Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Lietuvos advokatūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatams E.G. ir J.K. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-213-10 bei 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SR-3671 panaikinimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T.Ž., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 2, b.l. 27), į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjos prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (t. 2, b.l. 1). Prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą netenkintas, nes iki teismo posėdžio pradžios gauti duomenys iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (t. 2, b.l. 8-15) bei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurie patvirtina, jog pareiškėjos 2010 m. gruodžio 7 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje išnagrinėtas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje ir 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SP-4722 (7.3507) atsisakyta pareiškėjai T.Ž. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-961-162/2010 (t. 2, b.l. 18-19).

Atsakovai – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. 2, b.l. 25), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 110-114) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V., Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatai E.G. ir J.K., tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 2, b.l. 21-24, 26), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2010 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-213-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1061-10, panaikinimo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (1.71)SR-3671, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo, panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėja 2010 m. kovo 24 d. (prašymas tarnyboje gautas 2010 m. kovo 26 d. reg. Nr. ATP-559) kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, įvykusio 2005 m. rugpjūčio 11 d., kurios metu ji buvo sužalota, o vairuotojas V.B. iš eismo įvykio vietos pasišalino (t. 1, b.l. 115-119). Klaipėdos tarnyba 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr.(1.7)-SR-1053 (t. 1, b.l. 120) informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiškėja patikslins savo prašymą ir pateiks prašymo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Klaipėdos tarnyba šiame rašte nurodė, jog iš pateikto Generalinės prokuratūros rašto nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 atnaujintas, prašė patikslinti, kokie procesiniai sprendimai buvo priimti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus; taip pat pasiūlė tarnybai pateikti pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, procesinį statusą byloje patvirtinantį dokumentą. 2010 m. gegužės 26 d. Klaipėdos tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas (t. 1, b.l. 121), kuriame prašoma pranešti, dėl kokių priežasčių neskiriama antrinė teisinė pagalba, taip pat prašoma nušalinti Klaipėdos tarnybos direktorių nuo jos prašymo nagrinėjimo. Atsakydama į šį skundą, Klaipėdos tarnyba 2010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1883 (t. 1, b.l. 122-123) pareiškėjai pakartotinai išaiškino, kad pareiškėjos 2010 m. kovo 26 d. prašymas bus išnagrinėtas tik tuomet, kai ji pateiks prašymą pagrindžiančius dokumentus ir jos procesinį nukentėjusiosios statusą baudžiamojoje byloje patvirtinantį dokumentą. Pažymėjo, kad skunde nenurodytos priežastys, dėl kurių tarnybos direktorius turėtų nusišalinti, o direktoriui nėra žinomos aplinkybės, kurios galėtų sukelti jo viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir trukdytų jam išnagrinėti prašymą objektyviai ir nešališkai.

Klaipėdos tarnyba 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1061-10 (t. 1, b.l. 127) suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą J.K. Klaipėdos tarnyba 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-96-10 (t. 1, b.l. 128) pakeitė advokatą J.K., paskirdama antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę E.G. Šio sprendimo turinys įrodo, kad jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 7 d. prašymus, kuriuose nurodoma, kad advokatas J.K. dėl nežinomų priežasčių vilkina bylos nagrinėjimą, nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, yra neaktyvus. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėja yra gavusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį pareiškėja pageidauja apskųsti, o advokatas J.K. 2010 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 17 d. yra kasmetinėse atostogose.

2010 m. rugsėjo 27 d. advokatė E.G. Klaipėdos tarnybai pateikė pranešimą (t. 1, b.l. 129-131), siūlydama priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjai, nes ji buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, o baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 senaties terminas yra suėjęs 2010 m. rugsėjo 11 d., todėl nemato pagrindų skųsti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo.

Dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-213-10 teisėtumo ir pagrįstumo

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jis priimtas išnagrinėjus advokatės E.G., paskirtos pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-96-10, pranešimą, kuriame buvo prašoma antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti dėl bylos neperspektyvumo. Pranešime aprašyta baudžiamosios bylos eiga, remiantis procesiniais dokumentais bei teisės aktų analize siūloma nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atstovavimo neperspektyvumo. Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi. Ji nustato advokatui pareigą, kurios neatlikimas gali užtraukti atitinkamas teisines pasekmes (gali būti mažinamas ar neišmokamas užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareikalauta atlyginti atsiradusius nuostolius). Gavusi tokį pranešimą, Klaipėdos tarnyba privalėjo spręsti, ar yra pagrindas takyti Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.

Ginčijamame sprendime nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto VPK Eismo priežiūros skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-0616-05 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė S.P. 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą šioje byloje, konstatuodama, kad įtariamojo V.B. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių nėra. 2009 m. gegužės 20 d. pareiškėja kreipėsi į Generalinį prokurorą „dėl baudžiamosios bylos pastovaus vilkinimo ir kitų pažeidimų, dėl V.B. padaryto <...> rankos sužalojimo autoįvykio metu Klaipėdos mieste“. 2009 m. birželio 3 d. Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K.G. įpareigojo patikrinti bei įvertinti priimto procesinio sprendimo – nutraukti ikiteisminį tyrimą – pagrįstumą ir teisėtumą. 2009 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V.K. priėmė nutarimą skundą atmesti, nes pareiškėjos T.Ž. skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-0616-05 atnaujinimo nepagrįstas ir nemotyvuotas. 2010 m. gegužės 3 d. Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K.G., susipažinęs su pareiškėjos 2010 m. kovo 30 d. skundu ir bylos Nr. 30-1-0616-05 medžiaga, priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atnaujino. 2010 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Juozas Sykas nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad V.B. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė bei nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Be to konstatuota, kad veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargią nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo daugiau kaip 5 metai nuo veikos padarymo momento, todėl yra suėję patraukimo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Išnagrinėjusi turimą informaciją, Klaipėdos tarnyba skundžiamame sprendime konstatavo, kad tolimesnis atstovavimas pareiškėjai yra neperspektyvus, nes yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, o tokiu atveju Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas imperatyviai numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Konstatavo, kad ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti antrinė teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Nurodytas aplinkybes patvirtina sprendime minimi dokumentai (t. 1, b.l. 132-151). Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro J.S. 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matosi (t. 1, 146-147), jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad V.B. KET reikalavimų nepažeidė bei nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada argumentuojama tuo, jog V.B. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad lauko kanalizacijos šulinyje gali būti žmogus; vien plastmasinis butelis, padėtas šalia šulinio, nepripažintinas kaip priemonė pažymėti pavojingą kelio vietą. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, todėl vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas.

Teismas, nagrinėdamas bylą, turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl bylos neperspektyvumo yra pagrįstas faktine bylos medžiaga, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ginčijamą sprendimą nulėmė ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje yra suėjęs 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas asmeniui, padariusiam neatsargią nusikalstamą veiką, ir remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Ši faktinė aplinkybė nustatyta neginčijamai, nes aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2005 m. balandžio 11 d. eismo įvykio. Todėl nepriklausomai nuo to, ar atliekant ikiteisminį tyrimą nuo 2005 metų byloje buvo padaryta procesinių pažeidimų, antrinės teisinės pagalbos teikimo (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimas) neperspektyvumas buvo akivaizdus.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (1.71)SR-3671 „Dėl patirtų išlaidų apmokėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (prašymas gautas 2010 m. rugsėjo 29 d.), prašydama atlyginti baudžiamosios bylos kopijavimo bei įrišimo išlaidas – 42,34 Lt. Prašyme pareiškėja nurodė, kad pagal jai paskirtos antrinę teisinę pagalbą teikti advokatės E.G. nurodymą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-30-1-0616-05 kopiją (viso 141 lapą), sumokėdama už bylos kopijavimą 36,25 Lt bei bylos įrišimą 6,09 Lt (t. 1, b.l. 157). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 1, b.l. 158-160).

Ginčijamu 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (1.71)SR-3671 Klaipėdos tarnyba pareiškėjos prašymo netenkino nurodydama, kad šios išlaidos nėra būtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurias garantuoja ir apmoka valstybė. Atsisakymas atlyginti šias išlaidas argumentuojamas tuo, jog advokatė E.G. nenurodė pateikti minėtos bylos kopijos, pareiškėja bylos kopiją darė savo iniciatyva.

Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, inter alia yra ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu.

Taigi baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kopijavimo ir įrišimo išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų rengimu. Nors advokatė E.G. pareiškėjos prašyme dėl išlaidų atlyginimo užrašė, kad nebuvo nurodžiusi kopijuoti visą bylos medžiagą ir tai pareiškėja atliko savo iniciatyva, tačiau advokatės atsiliepimo į skundą turinys leidžia daryti išvadą, kad būtent pareiškėjos pateikta baudžiamosios bylos kopija naudojosi advokatė E.G., rengdama siūlymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, šios bylos fragmentai pateikti teismui kartu su atsakovės atsiliepimu į skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigtas pareiškėjos teiginys, jog baudžiamosios bylos kopiją ji darė advokatės prašymu. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi pareiškėjos skundo argumentais, pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 10 d. elektroninio laiško advokatei turiniu, kuriame pareiškėja nurodo „baudžiamosios bylos neturiu, todėl ir atnešti Jums negalėsiu, kaip Jūs prašėte, nes baudžiamąsias bylas išduoda tik prokuratūra pagal atskirą prašymą (t. 1, b.l. 51).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu atsisakymas atlyginti pareiškėjos patirtas išlaidas laikytinas nepagrįstu, todėl sprendimas naikintinas ir Klaipėdos tarnyba įpareigojama pareiškėjos prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo svarstyti iš naujo.

Dėl neturtinės 500 000 litų žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagal 2010 m. kovo 26 d. prašymą, jai pablogėjo sveikata, dvasinė pusiausvyra, jautė nerimą ir pažeminimą, buvo pažeistos konstitucinės teisės turėti advokatą, todėl byloje būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba vilkino priimti sprendimą. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtų advokatų teisinių paslaugų kokybės bei korupcinio pobūdžio susitarimų.

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinė teisinės pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimą priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.

Pareiškėjos 2010 m. kovo 24 d. prašymas skirti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Klaipėdos tarnyboje gautas 2010 m. kovo 26 d. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojo K.G. 2009 m. birželio 3 d. rašto Nr. 17.2-10017 nuorašą bei nurodė, kad esant reikalui atsakovė išreikalautų baudžiamąją bylą (t. 1, b.l. 119). Iš pateikto Generalinės prokuratūros rašto (t. 1, b.l. 137) nebuvo aišku, ar ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 atnaujintas, todėl Klaipėdos tarnyba 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr.(1.7)-SR-1053 (t. 1, b.l. 120) informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiškėja patikslins savo prašymą ir pateiks prašymo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja tik 2010 m. gegužės 26 d. skunde nurodė, kad baudžiamoji byla yra atnaujinta, tačiau jokių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė (t. 1, b.l. 121). Atsakydama į šį skundą, Klaipėdos tarnyba 2010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1883 (t. 1, b.l. 122-123) pareiškėjai pakartotinai išaiškino, kad jos 2010 m. kovo 26 d. prašymas bus išnagrinėtas tik tuomet, kai ji pateiks prašymą pagrindžiančius dokumentus ir jos procesinį nukentėjusiosios statusą baudžiamojoje byloje patvirtinantį dokumentą. 2010 m. liepos 9 d. skundu pareiškėja prašė spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, nes baudžiamoji byla, kurioje ji yra pripažinta nukentėjusiąja, yra atnaujinta; kartu su šiuo skundu pateikė šaukimo atvykti į Kelių policijos biurą apklausai 2010 m. liepos 9 d. 9 val. nuorašą (t. 1, b.l. 124, 126).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja, susipažinusi su Klaipėdos tarnybos minėtais raštais, jokių papildomų dokumentų neteikė, iš esmės sutiko su jų turiniu, nes nesiėmė teisinių veiksmų dėl jų teisėtumo (neskundė teismui), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vilkino priimti sprendimą pagal pareikėjos 2010 m. kovo 26 d. prašymą.

Klaipėdos tarnyba 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1061-10 (t. 1, b.l. 127) suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą J.K.

Pažymėtina, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo data. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai, įrodantys prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-397/2007). Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją apie trūkumus, trukdančius jos prašymo išsprendimą ir nurodė, kaip juos pašalinti (informuoti tarnybą, ar buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus). Klaipėdos tarnyba priėmė sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą nepaisant to, jog ji pateikė tik dalį dokumentų (šaukimą atvykti apklausai į Kelių policijos biurą). Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai nepašalinus Klaipėdos tarnybos raštuose nurodytų trūkumų (t.y. nesant tų dokumentų, kuriuos pareiškėja buvo įpareigota pateikti), buvo priimtas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, negali būti pagrindu pripažinti atsakovę vilkinus priimti sprendimą

Pareiškėja skunde nurodo, kad neturtinė žala jai atsidaro ir dėl korupcinių Klaipėdos tarnybos direktoriaus, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtų advokatų bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J.S. susitarimų. Trečiojo suinteresuoto asmens Specialiųjų tyrimų tarnybos atsiliepimas į skundą bei 2010 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. 4-01-3118 (t. 1, b.l. 108) patvirtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai pareiškėjos T.Ž. 2010 m. rugsėjo 20 d. pateiktame skunde nėra jokių konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o išdėstyti įtarimai dėl akivaizdaus bylos vilkinimo, tyčinio vengimo patraukti atsakomybėn ar slapto susitarimo veikti prieš ją yra tik pareiškėjos prielaidos, neparemtos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai apie korupcinio pobūdžio susitarimus, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos suteikimą bei jos nutraukimą.

Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo. Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakomybė tenka Klaipėdos tarnybai.

Remdamasi išdėstytu, teisėju kolegija daro išvadą, kad skundžiami atsakovės veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą. Pareiškėja prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnyba veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybės įsipareigojimus socialinėje srityje ir su pareiškėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje.

Nors pareiškėja skundo prašomosios dalies 7 punktu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė šioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos T.Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (1.7)SR-3671 „Dėl patirtų išlaidų apmokėjimo“ ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl patirtų baudžiamosios bylos kopijavimo ir įrišimo išlaidų nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.