- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- A2.1.-169-634/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-08698-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei ir Astai Šliužaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovei advokatei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir 193² str. surašytas M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „M.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), Kauno aikštelių viršininkui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., būdamas UAB „M.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), Kauno aikštelių viršininku, 2010 m. lapkričio 11 d. leido nelegaliai, tai yra nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbo pažymėjimo, (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ metalo supirkimo aikštelėje dirbti A. M., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. nuostatas.
2010 m. lapkričio 11 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ metalo supirkimo aikštelėje bendrovės darbuotojas A. M. priėmė 4,8 kg spalvoto metalo (vario), pasvėrė jį su bendrovės svarstyklėmis ir sumokėjo 72 Lt (4,8 kg po 15 Lt už kg), metalo pardavėjui neišrašė ir neišdavė pirkimo - pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų „Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 5 p. reikalavimus, užtraukdamas atsakingam už metalo laužo supirkimo organizavimą M. B. administracinę atsakomybę.
M. B. parodė, kad A. M. kreipėsi pas jį dėl įdarbinimo, jis leido jam ten apsižiūrėti ir išvežė jo dokumentus, tam kad galima būtų jį įdarbinti. O jis liko darbo vietoje, tačiau dėl metalo pirkimo su juo jokios kalbos nebuvo, jis metalą, matyt, nupirko savo iniciatyva su tikslu užsidirbti, nes leidimo prieiti prie pinigų jam nedavė. Kai grįžo, inspektoriai jau buvo atvykę. Dieną prieš A. M. buvo atėjęs pasikalbėti dėl darbo. Kai grįžo, inspektoriai jį užsipuolė, todėl jis pasimetė ir paaiškinime nurodė, kad A. M. dirba antrą dieną, tačiau iš tiesų taip nebuvo. A. M. tas dvi dienas įmonėje nedirbo. Nurodymo pirkti metalą A. M. nedavė ir leidimo tai daryti nebuvo. A. M. buvo įdarbintas tą pačią dieną, kai buvo atliktas patikrinimas, tačiau įmonės ofisas yra Vilniuje, todėl tai šiek tiek apsunkina įdarbinimo procedūrą. Prisipažįsta, kad A. M. buvo darbo vietoje neįdarbintas, bet pavedimo pirkti metalą jam nebuvo. Įmonė ne kartą buvo tikrinta, tačiau pagal šį straipsnį įmonė niekada bausta nebuvo. Gailisi dėl to, kad taip atsitiko, daugiau tai nepasikartos. Aikštelėje iš viso dirba 4 darbuotojai. A. M. patikrinimo metu aikštelėje buvo ne vienas, tuo metu aikštelėje iš viso buvo 2 ar tai 3 darbuotojai, tačiau tiksliai neprisimena. A. M. iš stalčiaus pinigų neėmė, už metalą atsiskaitė savo pinigais. 2010-11-11 licenzijos supirkti spalvotus metalus neturėjo.
Liudytojas A. M. parodė, kad į aikštelę buvo atvykęs kelis kartus. 2010-11-11 atvyko į aikštelę ir M. B. jam pasakė, kad turi išvažiuoti, grįš po 20 min. Jis paprašė pabūti darbo vietoje, o kadangi jie jau buvo sutarę dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, jis sutikęs. Per tą laiką kol M. B. aikštelėje nebuvo, atėjo žmogus ir atnešė parduoti metalo, todėl jis, norėdamas pasipelnyti, nupirko metalą. Už metalo kilogramą sumokėjo 15 Lt. Šį metalą bendrovė superka po 19 Lt už kilogramą. Už metalą sumokėjo iš savo pinigų. Nežino, kodėl asmuo, pirkęs metalą, paaiškinime nurodė, kad pinigus išėmęs iš stalčiaus, jis net negalėjo matyti, iš kur jis paėmė tuos pinigus. Jis buvo prie langelio todėl negalėjo matyti iš kur paėmė pinigus. M. B. jam neliepė vykdyti kažkokį darbą ir supirkti metalą, jam tik pasakė, kad klientams pasakytų, kad jis grįš už 20 min. Svarstyklės buvo viduje, kontrolinės svarstyklės, jos turbūt bendrovės, su jomis ir pasvėrė metalą. Šiuo metu įmonėje dirba. Tą žmogų susitiko kieme, jis sakė kad turi metalą, metalą nusinešė, pasvėrė ir nuėjo į kabinetą pasiskaičiuoti, sumokėjo per langelį pinigus. Svėrė su kontrolinėmis svarstyklėmis, metalą paliko sandėlyje. Žinojęs kur kas randasi, nes norėjo įsidarbinti ir patalpos jam jau buvo aprodytos, buvo jau prieš tai dieną atvykęs. Palikęs metalą, nuėjo į kabinetą, kuris yra 30 metrų nuo sandėlio. Ten ėjo paskaičiuoti.
Liudytoja N. M. parodė tikrinusi UAB „M.“ veiklą Kaune. Nuvažiavo į vietą, pamatė, kad pardavė metalą ir toliau tas patikrinimas buvo atliekamas biure. Pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo A. M., nes jis, anot jo, bandė ten dirbti. Buvo surašyti protokolai dėl nelegalaus darbo ir dėl to, kad pardavimo metu nebuvo išrašytas kvitas. Paaiškinimus iš A. M. ėmusi ji, jis paaiškino, berods, kad metalą sau nusipirko, ten atvyko, laukė direktoriaus, nes buvo susitarę, kad ten jį įdarbins, o tą metalą jis sau pirko. Kaip kaip vyko metalo pirkimas-pardavimas, nemačiusi. A. M. įdarbintas berods buvo kitą dieną.
Liudytojas L. M. parodė dirbantis Kauno apsk. VMI specialistu. UAB „M.“ tikrinime dalyvavo, tą dieną 10 val. pridavė apie 4 kg vario. A. M. priėmė metalą, su juo atsiskaitė, pirkimo – pardavimo sandoris įvyko. Į įmonės teritoriją atėjo pradžioje vienas, turėjo maišelį, maišelyje buvo tas varis. Įmonės teritorijoje pamatė vaikštantį asmenį, prie jo priėjo. Tai buvo A. M.. Paklausė ar superka varį. Jis sakė, kad superka, kartu įėjo į teritorijoje esančią patalpą, ten jis pasvėrė varį, o atsiskaityti ėjo į kitas patalpas, pinigus padavė per langelį. Berods, kad pateiktoje nuotraukoje tas langelis, nes kiek pamena tas langelis turėjo užrašą “kasa”. Pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo forminami, jis jų neprašęs, kai gavo pinigus, dar pasiskaičiavo, pastovinėjo, paskui atėjo kolegos ir pradėjo patikrinimą. Iš kur paėmė pinigus, pasakyti negali, nes patalpa buvo tamsoka. Į patalpą A. M. užėjo vienas, įėjo į vidų ir pro langelį padavė pinigus. Ar skaičiavo jis ką nors ten su skaičiuotuvu, nematė.Ar turėjo tą dieną leidimą supirkti spalvotą metalą, pasakyti negalintis, lyg tai jiems licencija buvo pasibaigusi.
Liudytojas V. B. parodė dirbantis Kauno apsk. VMI operatyvinės kontrolės inspektoriumi. Patikrinime dalyvavo, jie atvažiavo su automobiliu, turėjo metalą pardavimui, L. M. pridavė metalą, jis paskambino, kad sandoris įvyko. Tada jie atėjo ir pradėjo tikrinti. Dokumentas už metalo pardavimą nebuvo išduotas. Tas žmogus pripažino, kad pirko tą metalą, bet iš pradžių neigė, kad dirbo toje įmonėje, aiškino, kad užėjo pas savo draugą M. B., kad jis išvykęs ir jis jo laukė. Apie ketinimus įsidarbinti kažką sakė, gal kad galvoja įsidarbinti.
Iš M. B. 2010-11-11 paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad A. M. dirba antrą dieną, sutartas atlyginimas 1100 litų, darbo sutartis su juo dar nesudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas. Varį A. M. nupirko savo iniciatyva. Aikštelėje dirba 5 darbuotojai.(b.l. 13). 2010-11-17 paaiškinime M. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad A. M. į aikštelę buvo atėjęs tik apsižiūrėti, jis išvykdamas paprašęs A. M. pabūti vietoj jo 20 min., jei kas atvažiuotų (b.l. 15).
Iš A. M. 2010-11-11 paaiškinimo matyti, kad varį pirkęs savo iniciatyva, nori įsidarbinti UAB “M.”, direktorius M. B. išvyko, jis pasilikęs patalpose jam leidus (b.l. 14).
Iš UAB “M.” darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad A. M. į UAB “M.”priimtas dirbti nuo 2010-11-12 (b.l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia įrodyta, kad A. M. įmonėje dirbo nelegaliai, M. B. leidimu, taip pat darbdavio nurodymu supirko metalą, pažeisdamas supirkimo taisykles. Iš M. B. 2010-11-11 paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad A. M. dirba antrą dieną, sutartas atlyginimas 1100 litų, darbo sutartis su juo dar nesudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, metalą A. M. pirkęs savo iniciatyva. Teismo posėdžio metu M. B. negalėjo paaiškinti, kodėl vėliau pakeitė šiuos parodymus, tenurodė, kad “inspektoriai jį užsipuolė, todėl jis pasimetė ir paaiškinime nurodė, kad A. M. dirba antrą dieną, tačiau iš tiesų taip nebuvo”. Įvertinus liudytojų N. M., L. M., V. B. parodymus, operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotus faktus, galima pripažinti nustatyta, kad A. M. įmonėje dirbo, atliko jam pavestas darbo funkcijas – supirkinėjo metalą. Tiek M. B., tiek A. M. paaiškinimai apie tai, kad metalą A. M. pirko savo iniciatyva, laikytini nelogiškais ir nepagrįstais kitais įrodymais. Nustatyta, kad metalo supirkimo aikštelėje patikrinimo metu be A. M. buvo ir kiti įmonės darbuotojai. Tai patvirtino ir pats M. B., nurodė patikrinimą atlikę VMI pareigūnai, operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksavę, kad kiti įmonės teritiorijoje buvę asmenys turėjo darbo pažymėjimus. Taigi nebuvo jokių objektyvių priežasčių M. B. prašyti neįdarbintą įmonėje, faktiškai pašalinį asmenį, pasilikti saugoti aikštelės. Esant tokioms aplinkybėms, nelogiškais laikytini A. M. paaiškinimai apie tai, kad jis 4,8 kg vario nupirko savo iniciatyva, norėdamas užsidirbti. Šis asmuo, jei tikėti jo parodymais - iš esmės būdamas įmonėje pašaliniu asmeniu, esant aikštelėje įmonės darbuotojams, pasitiko atėjusį klientą, ėjo į įmonės patalpas sverti metalo, žinojo, kur yra įmonės svarstyklės, kasa, laisvai pateko į įmonės kasos patalpas, kurioje buvo laikomi įmonės pinigai, skirti metalo supirkimui, pinigus pardavėjui padavė įmonės kasos patalpose. Darytina vienintelė išvada, kad jis taip elgtis galėjo tik darbdavio pavedimu, būdamas atsakingas tiek už metalo supirkimą, tiek už pinigus – 1820 litų – buvusius kasos patalpose. Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo redakcija nuo 2010 09 01 (Žin., 2010, Nr. 72-3612) nenustatė reikalavimo prekybai netauriaisiais metalais (taip pat ir variu) įmonei turėti licenciją. Tagi atmestinas M. B. teiginys, kad įmonė nesupirkinėjo vario, kadangi tam buvo pasibaigusi licencija. Pripažintina, kad A. M. veikė darbdavio pavedimu, o ne kaip fizinis asmuo.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatyti esminiai darbo sutarties požymiai, tai yra: 1) darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai; 4) asmuo dirba atlygintinai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Iš UAB „M.” “Aikštelės viršininko pareiginių nuostatų” (b.l. 16-18) matyti, kad aikštelės viršininkui tiesiogiai pavaldūs aikštelės darbuotojai (3 p.), jis privalo užtikrinti savalaikį darbų atlikimą, esant poreikiui spręsti naujų darbuotojų priėmimą (6 p.), dalyvauti naujų ceho darbuotojų atrankoje, priėmime (7 p.), organizuoti metalo laužo supirkimą, sandėliavimą bei išvežimą (17 p.). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, A. M. dėl darbo tarėsi su M. B., pradėjo dirbti jo leidimu. Taigi asmuo, galintis būti pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, subjektu, nustatytas tinkamai.
Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Konstatavus, kad darbdavys neįvykdė šių pareigų, pripažintina, kad M. B. veika atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. numatytus nelegalaus darbo požymius, minėta veika teisingai kvalifikuota kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų „Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 5 punktas nustato, kad“ Superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai“. Minėtų taisyklių 15 punktas nustato, kad supirkėjai, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 str. 4 p. nustatyta, kad supirkėjas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Taigi administracinė atsakomybė už aukščiau minėtų norminių aktų pažeidimus kyla ne tiesiogiai savo veiksmais pažeidimus padariusiems asmenims, bet juridinio asmens įgaliotiems asmenims, atsakingiems už netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitą ir saugojimą. Iš UAB „M.” “Aikštelės viršininko pareiginių nuostatų” (b.l. 16-18) matyti, kad aikštelės viršininkas yra atsakingas už metalo laužo supirkimo, sandėliavimo bei išvežimo organizavimą (17 p.). Iš darbo sutarties Nr. 33 kopijos (b.l. 19) matyti, kad M. B. UAB “M.” priimtas dirbti vadybininko pareigose nuo 2002-09-17, nuo 2007-09-05 dirba aikštelės viršininku, būtent jam kyla administracinė atsakomybė už aukščiau paminėtus pažeidimus.
Konstatuotina, kad pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² str., kadangi įmonės darbuotojas A. M. nupirko 4,8 kg vario, išmokėjo 72 litus, tačiau pirkimo – pardavimo fakto neįformino nustatyta tvarka.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (nelegalus darbas buvo dirbamas trumpai, supirkto metalo kiekis nedidelis), į pažeidėjo asmenybę. M. B. anksčiau nebaustas administracine tvarka. M. B. sūnus L. B. mokosi Kauno „S.“ gimnazijos 3B klasėje, dukra V. B. studijuoja VU dieniniame skyriuje, M. B. mėnesinės pajamos yra apie 940 Lt, V. B. pajamos - apie 1500 Lt per mėnesį (b.l. 31-36).
Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, jas subendrinant ATPK 33 str. nustatyta tvarka. Manytina, kad tokio dydžio nuobauda turės pakankamą prevencinį poveikį ir pasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslus. Aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, t.y. skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba neskirti nuobaudos, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 193² str. ir nubausti 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 55719, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į teismo administracinių bylų raštinę (Kaunas, Laisvės al. 103, 122 kab.).
Nutarimas per 10 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.