Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-13312-454/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2YT-13312-454/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07276-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž., Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Inga Stonytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13312-454/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07276-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovei advokatei Ingai Stonytei,suinteresuotam asmeniui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. K. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. V. (toliau – ir senelė, palikėja), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė vaikaitė J. K. (toliau – ir vaikaitė, pareiškėja) faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos senelė mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo dvi dukras – J. I. G. ir J. V., taip pat sūnų – pareiškėjos tėvą V. Ž.. J. I. G. mirė (duomenys neskelbtini) metais, J. V. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjos tėvas V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. trejais metais anksčiau nei jo motina O. V.. Pareiškėjos senelei nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas – pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors daiktinės teisės yra neįregistruotos, tačiau nuosavybės faktą įrodo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Kauno rajono Zapyškio seniūnijos pažyma apie gyv. valdą, iš kurios yra matyti, kad Zapyškio seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos vardu yra užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ši informacija yra detalizuojama ir Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. birželio 30 d. pažymoje dėl pastatų. Pastate gyveno pareiškėjos šeima nuo (duomenys neskelbtini). Po senelės ir tėvo mirties pareiškėja su šeima – savo mama S. Ž. ir seserimi, suinteresuotu asmeniu J. Ž., bei broliais A. Ž. ir R. Ž., kurie taip pat yra mirę, ir toliau liko gyventi pastate (duomenys neskelbtini). Pareiškėja senelės mirties metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (tais metais jai suėjo (duomenys neskelbtini) metų). Po tėvo ir senelės mirties pareiškėja liko rūpintis savo senelės gyvenamuoju namu ir mažesne seserimi, nes mama S. Ž. dėl psichikos sveikatos sutrikimų negalėjo visapusiškai rūpintis savo vaikais. Dėl šių aplinkybių, kad išlaikyti ir prižiūrėti po senelės mirties likusį būstą ir padėti savo mamai rūpintis mažesne seserimi, pareiškėja prieš pat senelės mirtį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti vaikų sanatorijoje (duomenys neskelbtini) indų plovėja, o nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja, (duomenys neskelbtini) metais ji priimta į (duomenys neskelbtini) sanitarės pareigoms. Vienintelė senelės palikimo turto paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti, yra pareiškėja. Iki mamos S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyveno nurodytame turte ir elgėsi kaip faktinė pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – turtą valdė, mokėjo mokesčius už elektrą, nes kitų mokesčių už būsto priežiūrą kaimo vietovėje nebuvo. Po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir toliau liko gyventi savo senelei nuosavybės teise priklausiusiame name, jį tvarko, prižiūri, elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Ji pasistatė naują šulinį, įrengė naują stogo dangą, sudėjo grindis, sienų plokštes, dažė namo išorę, taip pat pasistatė naują kieto kuro krosnį. Šiame name (duomenys neskelbtini). pareiškėja gyvena nuo pat gimimo iki šios dienos. 2013 metais pareiškėjos užsakymu buvo atlikti paveldėto pastato kadastriniai matavimai ir suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Po senelės mirties pareiškėjai liko ne tik jos gyvenamasis namas, bet ir senovinė skrynia, virtuvinė spintelė, lova. Kadangi senelės mirties metu pareiškėjos tėvas jau buvo miręs, jos paveldėtoja buvo vaikaitė, pradėjusi po savo senelės mirties faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Kaip matyti iš Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2022 m. kovo 21 d. pažymos, notarų biure dėl senelės palikimo priėmimo paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamento ji taip pat sudariusi nebuvo. Vienintelė paveldėtoja, priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti, yra pareiškėja. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir pilnai disponuoti senelės palikimu, tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), įregistruoti savo vardu, suteikti jam adresą, atlikti rekonstrukciją. Kita tvarka dokumentų, patvirtinančių, kad iš karto po senelės mirties, jos palikimą priėmė ir pradėjo valdyti pareiškėja, gauti negali, todėl yra priversta kreiptis į teismą su šiuo pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo.

Pareiškėja posėdžio metu papildomai nurodė, kad ten gyvena nuo gimimo (duomenys neskelbtini) metų. Tėvas gėrė, motina buvo psichiškai nesveika, o ji buvo vaikas tokių dalykų nesuprato. Kai tapo pilnametė niekas nepatarė, kad reikia dokumentus susitvarkyti. Moka mokesčius už konteinerių išvežimą ir už elektrą. Iš pradžių mama mokėjo iš invalidumo, o kai tik pradėjo dirbti ji mokėjo už elektrą ir iki šiol moka. Tėvas mirė prieš savo motinos mirtį. Prašo pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjos atstovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjos senelė mirė, po jos mirties liko namų ūkio valda. Po senelės mirties šioje valdoje liko gyventi pareiškėjos šeima. Pareiškėjos tėvas mirė anksčiau nei jo motina, todėl paveldėtoja pagal įstatymą tapo pareiškėja, kuri tuo turtu rūpinosi. Pareiškėja pradėjo dirbti ir laikė tą turtą kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą. Pareiškėja iki šiol elgiasi kaip turto savininkė, turtą pagerino ir gyvena iki šiol tame turte. Palikėja vaikų turėjo – sūnų ir dvi dukras. Dukros po motinos mirties dėl palikimo nesikreipė, jos turėjo kitą valdą, kurią pardavė. Niekas dėl palikėjos palikimo nesikreipė. Palikėjos dukros yra mirusios, o palikėjos mirties metu pareiškėjos tėvas jau buvo miręs. Pareiškėja ten liko gyventi su seserimi, jos broliai jau ten negyveno. Kaip paveldėtoja elgėsi tik pareiškėja. Pirmos eilės paveldėtojų nėra, pretendentė yra tik anūkė. Vienintelės likusios paveldėtojos yra palikėjos anūkės. Bet būtent po senelės mirties turtu liko rūpintis ir faktiškai rūpinosi pareiškėja, turtą valdo, tvarko, prižiūri, nuolat ten gyvena ir moka mokesčius. Paveldėto turto kadastrinių matavimų bylą užsakė pareiškėja. Pareiškėja turtą valdo, prižiūri ir nori įteisinti. Vienintelė turto valdytoja, tvarkytoja po senelės mirties yra pareiškėja. Paveldėjimu teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su sesers pareiškimu sutinka. Po senelės mirties jos palikimą valdė sesuo. Ji rūpinasi ir prižiūri po senelės mirties likusį gyvenamąjį namą ir yra faktinė jo savininkė.

Suinteresuotas asmuo J. Ž. posėdžio metu papildomai nurodė, kad prašo pareiškėjos prašymą tenkinti. Ji ten dabar negyvena. Gyveno kol užaugo. Ten gyvena sesuo, daugiau nėra kam. Viską palieka sesei. Kaip senelės turto valdytoja elgėsi sesuo, daugiau nėra kam. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

mirties akto įrašas, mirties liudijimas, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad palikėja O. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Gimimo akto įrašas patvirtina, kad V. Ž. motina yra O. V..

Santuokos liudijimas, gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja yra V. Ž. dukra.

Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijimas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo J. Ž. yra V. Ž. dukra ir pareiškėjos sesuo.

Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos brolis R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos brolis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugpjūčio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos pažyma apie gyv. valdą, patvirtina, kad Zapyškio seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos O. V. vardu yra užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ši informacija yra detalizuojama ir Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. birželio 30 d. pažymoje dėl pastatų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, naudotoja nurodyta O. V., tačiau daiktinės teisės neįregistruotos.

Kaip matyti iš Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2022 m. kovo 21 d. pažymos, notarų biure dėl senelės palikimo priėmimo paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja į bylą taip pat pateikė kiemo, namo, paveldėtų daiktų fotonuotraukas, mokesčių kvitus už elektrą, kvitus už remontą, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Pareiškėja pateikė įrodymus apie savo darbovietes.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pareiškėja nuo pat gimimo iki šios dienos gyvena savo senelei nuosavybės teise priklausiusiame name, jį tvarko, prižiūri, elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja, priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad

Liudytoja G. J. davė parodymus, kad gyvena vyro tėviškėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. O. V. pažinojo. Ji turėjo dvi dukras ir sūnų. Močiutė mirus ir vaikai mirę. Pareiškėjos tėvas labai seniai miręs ir motina paskui mirė. Pareiškėja nuo prigimties gyvena tame namų ūkyje, kuri nori įsiteisinti. Kai ji atėjo su vyru į tėviškę gyventi, tai jų visa šeima jau ten gyveno tam namuke. Ten gyveno pareiškėjos tėvas ir jos motina. Po jų mirties pareiškėja ten gyveno, dirbo, prižiūrėjo tuos namukus, jie tikrai neapleisti. Visą laiką pareiškėja su savo vyru prižiūri. Negirdėjo, kad kiti asmenys pretenduotų. Pareiškėja namuką suremontavo, stogą pakeitė, viduje sutvarkė, nudažė, prižiūri tą namuką, kaip savo, gyvena ten, aplink viskas ir viduje sutvarkyta.

Liudytojas R. J. davė parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo jaunystės, tik dirbo Kaune. O. V. puikia pažinojo, kaimynė, pareiškėjos močiutė, labai blynus skanius kepė. Jo vaikų turėjo – dvi dukras ir sūnų, jie mirę. O. V. mirė vėliau nei jos sūnus. Po O. V. mirties ten liko gyventi pareiškėja su savo sese ir broliais. Broliai mirę, abu žuvo. Pareiškėja rūpinasi nameliu, jei nesirūpintų, to namelio nebūtų likę. Viskas atstatyta padaryta, sandėliukai, malkinės, nušienauta, nudažytas, stogai uždengti, grindys pakeistos, gražu žiūrėti. Krosnį pasistatė naują. Kaip savo rūpinasi, ten jos gyvena vieta, atmestinai nieko nedaro. Sesuo gyvena savo name. Dabar nežino, ar sesuo atvažiuoja, ar padeda. To namo savininkė pareiškėja likusi arba jos sesuo, bet ji čia nebūna. Pareiškėja su vyru ten tvarkosi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1990 m. vasario 18 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų pozicija, liudytojų parodymai, patvirtina aplinkybę, kad po senelės mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po senelės mirties prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, name gyvena iki šiol, jį suremontavo, moka mokesčius, namų valdą prižiūri ir ja naudojasi. Pareiškėja nurodė, kad po senelės mirties pareiškėjai liko ne tik jos gyvenamasis namas, bet ir senovinė skrynia, virtuvinė spintelė, lova.

Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėja yra palikėjos vaikaitė – antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Pareiškėjos sesuo nurodė, kad į palikimą nepretenduoja. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos turtą, nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo senelės O. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas