Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-121-830/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
e1-121-830/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41968-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-121-830/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41968-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., 2022 m. spalio 31 d., apie 04 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. M., t. y. dešine ranka suėmė jai už apatinio žandikaulio ir stipriai jį spausdamas pastūmė nukentėjusiąją I. M. dėl ko ji pakaušiu ir dešine ranka trenkėsi į sieną, po to tebelaikydamas nukentėjusiajai I. M. už apatinio žandikaulio prispaudęs prie sienos, kairės rankos delno apatine dalimi trenkė jai vieną kartą į kaktą taip sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Dėl pareikšto kaltinimo A. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad pirmos apklausos metu davė iš dalies neteisingus parodymus, būtent tuo momentu, kai pasakė, kad nesmurtavo prieš I. M.. Iš tikrųjų jis prieš savo buvusią sugyventinę I. M. smurtavo. Pirmos apklausos metu nepasakė tiesos, nes buvo gėda tai pripažinti, jog smurtavo prieš I. ir manė, kad pavyks išvengti atsakomybės. Bet po apklausos parvykęs namo gerai pagalvojo ir suprato, kad neteisingai pasielgė nepasakydamas tiesos ir šios apklausos metu nori duoti teisingus parodymus. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu iš užsienio, iš savo darbo (duomenys neskelbtini) grįžo šių metų spalio 29 dieną. Buvo šeštadienis. Iš karto nuvažiavo pas I. M., nes su ja tuo metu gyveno kaip sugyventiniai. Gyveno jos bute, (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir jos vaikai iš pirmos santuokos. Sekančią dieną, tai buvo sekmadienis, su I. ir vaikais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), šventė Helovyną. Jokių konfliktų nebuvo pramogų parke. Po pramogų parvažiavo į I. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jau buvo vakaras, galėjo būti ir apie 20 val., ir apie 21 val. Tiksliai laiko nebepamena, nežiūrėjo į laikrodį. I. vaikai nuėjo miegoti. I. taip pat nuėjo miegoti, nes jau dienos metu ji kažkiek tai gėrė alkoholio. Jis liko vienas svetainėje. Kaip ir pirma minėjo, gėrė iš anksčiau nusipirkto alaus. Iš viso buvo nusipirkęs tris butelius alaus, tačiau juos ne visus išgėrė, nes užsnūdo ant sofos svetainėje. Kiek buvo valandų, kai jį pažadino I., jis nežino. Nežiūrėjo į laikrodį. Jie abu susipyko dėl to, kad jis nesutiko eiti miegoti į miegamąjį, nes norėjo likti svetainėje. Žodis po žodžio jie tarpusavyje sukonfliktavo. Abu besipykdami nuėjo į virtuvę. Galėjo jau būti apie 4 val. ryto, kaip ir parašyta pranešime apie įtarimą, I. nesiliovė jam priekaištavusi, kodėl neina miegoti į miegamąjį. Jis neištvėręs I. priekaištų, suėmė ranka jai už smakro ir pastūmė tolyn nuo savęs. Norėjo, kad ji pagaliau nustotų kalbėti. I. nuo pastūmimo trenkėsi galva į virtuvės sieną. Ji galėjo nuo šito mano pastūmimo užsigauti pakaušį ir ranką. Jis to neneigia. Taip ją tebelaikydamas už smakro, jai kita ranka, delnu sudavė vieną kartą į kaktą. I. pradėjo bėgti kraujas. Jis daugiau jai nieko nebedarė. Sutinka, kad savo tokiu poelgiu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė I. M. sveikatą. Nenorėdamas, kad dar labiau įsisiūbuotų konfliktas, jis pasiėmė automobilio raktelius, susikrovė vieną tašę rūbų ir išvažiavo pas savo motiną, gyvenančią taip pat (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms, lapkričio 6 dieną, jis jau išvyko iš Lietuvos, nes išskrido į užsienį, į (duomenys neskelbtini) toliau dirbti. Per tą laiką, kol buvo užsienyje, su I. M. nusprendė kartu nebegyventi. Šiai dienai jie susitaikė, bet jau nebegyvena kartu. Dėl savo tokio poelgio jis gailisi, I. M. atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios I. M. parodymais, iš kurių matyti, kad ji sugyventiniu A. R. yra pažįstami metus laiko ir kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Iš buvusios santuokos turi du vaikus, kurie kartu gyvena. Jos sugyventinis A. R. iš (duomenys neskelbtini) grįžo spalio 29 dieną. Grįžęs pradėjo kiekvieną dieną vartoti alkoholinius gėrimus. 2022 m. spalio 30 d., apie 21 val., grįžo iš miesto ir kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. spalio 31 d., apie 00 val. 00 min., nuėjo miegoti. Prabudo apie 04 val. 00 min. Pamatė, kad sugyventinis svetainėje neblaivus miega. Jį žadino ir sakė eiti į lovą. Tada jis pradėjo konfliktuoti, spardyti stalą, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo į virtuvę, paskui ją atėjo A. R.. Jis pradėjo mėtyti maistą ir tada staiga dešine ranka vieną kartą suėmė smakrą, po to vieną kartą suėmė už kaklo ir smaugdamas trenkė ją į sieną bei kaire ranka vieną kartą trenkė į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo smūgio jai skaudėjo pakaušį, kaklą bei veido sritį, ant apatinės lūpos buvo kraujosruva. Nuo mušimo ant veido yra likusi mėlynė. Tada A. R. susikrovė vieną tašę rūbų, pasiėmė mašinos raktelius ir išėjo iš namų, visaip ją įžeidinėdamas. Dėl patirtų sužalojimų medikus nesikreipė. 2022 m. lapkričio 14 d. nukentėjusioji I. M. papildomos apklausos metu parodė, kad norėtų papildyti ankstesnius parodymus. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje jos sugyventinis A. R. iš užsienio į namus grįžo šių metų spalio 29 dieną, tai buvo šeštadienis. Sekančią dieną vakare kartu su vaikais iš pirmos santuokos buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini). Iš jo grįžo vėlai vakare. Vaikai iš karto nuėjo miegoti į savo kambarius. Ji su savo sugyventiniu A. jau po 22 val. svetainėje gėrė nusipirkto alkoholio. Buvo nusipirkę vieną butelį 0,7 l talpose degtinės „Stumbro“ su spanguolėmis ir du butelius po 1 l talpos „Tauro“ alaus. Ji pasidarė vieną taurę kokteilio su degtine, ją išgėrė. Sugyventinis A. išgėrė prie jos gal vieną taurelę degtinės. Ji išgėrusi kokteilio nuėjo miegoti į miegamąjį. Galėjo būti apie vidurnaktį. Tiksliai valandos negali nurodyti, nežiūrėjo į laikrodį. Ji prabudo jau spalio 31 d., apie 4 val. ryto. Pamatė, kad jos sugyventinio A. šalia nėra, rado jį miegantį ant sofos svetainėje. Buvo palikta šviesa kambaryje. A. miegojo sėdėdamas ant sofos, kojas susikėlęs ant stalo. Ji pradėjo jį žadinti, kalbinti, kad eitu jis miegoti į lovą, tačiau A. neklausė, o supykęs, kad prižadino, pradėjo negražiai kalbėti. Ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Vadino įžeidžiančiais žodžiais, vartodamas rusiškus keiksmažodžius ją siuntė eiti kuo toliau nuo jo. Iš tokio A. elgesio suprato, kad jis išgėrė daugiau alkoholio nei iki jį paliko svetainėje einant jai miegoti. Ji nuėjo į virtuvę patikrinti kiek dar liko alkoholio. Atidarė šaldytuvą ir pamatė ten įdėtus alkoholio butelius – abu alaus „Tauras“ buteliai buvo tušti, degtinės „Stumbras“ buvo likę tik vos vos ant dugno. Suprato, kad A. R. išgėrė vienas visą nusipirktą alkoholį. Netrukus į virtuvę atėjo A. ir ji pradėjo priekaištauti, kad kam jis tiek gėrė, kad išgėrė visą alkoholį. A. pradėjo ją vėl kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Jis pasiėmė ant stalo buvusį greipfrutą ir išsiėmęs šiukšliadėžę iš po kriauklės esančios spintelės pritūpė ir pradėjo lupti tą greipfrutą. Kadangi A. buvo girtas, sunkiai nusilaikė ant kojų, tai lupamo greipfruto žievelės buvo mėtomos ne į šiukšlių dėžę, bet virtuvėje ant grindų. Ji pradėjo sakyti, kad jis nustotų čia šiukšlinti ir eitų miegoti. A. pradėjo ant jos šaukti. Ji stovėjo šalia jo. Tuomet netikėtai A. atsistojo ir dešine ranka suėmė jai už apatinio žandikaulio, jį stipriai suspaudė ir visa jėga trenkė į virtuvės sieną. Ta siena, į kurią ją trenkė, yra tarp virtuvės durų ir lentynėlės, ant kurios padėta mikrobangų krosnelė. Siena yra lygi. Nuo šio smūgio ji pakaušiu trenkėsi į sieną. A. jos nepaleido, jis vis tebelaikė dešinės rankos pirštais stipriai suėmęs jai už apatinio žandikaulio ir tuo pačiu jis kairės rankos delno apatine briauna trenkė jai vieną kartą į kaktą, labiau ties kaktos viduriu. Jai nuo šio smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Pamatęs, kad jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, daugiau A. jos nebemušė. Jis atsitraukė. Jai visi A. R. atlikti veiksmai: suėmimas ranka už apatinio žandikaulio ir jo spaudimas, trenkimas ją į sieną, dėl ko buvo sumuštas pakaušis ir trenkimas delno apatine briauna jai į kaktą, sukėlė didelį fizinį skausmą. Visi šie veiksmai buvo atlikti naudojant stiprią jėgą. A. visa tai darė būdamas ant jos labai supykęs, susinervinęs. Jis nebesivaldė. Tuomet ji pasiėmė nosinę ir užspaudė nosį, kad nebėgtų kraujas. A. R. jai matant susikrovė vieną tašę savo rūbų, pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo iš jos namų. Kai jis išėjo, ji susitvarkė nosį, apsiprausė. Pasižiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad jai ant apatinio žandikaulio kairėje pusėje yra nedidelė „mėlynė“. Suprato, kad ta „mėlynė“ liko nuo A. vieno iš pirštų, kai ją dešine ranka suėmė už apatinio žandikaulio jį spaudė, taip pat labai skaudėjo apatinę lūpą, ją apžiūrėjo ir pamatė, kad apatinė lūpa iš vidinės pusės, labiau dešinėje pusėje, yra paraudusi, lyg būtų kraujosruva. Jai sumušti apatinę lūpą A. galėjo tuo pačiu metu, kai dešine ranka stipriai spaudė apatinį žandikaulį. Praėjus kiek laiko, kai jau nurimo, ji nuėjo į miegamąjį ir užmigo. Tos pačios dienos, spalio 31 d., ryte apie 9 val. atsikėlusi ir pasižiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad pradėjo „mėlynuoti“ prie dešinės akies. Ši kraujosruva galėjo atsirasti nuo A. R. suduoto smūgio į kaktą. Taip pat pradėjo mėlynuoti dešinės rankos plaštaka, viršutinė jos dalis. Ši kraujosruva galėjo atsirasti konflikto metu, kai A. ją trenkė į sieną. Kaip pakaušiu trenkėsi į sieną, taip ir ranką galėjo trenkti į sieną. A. R. tikrai jai nebuvo suėmęs už dešinės rankos ir jos nespaudė. Apie 10 val. prieš tai ją informavęs žinute, atvažiavo sugyventinis A. R. pasiimti likusių daiktų. Jis atvažiavo girtesnis negu buvo paryčiais konflikto metu. Ji pasižiūrėjo pro langą, pamatė, kad jo motina atvežė pas ją. Tarp jų vėl įvyko konfliktas. Šį kartą tik žodinis konfliktas. Jis ją išvadino „šliundra“ ir dar visokiais necenzūriniais žodžiais. Tą rytą jis smurto prieš ją nebevartojo. Kai jis išėjo ramybės nebuvo, nes jis toliau jai rašinėjo per „Messenger“ programėlę visokias žinutes. Jis pradėjo gąsdinti, kad pridarys jai bėdų su automobiliu. Automobilis AUDI A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu. A. rašė, kad pakiš automobilį po radarais, ta prasme, kad baudos eitų jos vardu. Ji dėl to labai išsigando. Spalio 31 dienos vakare pranešė policijai, kad sugyventinis A. R. neatiduoda jai priklausančios mašinos. Tą vakarą atvykę pareigūnai ir pamatė, kad ant jos veido yra mėlynės. Ji jiems pasisakė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Buvo nuvykusi pas medicinos ekspertus. Nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, sumuštą plaštaką skaudėjo kelias dienas ir gan dar ilgai neišnyko kraujosruva. Pirmos apklausos metu ji policijos pareigūnei pasakė, kad to konflikto metu A. R. vieną kartą suėmė jai už smakro, po to už kaklo ir smaugdamas trenkė ją į sieną, tačiau paties smaugimo, kaip tokio veiksmo nebuvo, jai tikrai netrūko oro. Matomai pareigūnė užrašydama jos pasakojimą ne taip suprato. Buvo tik suėmimas rankomis už apatinio žandikaulio, jo spaudimas ir laikant ją už žandikaulio trenkimas į sieną, dėl ko susimušė pakaušį ir dešinės rankos plaštaką bei trenkimas kairės rankos delno briauna jai į kaktą. Apie šį įvykusį konfliktą ji papasakojo savo draugei J. S.. Ji matė visas kraujosruvas ant jos kūno. Mamai apie šį įvykį pasakojo tik telefonu;

2) Liudytojos V. S. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra I. M. motina. Maždaug apie metus laiko dukra gyvena su savo sugyventiniu A. R.. Iš pradžių jų santykiai buvo geri. Iš šalies atrodė, kad dukra I. susirado sau tinkamą vyrą, kad susitvarkė gyvenimą. Apie įvykusį konfliktą šių metų spalio 31 d. tarp dukros I. ir jos sugyventinio A. R. sužinojo tik kalbėdamasi telefonu. Spalio 31 dieną dukra jai paskambino ir pasakė, kad nebeturi automobilio, kad ją mušė A. R.. Kiek pamena, I. sakė, kad ją stūmė į sieną. I. smulkiau pasakojo, kaip ją mušė, tik šiuo metu ji nebeprisimena. Pamena, kad kalbėjo apie stūmimą į sieną. Sekančią dieną jos dukra I. į kapus nevažiavo, liko namuose, nes jai, kaip sužinojo iš anūkų, buvo „mėlynė“ ant veido. Ji pati su A. R. visiškai nebendrauja;

3) Liudytojos J. S. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra I. M. draugė. Bendrauja jau šešerius metus, yra geros draugės. Maždaug prieš metus laiko I. susipažino su A. R., jie gan greitai apsigyveno kartu. Iš pradžių jų šeimoje viskas buvo gerai, išskyrus tai, kad A. vis išgeria. Apie įvykusį konfliktą šių metų spalio 31 dienos ankstyvą rytą jai I. pasipasakojo tą pačią dieną, spalio 31 d. I. jai paskambino telefonu ir papasakojo, kad anksti ryte ji atsikėlė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir A. virtuvėje dėl šiukšlinimo. Jam sakė, kad eitų jis miegoti į lovą, bet A. ją užsipuolė, ją primušė. I. telefonu smulkiai nepasakojo, ką jai darė A., tik pasakė, kad ją primušė ir paprašė po darbo ateiti pas ją. Ji baigusi darbą, spalio 31 dieną, po 13 val. atėjo pas savo draugę I.. Iš karto pamatė, kad I. prie dešinės akies formuojasi kraujosruva. I. pati parodė jai ant dešinės plaštakos didžiulę „mėlynę“. Taip pat ji parodė savo apatinę lūpą ir ji matė, kad lūpa iš vidinės pusės sumušta, paraudusi. I. jai tik pasakė, kad ją primušė A., kad ją stūmė į sieną. Minėjo, kad jai skauda veidą, galvą. Kadangi I. daugiau nepasakojo smulkiai kaip ją mušė A., ji jos irgi nekamantinėjo, nes ir taip akivaizdžiai buvo matyti, kad ji yra sumušta. Ji paskutinį kartą I. matė šio įvykio išvakarėse. I. nebuvo jokių „mėlynių“ ant veido. A. R. I. namuose, kai atėjo aplankyti savo draugės, jau nebebuvo. Matė, kad dauguma daiktų jis buvo pasiėmęs. Praėjus kiek laiko A. pradėjo rašinėti I. žinutes per „Messenger“ programėlę. Jis gąsdino I., kad pridirbs visokių nesąmonių su jos vardu registruotu automobiliu. Kaip suprato, A. po konflikto išvažiavo automobiliu, kuris registruotas I. vardu. Žino, kad I. išsikvietė policiją dėl paimto automobilio. Šiuo metu I. nusprendusi su juo nebegyventi;

4) 2022 m. lapkričio 4 d. I. M. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 04 val. 00 min., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu ją išvadino necenzūriniais žodžiais, su dešine ranka suėmė smakrą, po to kaklą ir smaugdamas trenkė į sieną bei kaire ranka trenkė į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą;

5) 2022 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad I. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

6) 2022 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad peržiūrėtas ir aprašytas Body kameros (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 31 d. vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1031_174708_027.MP4.“. Vaizdo įrašuose matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2022 m. spalio 31 d., apie 04 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. M., t. y. dešine ranka suėmė jai už apatinio žandikaulio ir stipriai jį spausdamas pastūmė nukentėjusiąją I. M. dėl ko ji pakaušiu ir dešine ranka trenkėsi į sieną, po to tebelaikydamas nukentėjusiajai I. M. už apatinio žandikaulio prispaudęs prie sienos, kairės rankos delno apatine dalimi trenkė jai vieną kartą į kaktą taip sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, jo paties teigimu, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, apie registraciją priklausomybės ligų kabinete, psichikos sveikatos centre nėra duomenų.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artimas vidurkiui, baudžiamojo poveikio priemonė ir teismo nustatytas įpareigojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, panaikintinos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant draudimą bausmės metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant draudimą bausmės metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas