Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-195-212/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2S-195-212/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Rimantas Savickas
Pareiškėjas
kreditoriaus UAB, „SNORO lizingas“
Kreditorius
UAB „SNORO lizingas“
Skolininkas
R. L.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-195-212/2009

teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:122.4

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės (ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ rizikos valdymo departamento direktorės L. S.-D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1992-589/2009 pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą skolininkui R. L. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir kartu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė UAB „SNORO lizingas“ rizikos valdymo departamento direktorei L. S.-D. 3 000 Lt baudą. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nuolat nagrinėjamos pareiškėjo iškeltos civilinės bylos. Atskirose civilinėse bylose teismas daug kartų atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pagrindu, kad pateiktas žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo išrašas jau buvo pateiktas kitose civilinėse bylose. Nežiūrint to, pareiškėjas ir toliau teikia pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikdamas jau buvusius pateiktus žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo išrašus. Pareiškėjas nevykdo teismo nutarties, kuria jam buvo grąžinamas žyminis mokestis ar jo dalis, tačiau tai nesuteikia jam teisės pakartotinai teikti tą patį žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą. Nurodė, kad teismo nutartis dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra galiojanti, todėl privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. CPK 434 str. 2 d. analogijos taikymas sudarytų pagrindą neteisėtai praturtėti valstybės sąskaita ar neteisėtai išvengti mokestinės prievolės. Padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl UAB „SNORO lizingas“ rizikos valdymo departamento direktorei, pasirašančiai pareiškimus, skyrė piniginę baudą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė L. S.-D. prašymą dėl baudos panaikinimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jos argumento, jog bauda buvo paskirta netinkamam asmeniui. Teismas pažeidė CPK 14 str. 3 d. ir neteisėtai skyrė baudą bendrovės atstovui. Manant, kad bendrovė piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus, procesinėmis teisėmis ir atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį yra reikalinga skirti baudą, tuomet ji turėtų būti skiriama bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, o ne juridinio asmens atstovui, fiziniam asmeniui. Mano, kad teismas pažeidė CPK 14 str. 3 d., nes nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Baudos paskyrimą teismas motyvavo tuo, jog bendrovė, kreipdamasi pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko, pateikė teismui netinkamus mokėjimo nurodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad nėra vienareikšmiškai aišku, ar kreditoriaus pateikinėjami mokėjimo nurodymų išrašai ir jų kopijos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. konsultacijoje nurodytą kredito įstaigos ieškovui išduotą dokumentą. Mano, kad pareiškėjo teismui pateikti mokėjimo nurodymai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-23 konsultacijoje nurodytus reikalavimus, t. y. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas žyminis mokestis, yra išduotas kredito įstaigos, AB banko „SNORAS‘, ant mokėjimo nurodymo yra banko darbuotojo antspaudas ir parašas, aiškiai nurodyta atlikta operacija, sumokėto žyminio mokesčio suma, mokėtojo ir žyminio mokesčio gavėjo rekvizitai. Bendrovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininko R. L. pagal išperkamosios nuomos sutartį, 2005-07-28 sumokėjo CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nepavykus prisiteisti skolos ir teismui priėmus nutartį grąžinti bendrovei sumokėtą žyminį mokestį, bendrovė žyminio mokesčio nesusigrąžino, nes mokesčio susigrąžinimas yra bendrovės teisė, bet ne pareiga. Bendrovė kreipėsi į teismą ne dėl kito skolininko, o dėl to paties R. L. ir pagal tą pačią išperkamosios nuomos sutartį, tai yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir tarp tų pačių šalių. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, bendrovė gali pateikti teismui jau sumokėto žyminio mokesčio nurodymą, nes toks draudimas įstatymais nenumatytas. CPK nenumato senaties termino sumokėtam žyminiam mokesčiui ir normų, kuriose būtų nustatyta proceso šalies pareiga susigrąžinti teismo nutartimi grąžintą žyminį mokestį. Mano, kad teismas negali įpareigoti bendrovę susigrąžinti žyminį mokestį. Ir todėl teismo argumentas, kad žyminis mokestis skirtingose bylose yra grąžinamas po kelis kartus, nors sumokėta būna tik viena įmoka į valstybės biudžetą, yra nepagrįstas.

Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-08 rašto matyti, kad bendrovė niekada nėra susigrąžinusi žyminių mokesčių, sumokėtų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas baudą skyrė CPK 95 str. pagrindu, t. y. už šalies piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tačiau bendrovė, laikydamasi CPK 7 str. įtvirtintu proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo, kaip tik siekė bylą išnagrinėti greitai ir teisingai, nes dėl skolos priteisimo į teismą buvo kreiptasi CPK XXIII skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka. Bendrovė pakartotinai kreipėsi į teismą nesusigrąžinusi žyminio mokesčio dėl tos pačios skolos priteisimo iš to paties skolininko, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes žyminio mokesčio susigrąžinimas bei pakartotinis jo sumokėjimas į valstybės biudžetą užtruktų. Teisės normų, draudžiančių kreiptis į teismą pakartotinai nesusigrąžinus žyminio mokesčio nėra, todėl toks bendrovės kreipimasis į teismą yra teisėtas. Be to, bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese. CPK 14 str. įtvirtintas betarpiškumo principas taip pat įpareigoja teismą savo sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo tirti byloje. Teismo argumentas, kad ir kitose civilinėse bylose, kuriose pareiškėjas yra dalyvaujantis byloje asmuo, jis nuolat teikia netinkamus žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus, nesuprantamas.

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl baudos panaikinimo išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad UAB „SNORO lizingas“ 2009-02-10 Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydamas išduoti teismo įsakymą ir iš R. L. priteisti skolą ir delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį. Pareiškimas apmokėtas 26,95 Lt žyminiu mokesčiu, sumokėtu 2007-01-24 mokėjimo nurodymu be numerio. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-02-12 nutartimi atsisakė priimti šį pareiškimą, o pareiškimą pasirašiusiai L. S.-D. paskyrė 3 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „SNORO lizingas“ iš skolininko R. L. skolos ieško nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-10-10 nutartimi panaikino 2005-09-27 teismo įsakymą ir grąžino UAB „SNORO lizingas“ 26,85 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2005-07-28 mokėjimo pavedimu Nr. 21013 (b. l. 3). Pakartotinai Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-11-11 nutartimi panaikino 2008-06-17 teismo įsakymą ir grąžino UAB „SNORO lizingas“ 26,85 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-01-24 mokėjimo pavedimu be numerio (b. l. 4). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-12-05 nutartimi atsisakė priimti UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš R. L. ir nurodė, kad pareiškėjas prie pareiškimo pateikė 26,85 Lt žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą Nr. 21013, sumokėtą 2005-07-28, kuris Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-10 ir 2008-11-11 nutartimis buvo jam grąžintas (b. l. 5). Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį, kurio pareiškėjas neatsiėmė pagal teismo nutartis, atmestini. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstai ir teisingai Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas negali pateikti to paties žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo, kuris jam buvo sugrąžintas teismo nutartimi. Po 2001-01-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymui, žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarka pilnai nesureguliuota (anksčiau ją reguliavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-11 nutarimas Nr. 1123), tačiau sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, žyminio mokesčio įskaitymas galimas tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 426, 434 str. 2 d.) ir analogija nėra numatyta. Taigi, pareiškėjas negali iš naujo pateikti teismui jau grąžinto žyminio mokesčio, sumokėto 2005-07-28 ir 2007-01-24 mokėjimo nurodymais. Apeliantas teisus, sakydamas, kad mokesčio susigrąžinimas yra jo teisė, bet ne pareiga, tačiau ta teise jis gali pasinaudoti tik 2 metus (CPK 87 str. 4 d.).

Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95, 106 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-02-12 nutartimi 3 000 Lt baudą paskyrė ne bylos šaliai, kreditoriui UAB „SNORO lizingas“, bet jos atstovei L. S.-D., kuri yra pasirašiusi teismui pateiktą pareiškimą dėl skolos iš R. L. priteisimo (b. l. 2, 6–7). Įstatymas reglamentuoja, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (CPK 55 str.). Nagrinėjamojoje byloje kreditoriaus pareiškimą teismui pasirašė jo darbuotoja, rizikos valdymo departamento direktorė L. S.-D. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nėra bylos šalis, o kreditoriaus atstovė, todėl ji neturi savarankiškų procesinių teisių ir negali jomis piktnaudžiauti ir sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl bauda jai paskirta nepagrįstai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas panaikinti baudą, paskirtą 2009 m. vasario 12 d. nutartimi, naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta ir klausimas dėl baudos panaikinimo išspręstinas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamosios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl jie neanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: L. S.-D. 3 000 Lt baudą, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi, panaikinti.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėZina MickevičiūtėRimantas Savickas