Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. atstovo advokato A. V. skundą dėl 2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo atmestas P. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-10951-1015/2016 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Specialiosios teisės atėmimas vykdomas nuo 2016 m. rugsėjo 7 d., specialiosios teisės atėmimo termino pabaiga – 2017 m. rugsėjo 6 d.

2017-04-13 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė P. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pažeidimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai gavo vairuotojo pažymėjimą, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų. Teismas padarė išvadą, kad neigiami nuobaudos padariniai yra neišvengiama nuobaudos pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR ATPK 329 str. buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš pateiktos normos turinio matyti, kad asmeniui, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminai, yra keliamos tam tikros sąlygos – naujų teisės pažeidimų nepadarymas, jei pažeidimas padarytas esant neblaiviam - Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, bei turi būti praėję bent pusė paskirtos nuobaudos termino. Pastebėtina, kad nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) turi teisę, o ne pareigą, tokį prašymą tenkinti. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju organas (pareigūnas), gavęs tokio pobūdžio prašymą turi, pasinaudodamas savo diskrecija bei kompetencija, vertinti pažeidimą padariusio asmens motyvus, argumentus, esamą nuobaudos poveikį ir kitas svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad vien išvardytų kriterijų atitikimas tik sukelia teisę kreiptis dėl nuobaudos termino sutrumpinimo, tačiau pats savaime nereiškia, kad bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas išsamiai neaptarė visų Pareiškėjo akcentuotų aplinkybių dėl jo elgesio po administracinės nuobaudos paskyrimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neišsamus ar formalaus pobūdžio. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad neigiami padariniai yra neišvengiami, nes Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjo veikla savanoriaujant vertinama teigiamai, bet neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teiginys, jog Pareiškėjas būtų priimtas atlikti praktiką, kurioje reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, atmestinas. Byloje pateiktas UAB „Saulės sonata“ valdybos pirmininko raštas yra nepatvirtintas oficialiu įmonės antspaudu, todėl nelaikytinas oficialiu įmonės dokumentu. Be to, raštą pasirašė įmonės valdybos pirmininkas, tačiau pagal įstatymų nuostatas, darbo sutartis bei sutartis dėl praktikos sudarinėja įmonės vadovas (direktorius), o ne valdybos primininkas ar valdyba. Iš viešai prieinamų įmonės duomenų matyti, kad UAB „Saulės sonata“ direktoriaus pareigas eina kitas asmuo. Pažymėtina, kad P. K. žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl nesuprantama, kodėl jis ieškojo ir susirado tokią profesinę praktiką, kurioje ši teisė jam yra būtina. Net ir tuo atveju, jei dėl praktikos buvo sutarta dar ankščiau, Pareiškėjas žinojo, kad prarado teisę vairuoti transporto priemones ir kad tai gali pakenkti jo interesams.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojama, jog P. K. nuo nuobaudos paskyrimo nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau iš UAB „Saulės sonata“ rašto darytina išvada, kad Pareiškėjas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, taigi natūralu, kad Lietuvoje per tą laiką jis nebuvo baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad ši aplinkybė niekaip nesunkina Pareiškėjo teisinės padėties.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad P. K. pažeidimą padarė per neapdairumą ir nepiktybiškai, atmetami kaip neobjektyvūs bei nelogiški ir patvirtina, kad apeliantas, vis dėlto, nepadarė išvadų dėl savo veiksmų ir nesuvokė padaryto pažeidimo pavojingumo. P. K. leistiną greitį viršijo daugiau kaip 80 km/h ir tokiu būdu rizikavo ne tik savo, tačiau ir aplinkinių turtu, sveikata ir gyvybe, taigi pažeidimo įvardijimas kaip „nepiktybinio“ yra neatitinkantis pažeidimo pavojingumo. Kartu akcentuotina, jog apygardos teismui kelia abejonių, kad galima „per neapdairumą“ viršyti leistiną greitį beveik dvigubai. Apeliacinis skundas apygardos teismui buvo pateiktas Pareiškėjo atstovo advokato, o prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo apylinkės teismui (b. l. 40-42) pateikė pats P. K., abiejų procesinių dokumentų turinys yra iš esmės identiškas, skiriasi dokumentų forma, todėl apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentus vertindamas kaip paties P. K. (o ne jo atstovo) požiūrį į jo padarytą pažeidimą, nepažeidžia teisingumo ir protingumo principų. Taigi, iš tiek prašyme apylinkės teismui, tiek iš skunde apygardos teismui išdėstytų argumentų matyti, kad P. K. dalį kaltės dėl padaryto pažeidimo stengiasi perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, neapdairumui, o ne pats besąlygiškai pripažįsta savo kaltę. Pažymėtina, kad Pareiškėjo požiūris į jo padarytą pažeidimą yra svarbus sprendžiant dėl ATPK 329 str. taikymo tikslingumo.

Dėl Pareiškėjo argumentų, susijusių su jo veikla labdaros ir paramos fonde akcentuotina, kad, kaip minėta, P. K. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nėra aišku, kaip labdaros ir paramos fondo atstovai (konkrečiai – direktorė) galėjo padaryti išvadas dėl P. K. požiūrio pasikeitimo ir išvadų dėl savo veiksmų padarymo. Kartu apygardos teismas pastebi, kad labdaros ir paramos fondo rašte (b. l. 47) akcentuojama, kad P. K. padarė išvadas dėl savo elgesio, kad paskirta nuobauda pasiekė savo tikslą ir pan., tačiau paties P. K. pozicija yra ta, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir netyčinis, taigi, nėra aišku, kaip po nuobaudos paskyrimo galėjo pasikeisti Pareiškėjo elgesys ir požiūris.

Apklausiamas apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą P. K. buvo parodęs, kad vairavo brolio automobilį, todėl nejautė automobilio greičio, jo gabaritų. Šias aplinkybes vertinant sistemiškai su faktu, kad pažeidimo padarymo metu P. K. buvo neseniai gavęs vairuotojo pažymėjimą, pastebėtina, jog P. K. vairavo galingą, visais keturiais ratais varomą automobilį, pats suvokė, kad gerai automobilio „nejaučia“, bet vis tiek pasirinko sąmoningai viršyti leistiną greitį daugiau nei 80 km/h. Į nurodytas aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant Pareiškėjui administracinę nuobaudą, tačiau jos reikšmingos ir vertinant apeliacinio skundo bei prašymo apylinkės teismui argumentus tame kontekste, kiek tai susiję su P. K. pateikiamu situacijos vertinimu ir jo veiksmų pobūdžiu.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o vien tai, kad P. K. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis nereiškia, kad jos yra nepagrįstos, neobjektyvios ar klaidingos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. atstovo advokato A. V. apeliacinį skundą atmesti.

2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.