- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-251-113-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00210-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-113/2011
Teisėja Diana Navickienė Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00210-2010-3
2011 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Iš D. P. priteista 30 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. P. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-20, apie 14.00 val., viešoje vietoje – A. R. įmonės maisto prekių parduotuvėje, esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – necenzūriniais žodžiais plūsdamas minėtos parduotuvės pardavėją L. K., suduodamas jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, apgadindamas jos akinius ir padarydamas 30 Lt turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamą nuosprendį grindė tik liudytojo A. R. ir nukentėjusiosios L. K. parodymais, jais remdamasis nepagrįstai atmetė jo ir liudytojo V. K. parodymus, nors L. K. parodymai yra prieštaringi, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar A. R. apskritai galėjo matyti įvykį ir duoti teisingus parodymus, ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo, D. P., kaltės. Teismas neanalizavo, nevertino nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo, kad ji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, liudytojo A. R. galimybės matyti įvykį, nes jis pripažintas įvykio liudytoju remiantis vien tik jo paties parodymais, taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad A. R. ir L. K. sieja darbo santykiai, todėl A. R. parodymai turėjo būti traktuojami kaip nepatikimi. Taigi teismas rėmėsi tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais. Be to, pasak apelianto, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Šiuo atveju byloje nebuvo įrodyta, jog konflikto metu buvo pavartotas fizinis smurtas, tai, kad jis, nuteistasis, trenkė nukentėjusiajai į veidą, buvo konstatuota remiantis abejotinais nukentėjusiosios ir liudytojo A. R. parodymais. Byloje nėra smurto pavartojimo faktą patvirtinančios specialisto išvados. D. P. teigimu, jis fizinio smurto nevartojo, nukentėjusioji pati jam trenkė, jis, norėdamas apsiginti, norėjo jai trenkti atgal, bet nepataikė. Sulinkusi nukentėjusiosios akinių kojelė neįrodo, kad prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas. Byloje buvo nustatyta, kad jis, D. P., plūdo L. K., o ši jam atsakė tuo pačiu, todėl tai negali būti vertinama kaip jo aiškus ir atviras iššūkis visuomenės tvarkai, niekinančio požiūrio į aplinkinius demonstravimas, juolab, kad konflikto paskata buvo pačios nukentėjusiosios veiksmai, kai ji pirmiau aptarnavo už jo eilėje stovėjusią moterį, taip pažeisdama jo, kaip pirkėjo, teises ir visuomenėje nusistovėjusią aptarnavimo tvarką. Kadangi byloje nėra patikimai įrodytas smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimas, liudytojo A. R. buvimas įvykio vietoje, negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo versija, kad jis smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, ji pati kairės rankos delnu jam sudavė į dešinįjį skruostą, dėl to jai nuo veido ant žemės nukrito akiniai, jis gindamasis instinktyviai dešine ranka bandė jai suduoti atgal, tačiau nepataikė, nes nukentėjusioji spėjo atsitraukti toliau nuo prekystalio, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios L. K., liudytojo A. R. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose – parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, daiktų pateikimo, apžiūros protokoluose – užfiksuota informacija. Kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino L. K. ir A. R. parodymus, jog minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, nepatikimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. ir A. R. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės vienodai, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jų parodymai yra aiškūs, išsamūs ir, patvirtindami, papildydami vieni kitus, kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji L. K. ir liudytojas A. R. turėtų priežastį apkalbėti nuteistąjį. Ta aplinkybė, kad A. R. yra L. K. darbdavys, savaime nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia tik objektyviais duomenimis nepagrįstus savo samprotavimus dėl A. R. parodymų vertinimo. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamo nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo neatitinka tikrovės. Kaip jau anksčiau minėta, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs viso proceso metu, esminių prieštaravimų jos parodymuose nėra, o nuteistasis, nepaisydamas bendro jos parodymų konteksto, išskiria ir akcentuoja tik neesminius, neturinčius reikšmės juridiniam veikos įvertinimui fragmentus. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir teisingai įvertino liudytojo V. K. parodymus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad V. K. paties įvykio nematė, jame nedalyvavo ir davė parodymus apie tai, ką jam papasakojo pats D. P.
Remiantis anksčiau nurodytų įrodymų visuma byloje nustatyta, kad D. P. dėl to, kad L. K. pirmiau aptarnavo ne jį, nors jis pirmiau buvo užėjęs į parduotuvę, o kitą pirkėją, pradėjo L. K. priekaištauti, plūsti necenzūriniais žodžiais ir delnu vieną kartą smogė jai į kairiąją veido pusę, dėl to ant žemės nukrito ir buvo apgadinti jos akiniai. Kad D. P. L. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais, pavartojo prieš ją fizinį smurtą, patvirtina jos pačios, liudytojo A. R. tarpusavyje sutampantys parodymai. Tai, kad byloje nėra specialisto išvados, patvirtinančios, jog prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, nereiškia, kad ši aplinkybė nėra patikimai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nuteistasis išreiškia abejones dėl to, ar liudytojas A. R. buvo įvykio vietoje ir galėjo matyti, kaip jis sudavė pardavėjai. Tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti A. R. parodymais, nes jis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, iš kurios vietos jis pamatė D. P. smūgį, kur tuo metu stovėjo D. P. ir L. K. L. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė tas pačias jos ir D. P. stovėjimo vietas konflikto metu. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. R. iš tos vietos, kurioje stovėjo, realiai galėjo matyti smūgio nukentėjusiajai sudavimo momentą, girdėti, kaip nuteistasis plūsta ją necenzūriniais žodžiais.
Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nuteistojo D. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, – šiuo atveju parduotuvėje – dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, kad pardavėja pirmiau aptarnavo ne jį, o kitą pirkėją, necenzūriniais žodžiais išplūdo pardavėją L. K., sudavė jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą, apgadindamas jos akinius, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Aptarti nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip įžūlus elgesys, D. P. taip pat pagrįstai inkriminuoti ir įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sukelti padariniai – visuomenės rimties sutrikdymas. Dėl D. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji L. K. buvo šokiruota, išsigando, pajautė skausmą, pažeminimą, buvo šokiruotas ir įvykio liudytojas A. R. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta ir to priežastis buvo neteisėti D. P. veiksmai. Nuteistojo veiksmų turinys patvirtina, kad jis suprato nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių pasekmių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Nors nuteistasis teigia nematęs A. R. įvykio vietoje, tačiau jis suvokė, kad įžūliai elgiasi viešoje vietoje, kurioje bet kuriuo momentu gali atsirasti ir kiti asmenys, ir jie dėl tokio jo elgesio gali patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog D. P. kaltė pagal BK 284 str. 1 d. yra patikimai įrodyta, todėl naikinti skundžiamą Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.