- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-724-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01063-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Kreditorius
- AB DNB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą suiteresuotiems asmenims antstoliui R. S., bendraskoliui E. V., išieškotojui AB DNB bankas, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. gruodžio 19 d. antstoliui R. S. buvo pateikta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. hipotekos teisėjos nutartis Nr. 2-8773-285/2011, išduota dėl skolos išieškojimo iš L. Š. ir E. V. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2012 m. spalio 11 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės L. Š. skundas „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407“. Skundu prašoma panaikinti antstolio R. S. 2012 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą „Dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad patvarkyme iš esmės nėra nurodyta nė vieno motyvo, kurio pagrindu antstolis priėmė sprendimą išimtinai vadovautis ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Antstoliui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti pareiškėjos pateiktais įrodymais – trimis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis. Ekspertizės skyrimui šioje vykdomojoje byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. iki ekspertizės akto parengimo nebuvo skirtingų įrodymų, kurie pagrįstų skirtingas turto rinkos vertes ir galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl tikrosios turto rinkos vertės. 2012 m. rugsėjo 24 d. prieštaravimuose „Dėl areštuojamo turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407“ pareiškėja prašė, jog antstolis jos lėšomis skirtų papildomą patikslinančią ekspertizę, kurią atliktų ekspertizės aktą parengusi UAB „OBER-HAUS“, atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktų turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų ir ekspertizės aktų turinį, būtų nustačiusi turto rinkos vertę, tačiau antstolis ir šio prašymo netenkino.
Antstolis su skundu nesutiko, laikė jį nepagrįstu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms. Nurodė, kad skolininkė L. Š. nepagrįstai suabsoliutino savo pateiktų rašytinių įrodymų svarbą vykdymo procese, siekdama išvengti aktyvaus turto įvertinimo, kuris atitiktų ne tik skolininkės pageidavimą, bet ir išieškotojo interesą, užtikrintų prieštaravimų dėl turto vertės nebuvimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis 2012 m. spalio 18 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį kartu su vykdomosios bylos Nr. 0070/11/01407 kopija Kauno miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Skundo nagrinėjimo teisme metu, suinteresuotas asmuo, išieškotojas AB DNB bankas, pateikė atsiliepimą, nurodydamas jog su skundu nesutinka (b. l. 14-15). Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama vilkinti vykdymo procesą. Turto vertė nustatyta atlikus turto vertinimo ekspertizę bei pakartotinę ekspertizę. Tuo atveju, kai turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pakartotinę ekspertizę atlikusios UAB „OBER-HAUS“ nustatyta turto vertė – 340 000 Lt atitinka viešai skelbiamų panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainas.
Suinteresuotas asmuo, skolininkas E. V., nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, jog su skundu sutinka (b. l. 12). Nurodė, kad antstolis, neįvertinęs pareiškėjos L. Š. pateiktų įrodymų apie turto vertę, nepagrįstai vadovaujasi tik ekspertizės aktu dėl turto vertės nustatymo, išimtinai atstovauja kreditoriui ir pažeidžia skolininkės interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinus, kuriuose nurodė, kad siekia ne piktnaudžiauti savo teisėmis, o apginti savo interesus ir užtikrinti teisėtumą vykdymo procese. Pareiškėja buvo pateikusi išieškotojui pasiūlymą, jog jos surastas pirkėjas ginčo turtą įsigytų už 273 000 Lt, tačiau išieškotojas į tokius pasiūlymus nereagavo ir kategoriškai laikėsi pozicijos, jog turtas turi būti įkainotas žymiai didesne verte. Antstolis vykdo išieškotojo valią, atmeta pareiškėjos argumentus dėl turto įkainojimo, tuo pažeidžia pareiškėjos teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnio nuostatomis, leidžiančiomis pareiškėjai pasiūlyti savo turto pirkėją. Nepagrįsti išieškotojo argumentai, kad antstolio įkainuotas turtas atitinka panašių objektų viešai skelbiamas pardavimo kainas, nes palyginami nekilnojamojo turto objektai pagal savo fizines savybes yra skirtingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b. l. 36-39) pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų atmetė.
Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi patenkinus pareiškėjos skundą ir vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407 panaikinus antstolio 2012 m. vasario 9 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo išieškomam turtui buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju, minėtoje teismo nutartyje antstoliui buvo išaiškinta dėl turto verčių skirtingumo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kas vykdomojoje byloje yra atlikta (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjos argumentas, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo skirti ekspertizę prieštarauja vykdomosios bylos medžiagai ir CPK normoms.
Teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolis patvarkyme nenurodė motyvų, kurių pagrindu priėmė sprendimą vadovautis išimtinai ekspertizės aktu, o nesivadovavo pareiškėjos pateiktais įrodymais apie turto vertę, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi paskyrus ekspertizę areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
Teismas nurodė, kad pareiškėjos nesutikimas su antstolio didesne verte įkainuotu turtu nei pateikia įrodymus ir prašo pareiškėja, faktiškai yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo, bet ir pačios pareiškėjos (skolininkės) interesus, todėl logiškai nesuprantamas, kadangi vykdant išieškojimą ir skolininkas, ir išieškotojas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininko įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Tuo atveju, jeigu išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis nedelsdamas privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos argumentus, kad turto vertė nustatyta per didelė, vertino kaip siekį užvilkinti vykdymo veiksmus, t. y. turto pardavimą iš varžytynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu (b. l. 57-61) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. S. 2012 m. rugsėjo 19 d. Patvarkymą „Dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad antstoliui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ignoruoti apeliantės pateiktus įrodymus ir remtis tik ekspertizės aktu atliktu turto įvertinimu, kadangi jos pateiktiems įrodymams – turto vertinimo ataskaitoms, jeigu jos atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią. Šiuo atveju antstolis akivaizdžiai nevertino parengto ekspertizės akto su kitais vykdomojoje byloje esančiais įrodymais. Antstolis pažeidė jo veiklai taikomus reikalavimus, netinkamai vykdė savo įstatymines pareigas, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto patvarkymo priėmimą.
2. Nutartyje nurodyta, kad ta aplinkybė, jog patvarkyme nėra nurodyta nei vieno argumento, nesudaro pagrindo abejoti patvarkymu, nes pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį areštuoto turto verte yra laikoma eksperto nustatyta turto rinkos vertė, todėl neva tokio pobūdžio patvarkyme nereikia nurodyti jokių motyvų. Toks aiškinimas iš esmės yra ydingas. Buvo pateikta visa eilė įrodymų, kurie pagrindė visiškai kitą turto rinkos vertę ir jie neturėjo būti atmetami. Antstolis nepasisakė, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai be jų įvertinimo yra atmetami. Tokiais veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos, kaip vykdymo proceso dalyvės, teises (ypač teisę į gynybą), nes jai nebuvo atskleisti motyvai, lėmę patvarkymo priėmimą ir nesudarytos sąlygas juos tinkamai paneigti. Be to, CPK 613 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, jog patvarkymas turi būti motyvuotas. Dėl to konstatuotina, kad patvarkymo visiškas nemotyvavimas pažeidžia antstolio veiklos reikalavimus ir lemia, jog dėl šios priežasties yra pakankamas pagrindas pagrįstai kvestionuoti patvarkymo pagrįstumą, o tuo pačiu ir teisėtumą.
3. Pareiškėja, siekdama išvengti teisminių ginčų, 2012 m. rugsėjo 24 d. Prieštaravimuose „Dėl areštuojamo turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/11/01407“ prašė, jog antstolis pareiškėjos lėšomis skirtų papildomą patikslinančią ekspertizę, kurią atliktų ekspertizės aktą parengusi UAB „OBER-HAUS“ ir kurios metu, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktų turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų ir ekspertizės aktų turinį, būtų nustatyta kokia yra tikroji turto rinkos vertė ir/ar kokios priežastys lemia tokią skirtingą šiuose įrodymuose nurodomą turto rinkos vertę. Tačiau antstolis šio prašymo netenkino. Tokios aplinkybės patvirtina, jog patvarkymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o antstolis neveikė pagal teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jos skundai dėl turto įkainojimo didesne verte vertinami kaip siekis vilkinti vykdymo veiksmus. Pareiškėja nurodo, kad savo veiksmais siekia ne vilkinti vykdymo veiksmus, o apginti savo interesus ir užtikrinti teisėtumą vykdymo procese.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (b. l. 76-78) prašo teismo pareiškėjos L. Š. atskirojo skundo netenkinti bei palikti nepakeistą 2012 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį; priteisti iš pareiškėjos L. Š. AB DNB bankas naudai 484 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų už susipažinimą su atskiruoju skundu, šio atsiliepimo parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja ir toliau siekia vilkinti išieškojimo procesą, todėl atmetus 2012 m. spalio 10 d. skundą yra pateiktas šis 2012 m. gruodžio 27 d. atskirasis skundas. Piktnaudžiavimą procesu patvirtina kelios aplinkybės:
1) 2012 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė yra laikytina pakartotine/papildoma ekspertize, kurios rezultatai turi didesnę įrodomąją galią nei apeliantės pateikti ankstesni turto vertinimai. Įstatymo leidėjas nustatė aiškią hierarchiją tarp turto vertinimų atliktų ne ekspertų bei CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka atliktos ekspertizės rezultatų. Tuo atveju, jei ekspertizės privalomumo nebūtų, tai nekilnojamojo turto vertinimo procesas neturėtų pabaigos, o teismo sprendimas/hipotekos nutartis niekada nebūtų įgyvendinti skolininkui visą laiką nesutinkant su ekspertizės ar papildomos ekspertizės išvadomis. Tuo tarpu vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Antstolio patvarkymais skirtos dvi ekspertizės užtikrino tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesu pusiausvyros išlaikymą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
2) Kiekvienas vidutinio atidumo bei apdairumo bylininkas/skolininkas supranta, jog pardavus nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą (šiuo atveju pareiškėjos vadinamą „didesnę kainą“) bus padengta didesnė įsiskolinimo bankui suma, o jei nuo pardavimo liks lėšų, tuomet likutis atitektų pačiam skolininkui (šiuo atveju – pareiškėjai). Tuo tarpu apeliantės noras parduoti nekilnojamąjį turtą jos pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei eksperto nustatytą turto vertę, pažeistų išieškotojo (banko) interesus. Pareiškėjos pasiūlyto pirkėjo kandidatūros pateikimas neturi jokios įtakos rinkos kainos nustatymui ekspertize.
2. Papildomos 2012 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktą parengė kvalifikuoti turto vertintojai (UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas), kurių kvalifikacija bei išvadų teisingumas pripažįstamas Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų. 2012 m. rugsėjo 17 d. papildomos/pakartotinės ekspertizės aktą sudaro 18 psl., kuriuose nuosekliai, aiškiai aprašomas atlikto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo procesas, metodas, kriterijai bei išvados, kad gyvenamojo namo rinkos vertė – 288 000 Lt, o žemės sklypo – 52 000 Lt, viso 340 000 Lt. Tuo tarpu pareiškėjos minimuose turto vertės nustatymo pažymose net nėra išskirta žemės sklypo bei gyvenamojo namo rinkos vertės, nekalbant apie minėtų išvadų neišsamumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliantės teigimu, antstolis netinkamai nustatė iš varžytynių parduodamo turto vertę ir nepagrįstai neatliko jos prašomo pakartotinio turto įvertinimo.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, remiantis minėtos teisės normos nuostatomis, darytina išvada, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo, iš esmės sutinka su teismo motyvais, kad antstolio veiksmai buvo teisėti, visiškai atitiko CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o turto rinkos vertė nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstoliui R. S. 2012 m. gruodžio 19 d. pateikta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos nutartis Nr. 2-8773-285/2011, išduota 2011 m. balandžio 6 d., dėl skolos išieškojimo iš L. Š. ir E. V. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris: 440007920301 ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris: 440009009170, esančius Sielos g. 9, Pyplių k., Kauno r..
2011 m. gruodžio 21 d. antstolis R. S. areštavo nurodytą turtą, atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę, nustatydamas jo vertę 500 000 Lt. 2011 m. gruodžio 28 d. L. Š. pateiktoje UAB „REACON“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje, turto rinkos vertė nustatyta 220 000 Lt, 2012 m. sausio 25 d. pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje Nr. 1201267 turto rinkos vertė 224 000 Lt, turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. K12/01-06-B turo rinkos vertė nustatyta 225 000 Lt.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui; antstolio abejonė dėl turto vertės.
Kilus abejonėms dėl turto vertės, 2012 m. sausio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“, kuriuo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Krivita“ atestuotai vertintojai I. K.. Atlikus ekspertizę, turtas buvo įkainotas 389 000 Lt. 2012 m. birželio 27 d. antstolis gavo pareiškėjos prašymą perkainoti turtą ir jo vertę nustatyti 225 000 Lt. Esant žymiam skirtumui tarp ekspertų nustatytos turto vertės ir apeliantės pateiktų turto verčių, esant apeliantės prašymui perkainoti turtą, 2012 m. birželio 29 d. patvarkymu antstolis R. S. paskyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“. Atliktos ekspertizės metu nustatyta turto vertė – 340 000 Lt. 2012 m. rugsėjo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl turto Nr. 3913“, kuriuo 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris: 440007920301 ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris: 440009009170, esančius Sielos g. 9, Pyplių k., Kauno r., įkainojo, vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ atliktos turto vertinimo ekspertizės aktu 340 000 Lt.
Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, kad antstolis, visiškai ignoruodamas jos pateiktus įrodymus ir išimtinai vadovaudamasis tik ekspertizės aktu, nustatė turto vertę, taip pažeisdamas jo veiklai taikomus reikalavimus, netinkamai vykdė savo įstatymines pareigas.
Įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinė byla Nr. 3K-3-211/2007; civilinė byla Nr. 3K-3-604/2008; civilinė byla Nr. 3K-3-218/2009).
Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.
Teismas pažymi, kad antstolio paskirtų turto vertinimo ekspertizių metu nustatyta turto vertė siekė daugiau nei 300 000 Lt. Tuo tarpu apeliantės pateiktuose turto vertinimo pažymose nekilnojamojo turto vertės buvo gerokai mažesnės. Pakartotinę turto vertės ekspertizę atliko UAB „OBER-HAUS“, įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių verstis asmenų sąrašą. Turto vertė buvo nustatoma naudojant lyginamąjį (pardavimo kainos analogų) metodą, vadovaujantis 2010 m. – 2012 m. nekilnojamojo turto rinkos duomenimis.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad turto įkainojimas atitiko visus įstatymo numatytus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nesutikimas su antstolio nustatyta didesne turto verte nei prašo įkainoti apeliantė, faktiškai yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo, bet ir pačios apeliantės (skolininkės) interesus, todėl logiškai nesuprantamas, kadangi vykdant išieškojimą ir skolininkė, ir išieškotojas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininkės įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Tuo atveju, jeigu išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis nedelsdamas privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkei (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Teismui nustačius, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę, atliktas turto įkainojimas atitiko visus įstatymo numatytus reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad turto vertė nustatyta per didelė ir nepagrįsta.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad antstolis neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, atmesdamas 2012 m. rugsėjo 24 d. prieštavimuose pateiktą apeliantės prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, kurią atliktų UAB „OBER-HAUS“ ir kurios metu, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktų turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų ir ekspertizės aktų turinį, būtų nustatyta tikroji turto rinkos vertė ir/ar kokios priežastys lemia tokią skirtingą šiuose įrodymuose nurodomą turto rinkos vertę. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Kaip minėta, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Kadangi CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka atliktos dvi ekspertizės, antstolio atsisakymas atlikti apeliantės prašomą dar vieną ekspertizę nelaikytinas pažeidžiančiu įstatymų nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą ir ekspertizės atlikimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti 484 Lt atstovavimo išlaidų už susipažinimą su atskiruoju skundu ir atsiliepimo parengimą. Kartu su atsiliepimu pateikė mokėjimo pavedimą Nr. APM4033843, patvirtinantį patirtas 484 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. (maksimali suma sudaro 500 Lt – 0,5 x 1000 Lt), atskirąjį skundą atmetus, priteistina iš apeliantės L. Š. suinteresuoto asmens AB DNB banko naudai 484 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB banko, į. k. 112029270, naudai 484 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.