Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-84-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-07
Bylos Nr.
2S-84-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Kreditorius
UAB ,,General Financing“
Skolininkas
V.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-84-56/2011Teisėja R. Valiulytė Proc. sprendimo kategorijos:125.11.1;121.14;121.18; 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB ,,General Financing“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus UAB ,,General Financing“ prašymas panaikinti skirtą baudą pagal kreditoriaus UAB ,,General Financing“ pareiškimą skolininkui V. S. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorius UAB ,,General Financing“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iš skolininko V. S. priteisti 1027,38 Lt skolos 832,38 Lt delspinigių, viso 1859,76 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; priteisti 14,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad tarp šalių 2008 m. sausio 24 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Skolininkas nevykdė kredito sutarties salygų ir kredito bei kitų priklausančių mokėjimų pagal sutartį nemokėjo, todėl nutraukęs sutartį kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakyta priimti. Kreditoriui skirta 5 000 Lt bauda.

Teismas pažymėjo, kad pareiškimas paduotas Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, tačiau yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad teismo įsakymas (sprendimas), kuriuo būtų patenkinamas kreditorės reikalavimas dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria, pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Iš kreditorės pateikto 2010-04-27 delspinigių apskaičiavimo, teismas nustatė, kad kreditorius prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. Teismo vertinimu, sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną ir byloje konstatavus, kad skolininkės skola kreditoriui sudaro 1027,38 Lt, laikytina, jog priteistini delspinigiai sudarė 33,30 Lt sumą, todėl teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko 832,38 Lt delspinigių yra aiškiai nepagrįstas. Teismas taip pat konstatavo, kad kreditorius ne kartą kreipėsi į teismą su prašymais išduoti teismo įsakymus dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu, tačiau teismas atsisakydavo juos priimti. Kadangi kreditorius pateikė teismui dar vieną pareiškimą, vėl prašydamas išieškoti iš skolininko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, teismas sprendė, kad toks pareiškimas laikytinas aiškiai nepagrįstu bei įvertinęs aplinkybę, kad kreditorius sistemingai teikia teismui aiškiai nepagrįstus pareiškimus, pripažino, kad kreditorius akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl skyrė jam Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB ,,General Financing“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti skirtą baudą.

Nurodė, kad šalys susitarė dėl 2 procento dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną mokėjimo. Kreditoriaus pateiktas teismui pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pagrįstas ir kreditorius neturėjo ketinimo veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi kreditoriaus UAB ,,General Financing“ prašymas buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad kreditorius prašė išieškoti iš skolininko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie teismo vertinimu sudarytų net 182,50 procentų per metus, kas aiškiai prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai kurioje laikomąsi nuostatos, jog tokios netesybos (delspinigiai) yra laikomos aiškiai per didelėmis ir mažintinos iki 0,02 procento. Teismo vertinimu kreditorius nepateikė įrodymų, kad dėl skolininko laiku negražinto kredito patyrė didesnių nuostolių, todėl prašomas priteisti 832,38 Lt delspinigių dydis buvo aiškiai per didelis, todėl teismas sprendė, jog pagrįstai atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą kaip nepagrįstą ir kreditoriui nuolat teikiant teismui analogiškus pareiškimus tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, bei teismui atsisakant juos priimti, konstatavus piktnaudžiavimo savo teise faktą 5 000 Lt bauda buvo skirta pagrįstai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Kreditorius UAB ,,General Financing“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, kad baudos paskyrimas yra galimas tik tuo atveju jei teismui pateiktas pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas arba yra sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje nurodytų sąlygų nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininko kreditorius įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, todėl kreipimasis į teismą be pagrindo buvo pripažintas piktnaudžiavimu teise. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog išduodant teismo įsakymą vertinami tik foramalūs kriterijai ir reikalavimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Dėl delspinigių kuriuos buvo prašoma priteisti buvo susitarta tarp šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, todėl kreditorius turėjo reikalavimo teisę ir pagrįstai kreipėsi į teismą. Sutartyje numatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai skirti kompensuoti realius kreditoriaus nuostolius ir apima kredito suteikimo kaštus, negautas pajamas, nuostolius susijusius su ikiteisminiu ginčo sprendimu, procesines išlaidas bei pinigų nuvertėjimą. Tuo tarpu dėl delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo, teismas turi teisę nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismo išvada, jog kreditoriaus prašyti priteisti 0,5 procentų delspinigiai per dieną mažintini iki 0,02 procentų nepagrįsta, nes netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutarties netesybas iki minimalių at įrodytų nuostolių dydžio, kadangi priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonės reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog kiti teismai esant analogiškiems kreditoriaus reikalavimams pareiškimus tenkino visiškai, todėl teismo skirta bauda už kreditoriaus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįsta.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis priimta nesilaikant bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo įpatumų numatytų Civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje, bei neįvertinus baudos skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiamoji 2010 m. liepos 15 d. nutartis naikintina, dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo dėl ko neteisingai galėjo būti išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Įgyvendinant proceso ekonomijos ir koncentruotumo principus (CPK 7 str.) byla negražintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, o iš esmės išspręstina apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 str. 3 p.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB ,,General Financing“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iš skolininko V. S. priteisti 1027,38 Lt skolos 832,38 Lt delspinigių, viso 1859,76 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; priteisti 14,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimta kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą bei skyrė kreditoriui 5 000 Lt baudą, o kreditoriui paprašius ją panaikinti prašymą atmetė.

Atmesdamas kreditoriaus prašymą panaikinti skirtą baudą pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog kreditorius prašė išieškoti iš skolininko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie teismo vertinimu sudarytų net 182,50 procentų per metus, kas aiškiai prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai kurioje laikomąsi nuostatos, jog tokios netesybos (delspinigiai) yra laikomos aiškiai per didelėmis ir mažintinos iki 0,02 procento. Be to kreditorius nepateikė teismui įrodymų, jog dėl skolininko laiku negražinto kredito patyrė didesnių nuostolių todėl sprendė, kad atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą kaip nepagrįstą ir kreditoriui nuolat teikiant teismui analogiškus pareiškimus tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko bei teismui atsisakant juos priimti, kreditorius piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą, todėl pripažino, jog 5 000 Lt bauda kreditoriui skurta pagrįstai. Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl baudos skyrimo kreditoriui nesutinka.

Vienas iš Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo įpatumus. Šio skyriaus 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriauspareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteissimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. S. pagal 2008 m. sausio 24 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį ir juos pasirašo kartu patvirtindamas, kad prašymas atitinka formalius įstatymo reikalavimus, todėl spręndžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis ir teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus argumentu, jog šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus bei teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisienos tvarka (CPK 439 str.). Teismas atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, tačiau nurodytos aplinkybės netyrė apsiribodamas konstatavimu, jog kreditorius reikalauja per didelės palūkanų normos ir dėl to iš esmės skyrė 5000 Lt baudą, nors šalys dėl palūkanų dydžio buvo susitarę Vartojimo kredito sutartyje ir dokumentą legavizavę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžiantis veiksmingiau ginti pažeidžiamas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, juo labiau, kaip jau minėta, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas (kreditorius) piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir (ar) teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pareiškė teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo, teisėjų kolegijos vertinimu sudaro pagrindą teigti, jog kreditorius siekė ginti jo pažeidžiamas teises, nes įvertinus aplinkybę, jog jis teikia finansinio kredito paslaugas ir skolininkui negražinant skolos, kito teisėto būdo apginti savo pažeidžiamas teises kreditorius neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas (kreditorius) savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą teismo įsakymą, o jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis įrodytas nebuvo, todėl bauda skirta nepagrįstai.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Trakų tajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi kreditoriui UAB ,,General Financing“ skirta 5 000 Lt bauda naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Kreditoriaus UAB ,,General Financing“ atskirąjį skundą patenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1932-424/2010 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi kreditoriui UAB ,,General Financing“ juridinio asmens kodas 300515252 skirtą 5 000 Lt baudą panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėVirginija Volskienė