Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1217/09

Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19., 2.4.7., 2.4.8.

2009 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinejo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2 pataisos namu administracijos teikimas del nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2005-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 24 str. 4, 6 d. laisves atemimu 13 metu. 2006-09-19 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrintos bausmes, paskirtos 2005-06-28 ir 2004-06-10 nuosprendžiais ir paskirta galutine bausme laisves atemimas 15 metu. 2006-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2006-09-19 nutartis pakeista: i paskirta bausme iskaitytas laikas nuo 2003-12-10 iki 2005-04-29, t.y. 1 metai 4 menesiai 19 dienu.

Bausmes pradžia 2005-06-28, bausmes pabaiga 2019-02-09, 1/3 paskirtos bausmes nuteistasis atliko 2009-02-09.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas, išnagrinejes Vilniaus 2-uju pataisos namu teikima del nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos, 2009-11-16 nutartimi ji atmete. Teismas nurode, kad R. L. atitinka formaluji lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos pagrinda: atliko 1/3 paskirtos laisves atemimo bausmes, turi viena vaika J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tevo valdžia neapribota, palaiko socialinius ryšius su šeima, taciau, spresdamas lygtinio paleidimo klausima, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausme, pažeide vidaus tvarka tris kartus, prieš tai buvo du kartus teistas, neatlikta bausme 9 metai 2 menesiai 22 dienos, pataisos namu administracija netarpininkauja, kad nuteistasis butu lygtinai paleistas iš pataisos istaigos. Ivertines šias aplinkybes, t.y. nuteistojo asmenybe, neatliktos bausmes dydi, pataisos namu administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad nuteistaji nera galimybes toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenes.

Teismas nutartyje visiškai neivertino ji charakterizuojanciu duomenu, o apsiribojo tik formaliu teiginiu, jog atsižvelgia i jo asmenybe. Kaip matyti iš pateiktos teismui medžiagos, su artimaisiais jis palaiko glaudžius ryšius, yra lankomas pasimatymu metu, bendrauja telefonu. Turi šeima, mažameti sunu. Be to, jo žmona O. L. šio metu laukiasi kudikio. Jo šeima nera irašyta i socialines rizikos šeimu, auginanciu vaikus, apskaita, jam nera apribota tevo valdžia sunaus atžvilgiu. Be galo ilgisi savo šeimos ir yra tikras, kad laisveje bus jiems naudingas, juolab, kad turi realia galimybe isidarbinti UAB „IKSTAR PROJECT“. Atlikdamas bausme dalyvauja socialinio orientavimo ir teisinio švietimo užsiemimuose, mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusiuju konsultaciniame bendrojo lavinimo centre, yra organizaves labdaros akcija „Paremkime vaiku namus“ ir už tai gaves padeka. Taip pat yra kreipesis i pataisos istaigos administracija del galimybes dirbti, taciau gavo atsakyma, kad del sumažejusiu užduociu ir užsakymu, nera galimybes jo idarbinti. Su pataisos istaigos administracija yra mandagus. Del padaryto nusikaltimo savo kalte pripažista ir labai gailisi. Šios aplinkybes rodo jo nora, galimybes bei pastangas pasitaisyti, apsisprendima ateityje gyventi dorai ir sažiningai.

Teismas nutartyje nurode, kad praeityje yra du kartus teistas, taciau esant šiai aplinkybei, istatymas neriboja lygtinio paleidimo taikymo galimybiu. Jam anksciau niekada nera taikytas lygtinis paleidimas. Istatymas nereglamentuoja ir likusios neatliktos bausmes trukmes, nors teismas viena iš motyvu nepagristai nurodo, jog jam liko atlikti bausme dar apie 9 metus.

Teismas savo sprendima motyvavo ir tuo, kad atlikdamas bausme, jis buvo tris kartus baustas, taciau šiuo metu nuobaudos negalioja, todel ši aplinkybe negali itakoti lygtinio paleidimo netaikymui.

Teismas kaip argumenta netaikyti lygtinio paleidimo nurodo pataisos administracijos nuomone. Taciau iš teikimo ir paaiškinimu teisme matyti, kad pataisos administracijos nuomone visiškai nepagrista. Teikime apeliuojama i nusikaltimo pobudi, bausmes termina, bausmes pabaiga, o ne i BVK 158 str. nurodytas aplinkybes, kurioms esant lygtinis paleidimas netaikomas. Be to, teismo sprendimas negali buti saistomas administracijos nuomone, o turi buti ivertinama pateikta medžiaga ir priimamas motyvuotas bei pagristas sprendimas.

Istatymas nenumato draudimu buti lygtinai paleistam iš pataisos istaigu už jo padarytas nusikalstamas veikas, todel prašo dar karta išnagrineti teikimo medžiaga, ivertinti jo asmenybe, charakterizuojancius duomenis, jo šeimynine padeti (byloje yra duomenu, kad jis rupinosi šeima, prižiurejo vaika, teike išlaikyma, o budamas laisveje gales tinkamai prisideti prie savo vaiko dorovinio, dvasinio ir moralinio ugdymo) bei priimti jam palanku sprendima.

Nuteistojo gyneja prašo skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Bausmiu vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu. Istatymas palieka spresti teismui, ar nuteistuosius imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali buti lygtinai paleistas, jeigu jis yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. nutartis atmesti Vilniaus 2 pataisos namu administracijos teikima del R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos yra pagrista. Priimdamas toki sprendima teismas visapusiškai ivertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

BVK 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos salygas. Šio straipsnio 3 d. numatytas laisves atemimo bausmes dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos klausima, taciau šis pagrindas pats savaime neipareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos istaigos nuteistaji, atlikusi BVK 157 str. 3 d. nustatyta laisves atemimo bausmes dali, tik tuomet, kai padaro išvada, kad bausmes tikslai nuteistojo atžvilgiu gali buti pasiekti toliau ji taisant neizoliuota, bet prižiurima. Šio klausimo išsprendimui teismas turi visapusiškai ivertinti nuteistojo asmenybe, jo elgesi visos bausmes atlikimo metu, požiuri i darba, taikytas socialines reabilitacijos priemones, faktiškai atlikta paskirtos bausmes dali, nusikaltimu padarytos žalos atlyginima, o taip pat pataisos istaigos administracijos nuomone, psichologines tarnybos išvada ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš pataisos namu administracijos teikimo, pataisos namu administracija netarpininkavo del nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos (b.l. 2). R. L. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis R. L. yra pasitikintis savimi, labai gerai save vertinantis, energingas. Jo emocine pusiausvyra pakankamai gera, siekdamas savo tikslu, gali neatsižvelgti i kitu interesus bei poreikius. Bausmes atlikimo metu nustatyta vidaus tvarka pažeide 3 kartus (nurodymu nevykdymas – papeikimas; grubus elgesys – atemimas teises pirkti maisto produktus 1 men., perleido savo turta kitam nuteistajam – pokalbis), galiojanciu nuobaudu neturi, neskatintas. Bausmes atlikimo metu nedirba, socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiemimuose dalyvauja pasirinktinai, motyvacija dirbti nepastovi. Del savo elgesio Vilniaus 2 pataisos namuose R. L. charakterizuojamas patenkinamai, taciau atsižvelgiant i padaryto nusikaltimo pobudi, bausmes termina, pataisos istaigos administracija padare išvada, kad taikyti jam lygtini paleidima netikslinga (b.l. 3).

Pataisos namu psichologines grupes išvadoje pažymeta, kad nuteistasis R. L. siekia save pateikti iš gerosios puses, sudaryti kuo palankesni ispudi, deklaruoja prosocialias vertybes bei nuostatas. Nuteistasis pripažista padares nusikaltima ir tikina suprates galimas savo elgesio pasekmes, nusikaltima teisina savo lengvabudiškumu. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, motyvacija dirbti laisveje nepastovi (b.l. 4).

Netenkindamas pataisos namu administracijos teikimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i pataisos namu administracijos pateikta nuteistojo charakteristika, kurioje nurodyta, jog R. L. nustatyta vidaus tvarka pažeide 3 kartus, galiojanciu nuobaudu neturi, neskatintas. Nors R. L. iš esmes atitinka lygtinio paleidimo pagrinda, yra atlikes 1/3 paskirtos laisves atemimo bausmes, turi viena mažameti vaika, taciau pirmosios instancijos teismas pagristai atsižvelge i nuteistojo R. L. asmenybe bei i jo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni bei pobudi.

Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausima, negali neatsižvelgti ir i tai, kad R. L. nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimu padaryma (kontrabanda, neteisetas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotiniu medžiagu), jo neatliktos bausmes dalis yra didele (apie 9 metai), pataisos namu administracija nepritaria nuteistojo lygtinam paleidimui, todel tik jo noras pasitaisyti, gyventi sažiningai ir dorai, nesant byloje tai patvirtinanciu realiu duomenu, negali buti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui atlikus 1/3 jam paskirtos ilgalaikes laisves atemimo bausmes, priešingu atveju butu pažeisti LR BK 41 str. numatyti bausmiu tikslai, tarp kuriu yra siekis nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni.

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausima, teismui labai reikšminga aplinkybe yra paties nuteistojo asmenybe. R. L. charakteristikoje nurodyta, kad jis, siekdamas savo tikslu, gali neatsižvelgti i kitu interesus ir poreikius, jo motyvacija dirbti nepastovi. Jis šiuo metu pataisos namuose nedirba. Vien nuteistojo prašymas priimti ji pataisos namuose i darba, i kuri cecho viršininkas 2009-11-10 pateike atsakyma, kad idarbinti galimybes nera del sumažejusiu užsakymu (b.l. 26), neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis buvo išreiškes tikraji nora dirbti ir yra suinteresuotas dirbti, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, anksciau per visa bausmes atlikimo laikotarpi noro dirbti jis nebuvo išreiškes. Vilniaus 2 pataisos namu teikimas teismui buvo paduotas 2009-11-06 (b.l. 1), o atsakymas iš pataisos namu cecho viršininko del nuteistojo neidarbinimo pasirašytas 2009-11-10 (b.l. 26), todel akivaizdu, kad toks nuteistojo prašymas ji idarbinti pataisos namuose tik prieš pat teikimo teismui padavima (ar net po teikimo padavimo teismui) tera tik jo noras save charakterizuoti teigiamai, sudaryti teismui ispudi, kad noras dirbti yra išlikes ir siekti buti lygtinai paleistam iš pataisos namu. Be to, byloje esantis UAB „IKSTAR PROJECT“ 2009-11-04 raštas negali garantuoti, kad nuteistasis, jei butu lygtinai paleistas iš pataisos namu, realiai ten isidarbintu. Be to, nuteistasis per visa bausmes atlikimo laikotarpi paskatinimu neturejo, o bausmes atlikimo metu nustatyta vidaus tvarka pažeide net 3 kartus (šiuo metu bausmes nebegalioja). Nors byloje yra duomenu, kad R. L. atlikdamas bausme, dalyvavo labdaros akcijoje, už ka jam kaip akcijos organizatoriui buvo dekojama, taciau realiai jokiu paskatinimu iš pataisos namu R. L. per bausmes atlikimo laikotarpi nebuvo gaves.

Kolegija, atsižvelgdama i išvardintas aplinkybes ir i tai, kad laisves atemimo vietos administracija netarpininkauja del R. L. lygtinio paleidimo, sprendžia, kad paleisti ji šiuo metu iš pataisos istaigos netikslinga, nes nera pakankamai duomenu, jog jis gali buti taisomas neizoliuotas nuo visuomenes, bet prižiurimas. Pažymetina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausima teismui labai svarbi pataisos istaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausme, administracijos nuomone. Butent pataisos istaigoje stebimas nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, pilnai ir visapusiškai ivertinama jo asmenybe, psichologiniai elgesio aspektai, galimai neteiseto (nusikalstamo) elgesio rizikos galimybe išejus i laisve. O pataisos namu administracija nuteistaji R. L. charakterizavo tik patenkinamai ir nemane, kad tikslinga šiam nuteistajam taikyti lygtini paleidima iš pataisos istaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad atlikdamas bausme, igijo pagrindini išsilavinima, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, su motina, žmona, mažameciu vaiku, nurodo, kad rupinosi savo vaiku, jo tevo valdžia i sunu neapribota, be to, jo žmona laukiasi dar vieno kudikio. Kolegija sprendžia, kad vien šios nurodytos aplinkybes nera pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtini paleidima iš pataisos istaigos, kadangi bylos duomenu, charakterizuojanciu R. L., visuma nesudaro šiuo metu teigiamo ispudžio apie jo asmenybe, nes jis apibudinamas kaip siekiantis susidaryti gera ispudi apie save, bet realiai nera jokiu teigiamai ji charakterizuojanciu duomenu. Vien nuteistojo charakteristikoje nurodyta aplinkybe, kad jis, siekdamas savo tikslu, gali neatsižvelgti i kitu interesus bei poreikius, parodo, kad R. L. dar nera pasiruošes gyventi neizoliuotas, bet prižiurimas, be to, byloje nera pakankamai duomenu, kad R. L. turetu realia motyvacija darbui.

Kolegija pripažista, kad nuteistasis R. L. šiuo metu galiojanciu nuobaudu neturi, jo ankstesni teistumai išnyke, taciau ne vien tik nuobaudu ar teistumu neturejimas apsprendžia galimybe buti lygtinai paleistam iš pataisos namu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neaptare pataisos namu psichologines tarnybos išvados, neduoda pagrindo naikinti teiseta ir pagrista pirmosios instancijos teismo nutarti, juolab, kad psichologines tarnybos išvadoje pažymeta, jog nuteistasis R. L. pataisos namuose nedirba, motyvacija dirbti laisveje nepastovi.

Kolegija sprendžia, kad nors nuteistasis R. L. ir atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos kriterijus, numatytus BVK 157 str. 3 d. 1 p., taciau formaliu kriteriju atitikimas tera lygtinio paleidimo klausimo svarstymo salyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Ivertinusi visas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 11 d. nutartis netaikyti R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos, yra teiseta ir pagrista, todel ja naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. L. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 16 d. nutarti.