jog Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Energetikos įstatymo, Šilumos įstatymo, Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr.1747 patvirtintų Komisijos nuostatų) normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad Komisijai nesuteikta teisė nuspręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas. Lygos prašomos informacijos suteikimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136 patvirtintos Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklės (toliau-Taisyklės), pagal kurių 4 punktą informacijos teikėju ir yra įvardinti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga, fiziniai asmenys, besiverčiantys energetikos įrenginių montavimo ir eksploatavimo individualia veikla, teikiantys su energetikos veikla susijusią informaciją, taigi, atsakovė (Komisija) nėra šių taisyklių subjektas - informacijos teikėjas. Iškilusį ginčą tarp klausėjo ir teikėjo dėl paklausimo aiškumo ar pagrįstumo arba pateiktos informacijos atitikties paklausimui sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija). Jeigu ginčas viršija Inspekcijos kompetencijos ribas, jis perduodamas kitai kompetentingai valstybės įstaigai su prašymu jį išspręsti (7 punktas). Jeigu klausėjas Taisyklėse nustatytais terminais negauna atsakymo iš teikėjo arba jei gautas atsakymas jo netenkina, jis gali kreiptis į Inspekciją, prašydamas tarpininkauti dėl informacijos išreikalavimo (12 punktas), gi jei klausėjo netenkina įmonės ar kito teikėjo pateiktos informacijos tikslumas ar teisingumas, jis gali prašyti Inspekcijos patikrinti šią informaciją. Inspekcija tikrina informaciją, jeigu informacijos pobūdis atitinka jos kompetenciją, arba persiunčia kitai kompetentingai institucijai, tarpininkaudama klausėjo prašymui (13 punktas). Tačiau netgi bet kuri ginčų sprendimo institucija privalo užtikrinti komercines paslaptis ir kitos viešai neskelbtinos informacijos apsaugą, o tokios informacijos neteisėto paviešinimo atvejais atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (16 punktas). Pagal Taisyklių 22 punktą teikėjas gali persiųsti paklausimą Inspekcijai, prašydamas pripažinti komercinės paslapties ir kitos viešai neskelbtinos informacijos pareikalavimo faktą (22.5 punktas), taigi, šiuo teisės aktu būtent šiai institucijai - Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos suteikta teisė padaryti išvadą, ar prašoma suteikti informacija objektyviai yra komercinė paslaptis. Teikėjas gali, remdamasis Inspekcijos išvada, neteikti komercinės ar viešai neskelbtinos informacijos. Kolegijos nuomone, tolimesni ginčai tarp klausėjo, tiekėjo ir Inspekcijos ar kitos ginčo sprendimo institucijos turėtų būti nagrinėjami bendros kompetencijos arba specialiuose (administraciniuose) teismuose priklausomai nuo ginčo pobūdžio (atsakovo).

Dėl skundo argumento, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2004 yra pripažinęs, jog viešų dokumentų bendrovės sprendimu negalima paskelbti konfidencialia informacija, pasakytina, kad teismo nutarties teiginiai neleistinai plečiamai interpretuojami. Šioje byloje buvo padaryta išvada, jog be apribojimų gauti informaciją, esančią bendrovės dokumentuose, kurie turi būti vieši pagal įstatymą, gali tik akcininkas. Šiuo atveju Lyga nėra minėtų bendrovių akcininkė, todėl toks skundo argumentas nepagrįstas.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 3 dalies imperatyvią normą, įstaiga, atsisakanti teikti informaciją, pareiškėjui išsiunčia apie tai pranešimą, kuriame nurodo atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog skundžiame sprendime nenurodyta jo tiksli apskundimo tvarka, kaip to reikalauja įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Roma Sabina Alimienė

Nijolė Šidagienė

Petras Viščinis