Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. D. 2010 m. liepos 2 d. apie 1 val. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje esančiame Jūratės ir Kastyčio skvere vykusių muštynių metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu S. B. į sėdmenis ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - durtinę kairio sėdmens srities žaizdą, bei tyčia vieną kartą dūrė peiliu R. G. į pilvą ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą - kiauryminę durtinę pjautinę pilvo žaizdą dešinės kirkšnies srityje su didžiosios taukinės sužalojimu, sukėlusiu kraujavimą į pilvaplėvės ertmę.

Apklaustas teismo, kaltinamasis P. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. birželio mėnesio pabaigoje su drauge I. V. atvyko į Palangą. Liepos 1 d. vakare ėjo pasivaikščioti ant tilto, buvo blaivus, grįžtant nuo tilto kopose sutiko 5-6 iš matymo pažįstamus vaikinus ir 2 paneles, jų vardų ir kontaktinių duomenų nežino. Jie paprašė padėti parvesti vieną visai girtą vaikiną namo, nes patys buvo girti. Jis su kitu vaikinu iš tos grupės, paėmę už parankių, vedė namo. Jie ėjo pirmi, šalia ėjo jo draugė, kiti ėjo atsilikę už kokių 5 metrų. Išėjus nuo kopų, ėjo aplink fontaną, už kokių 20-30 m. pamatė nukentėjusiuosius, jie juokėsi, galbūt kažką pasakė. Iš matymo pažįstami vaikinai, kadangi buvo girti, nukentėjusiesiems kažką atkirto, prasidėjo žodinis konfliktas. Tas, kurį vedė, pradėjo eiti link nukentėjusiųjų, jie irgi bėgo link jo ir prasidėjo muštynės. Jis su I. V. stovėjo nuošalyje. Prie jo pribėgo kažkuris iš nukentėjusiųjų ir smogė į nosį. Smūgis buvo gan stiprus, kraujas pradėjo bėgti iš nosies, džinsai, batai buvo kruvini. Jis sutriko, nes buvo anksčiau vieną kartą stipriai sumuštas, nežinojo, ką daryti, bijojo vėl gauti į nosį, todėl išsitraukė peiliuką ir smogė, tada iškart prie jo pribėgo kitas nukentėjusysis, ir jis jam taip pat smogė peiliu. Po to nubėgo namo, bėgdamas peilį išmetė. Draugė grįžo namo po kokių 10-15 min. Toliau atostogavo Palangoje ir liepos 5 d. ar 6 d. grįžo namo į Panevėžį. Teigia, kad jokių chuliganiškų paskatų konfliktuoti neturėjo ir nenorėjo nieko sužaloti, nukentėjusieji patys prie jo artinosi, todėl jis panaudojo peilį gindamasis. Peilį nešiojosi su savimi savigynai. Kai prasidėjo konfliktas, jie nuo nukentėjusiųjų buvo maždaug už 5-10 m. Buvo taip, kad jie ėjo, pažįstami vaikinai ir nukentėjusieji pradėjo bėgti vieni link kitų, o jis su drauge sustojo. Kai nukentėjusysis prie jo priėjo, jis konflikto rate nebuvo, bet buvo netoli. Jam smūgį davė už tai, kad buvo su ta kompanija kartu. Antrasis nukentėjusysis jam nesudavė, tik norėjo suduoti. Kai dūrė vienam nukentėjusiajam ir kai atbėgo antrasis, praėjo maždaug 10 s. Nukentėjusiesiems žalą atlygino ir su jais susitaikė.

Kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl visų apklausų ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad į muštynes įsivėlė dar prieš tai, kai gavo smūgį į nosį, o muštynių metu gavęs smūgį į veidą, jis labai supyko, iš kišenės išsitraukė su savimi turėtą sulenkiamą kišeninį peiliuką, pribėgo prie S. B. ar prie R. G. ir vienam iš jų smogė peiliu į pilvą, o paskui pribėgo prie kito, ir taip pat smogė peiliu, tik negali nurodyti į kurią vietą (t. 2, b. l. 78-94).

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad su draugu S. B., kuris buvo tą kartą grįžęs iš Švedijos, sėdėjo kavinėje, išgėrė šiek tiek brendžio. Po to dviračiais nuvažiavo ant jūros tilto, grįžtant nuo tilto į Jūratės skverą, pamatė merginas, sėdinčias ant suoliuko, užkalbino jas ir po kokių 5 s pamatė kompaniją, kurioje buvo kokie 4 vaikinai ir 2 merginos. Iš jų pusės sklido keiksmažodžiai, ir S. B. sudrausmino juos. Tada vienas vaikinas iš tos kompanijos jam atsakė keiksmažodžiais ir pradėjo eiti link S. B., o S. B. link jo. S. B. jam trenkė pirmas, jie susimušė, jis puolė gelbėti draugo. Vyko bėgiojimas, gavo pakankamai daug smūgių ir buvo nugriuvęs, tačiau kitų sužalojimų nepatyrė, pats taip pat sudavė smūgius. Paskui S. B. pamatė peilį pas P. D., jis net nepajuto, kada jį sužalojo, viskas vyko labai greitai, tik pamatė, kad kruvini šortai. Jis taip pat matė peilį pas kaltinamąjį, kuris iš pradžių stovėjo atokiau, nematė, kad jis būtų dalyvavęs muštynėse. Po to jis nuėjo į šoną, atsigulė ant žemės, tada atvyko policija ir netrukus greitoji. Šiuo metu jo sveikata atsistatė, kaltinamasis atlygino žalą, atsiprašė, jis jam atleidžia. Su kaltinamuoju į kontaktą galėjo sueiti galbūt tuo momentu, kai buvo pribėgęs padėti draugui. Kaltinamasis nuošalyje buvo ne visą laiką. Kai pamatė kaltinamąjį su peiliu, jis buvo jau ne toje pačioje vietoje kai atėjo, maždaug už 5 m., kadangi vyko nuolatinis judėjimas. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 43-46).

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad tą vakarą su draugu R. G. važinėjosi dviračiais. Grįžtant nuo tilto pastebėjo dvi paneles ir sustojo prie jų. Tada iš antro takelio nuo tilto pusės parėjo būrys jaunuolių. Toje kompanijoje buvo dvi merginos ir kokie 4-5 vaikinai. Priekyje einantis labai keikėsi, „siuntinėjo“ visus, ir jis jį sudrausmino, o šis atsikirto. Tada jis ėjo link jaunuolio ir pastebėjo, kad jis ruošiasi smūgiuoti, prasidėjo muštynės. Kaip viskas vyko atsekti labai sunku, nes buvo „makalynė“. Fizinis kontaktas prasidėjo su tuo asmeniu, kuris keikėsi, o paskui visi kiti supuolė. P. D. buvo aukščiausias iš visų, muštynių metu jis bėgo prie jo draugo. Matė, kad lakstė, o ką konkrečiai darė, nepamena. Lygtai jam sudavė į nosį. Jis sukinėjosi, nes visi iš visų pusių puolė. Jo draugas buvo už kokių 5-10 m., jis kažkaip atsidūrė šalia. Tyrimo metu jis P. D. atpažino kaip asmenį, kuris turėjo peilį. Sudavęs vaikinui į nosį, po kelių akimirkų pastebėjo, kad pas jį yra peilis, dar matė, kad jo draugas nuvirtęs, o prieš tai jis bėgo prie jo gelbėti. Pamatęs peilio geležtę pasakė, kad viską baigiam, tada pamatė, kad draugas kruvinas. Pasakė, kad vaikinai turės bėdų ir įkišo ranką į rankinuką, o jie matyt pamanė, kad traukiasi ginklą ir pabėgo, tuo metu dar atėjo apsauginis iš „Čili picos“. Važiuojant į ligoninę pastebėjo, kad yra ir pats sužeistas. Pretenzijų neturi, kaltinamasis jo nuoširdžiai atsiprašė, jis jam atleidžia. Smūgio nuošalėje stovinčiam asmeniui nesudavė. Buvo būrys žmonių, jie visi puolė ant jo, todėl jis išsisukinėdamas turėjo smūgiuoti. Tarp tų vaikinų matė aukštą vyruką, kad jis ėjo, o paskui bėgo. Jis buvo aukštesnis už jį, todėl greičiausiai jis ir buvo tas, kuriam smūgiavo. Paskui jis tą aukštą vyruką matė bėgantį prie R. G., o vėliau, kai atsisuko, jis buvo prie jo su peiliu. Tas aukščiausias – kaltinamasis - judėjo, bet kad atliktų kokius nors veiksmus, nematė. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 73-75).

Liudytoja I. V. parodė, kad su kaltinamuoju draugauja dvejus metus. Liepos 1 d. su P. buvo Palangoje, eidami ant tilto susitiko su iš veido matytais žmonėmis, jie buvo išgėrę, su jais pabuvo ir ėjo atgal į J.Basanavičiaus gatvę. Vaikinų buvo kokie penki, o merginos buvo kartu su ja trys, paskui viena mergina išėjo, ir liko dvi. Tie iš matymo pažįstami vaikinai netriukšmavo, neįžeidinėjo aplinkinių. Vienas vaikinas buvo vedamas, nes buvo girtas, nebesilaikė ant kojų. Jį vedė P. ir dar vienas žmogus, o ji ėjo už jų gale. Kai prasidėjo konfliktas, tas vedamas vaikinas stovėjo ir po to įsijungė į muštynes. Einant nuo tilto kairės pusės, nuo kopų, Jūratės ir Kastyčio skvere sėdėjo du vaikinai ir mergina. Nukentėjusieji kažką pasakė, padėjo juoktis, vienas iš jų grupės vaikinų paklausė „kas yra?“, ir tada prasidėjo žodinis konfliktas, jie vienas prie kito priėjo ir kilo muštynės. Muštynių metu ji su P. ir ta mergina stovėjo nuošalyje. Vienas vaikinas iš jų kompanijos ir vienas iš nukentėjusiųjų ėjo link vienas kito, tada pribėgo antras nukentėjusysis ir kiti vaikinai iš jų kompanijos. P. į muštynes įsitraukė po to, kai vienas iš nukentėjusiųjų pribėgo ir kumščiu smogė P. į veidą. Po smūgio Paulius nenugriuvo, o trenkė atgal ir įsijungė į muštynes, po to visi išsiskirstė. Ji išsigando ir parėjo namo. P. jau buvo grįžęs, jis buvo labai susinervinęs, iš nosies bėgo kraujas. Nematė, kad P. su savimi būtų turėjęs peilį.

Iš GMP kvietino kortelių matyti, kad GMP nukentėjusiesiems buvo iškviesta 2010-07-01 01 val. (t. 2, b. l. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Jūratės ir Kastyčio skvere, Palangoje, dešinėje pusėje šiaurės kryptimi yra baltos spalvos gatvės apšvietimo stulpas, ant kurio 0,6 m aukštyje yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. 15 metrų atstumu į pietų pusę ant grindinio plytelių yra dvi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš minėtų dėmių paimti tepiniai (1 t., b. l. 27-30).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5295)-IS1-6456 nurodyta, kad ant pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo apšvietimo stulpo ir grindinio plytelės, padarytomis 2010-07-02 įvykio vietos apžiūros metu Jūratės ir Kastyčio skvere, Palangoje, rasta dviejų vyrų kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 59-60). LP KTC pranešime nurodyta, kad šioje specialisto išvadoje pateiktame tirti mėginyje su nuoplova nuo grindinio plytelės, žmogaus genotipas DNR registre sutapo su asmens, kuris yra P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu (2 t., b. l. 61). Specialisto išvadoje Nr. 140-(248)-IS1-1867 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo grindinio plytelės, padarytos 2010-07-02 įvykio vietos apžiūros metu Jūratės ir Kastyčio skvere, Palangoje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su P. D. genotipu (2 t., b. l. 64-65). Specialisto išvadoje Nr. 140-(2009)-IS1-2875 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo apšvietimo stulpo, padaryta 2010-07-02 įvykio vietos apžiūros metu Jūratės ir Kastyčio skvere, Palangoje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. B. genotipu.

Apžiūros protokole apžiūrėti ir užfiksuoti nukentėjusiojo R. G. įvykio metu vilkėti džinsiniai šortai. Šortų priekinės dalies dešinėje pusėje yra 2 cm ilgio audinio vientisumo pažeidimas, užsiūtas baltu siūlu. Pažeidimas kiauryminis (1 t., b. l. 194-199).

Apžiūros protokole apžiūrėti ir užfiksuoti nukentėjusiojo S. B. įvykio metu vilkėti džinsiniai šortai. Džinsinių šortų vidinėje pusėje kairiojo sėdmens srityje matyti siūlė, ant kurios prisiūtas lopinėlis. (2 t., b. l. 1-4).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda dešinės kirkšnies srityje su didžiosios taukinės sužalojimu, sukėlusi kraujavimą į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas galimai aplinkybėse nurodytu laiku, sudavus smūgį kietu aštriu buku daiktu į pilvo dešinę kirkšnies sritį. Padarytas pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu yra sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49-51).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. B. galimai aplinkybėse nurodytu laiku padaryti šie sužalojimai – skeveldrinis kairės rankos I delnakaulio bazės lūžis (Benett tipo), durtinė kairio sėdmens žaizda. Kairės rankos I delnakaulio bazės (pamato) lūžis būna tiesioginės traumos metu, kai smūgio metu nykštys būna maksimalios abdukcijos ir nedidelės fleksijos padėtyje, patiriant smūgį kietu buku daiktu į užpakalinį delno paviršių, tada smūgio jėga koncentruojasi pagal anatominę delnakaulio ašį. Traumos metu atitrūksta nedidelis kaulo fragmentas. Tai Beneto lūžimas – I delnakaulio bazės subluksacija proksimaline kryptimi. Svarbiausia fragmentų poslinkio priežastis – ilgojo rankos nykščio atitraukiamojo raumens trauka. Durtinė kairio sėdmens žaizda padaryta sudavus smūgį kietu aštriu daiktu, galimai peiliu, kurio geležtės plotis yra ne mažiau kaip 1,5 cm, o traumavęs geležtės ilgis apie 7 cm. Delnakaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, todėl dėl šio sužalojimo S. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Durtinė kairio sėdmens žaizda sveikatą sutrikdo ne ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, todėl dėl šio sužalojimo S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78-79).

Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo S. B. padarymo prokuroro nutarimu buvo nutrauktas nustačius, kad delnakaulio lūžis įvyko, kuomet S. B. muštynių metu pats susižalojo, muštynių metu smogdamas vienam iš vaikinų į veidą (t. 1, b. l. 1-3).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą iš Jūratės ir Kastyčio skvero Palangoje matyti, jog 2010-07-02 00.54 val. iš dešinės pusės, t.y. nuo jūros pusės, eina trys vaikinai, kurių vienas yra vedamas. Vienas vaikinas kažkiek atsilieka, kitas eina link filmavimo kameros. Už jų eina dar vienas vaikinas. Iš viso matyti keturi vaikinai. Už jų eina dvi merginos. Vienas vaikinas prieina arčiau, vėliau visi minėti asmenys atsitraukia ir nueina į kairę pusę. Vienas vaikinas sugrįžta, paskui jį eina mergina ir jį atitraukia, prieina kitas vaikinas. Vėliau matyti kilęs susistumdymas, susirenka visa minėta kompanija, veiksmas persikelia į kairę pusę. Ateina dar vienas vaikinas, matyti, kaip vienas vyriškis vaikosi kitus du, nubėga link fontano. Vėliau matyti šeši vaikinai, kurie vaikosi vieni kitus, matyti smūgiai vieno vaikino atžvilgiu, vienas vyriškis pargriaunamas. Jis atsistoja ir atsitraukia. Iš kairės pusės prieina juodai apsirengęs asmuo, po ko visi išsiskirsto, išskyrus du vaikinus, kurie eina link filmavimo kameros (1 t., b. l. 191-193).

Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad įraše matoma tik dalis konflikto, už vaizdo kameros apimties ribų vykusi konflikto dalis liko vaizdo kameros neužfiksuota. Peržiūrint įrašą kaltinamasis paaiškino, kad įraše jis matomas kaip vienas iš dviejų vaikinų (tolimesnis), vedančių trečią vaikiną, įraše matyti, kad jis apsiavęs šviesiais bateliais. Įraše užfiksuoti kaltinamojo ir liudytojos I. V. veiksmai (apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad su kompanija ėjo dvi merginos, viena iš kurių buvo I. V.) paneigia kaltinamojo ir liudytojos I. V. aiškinimą, neva kilusio konflikto metu kaltinamasis stovėjo su I. V. nuošaliau ir į konfliktą nesikišo. Įraše užfiksuota, kad konflikte nedalyvavo ir atokiau nuo konfliktuojančių vaikinų stovėjo tik dvi su kompanija atėjusios merginos (t. y. I. V. ir nenustatyta mergina), o kaltinamasis dalyvavo konflikte ir lakstė kartu su kitais besimušančiais vaikinais. Peržiūrint įrašą I. V. pripažino, kad įraše matosi ji stovinti su drauge, ir paaiškino, jog prasidėjus konfliktui, P. nubėgo dalyvauti konflikte, kas visiškai atitinka I. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-26 duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei (b. l. 100-102, t. 1). Tuo tarpu kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl jo parodymai dėl jo veiksmų konflikto metu akivaizdžiai neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų jo veiksmų.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, jog konfliktas prasidėjo, S. B. sudraudus viešoje vietoje garsiai besikeikusius necenzūriniais žodžiais kartu su kaltinamuoju buvusius nenustatytus vaikinus. Nors kaltinamasis ir I. V. neigia, kad šie vaikinai triukšmavo, keikėsi ar kitaip nederamai elgėsi, vienok pripažįsta, kad vaikinai buvo girti, vienas iš jų – netgi tiek girtas, jog pats nebepaėjo. Tuo tarpu nukentėjusieji, nors ir buvo išgėrę, artėjant minimai kompanijai mėgino susipažinti su sėdėjusiomis ant suolelio nepažįstamomis merginomis (nukentėjusiųjų parodymus šioje dalyje iš esmės patvirtina ir liudytoja I. V.), buvo su dviračiais, ir neturėjo jokio preteksto priekabiauti prie einančios pro šalį trigubą kiekybinį pranašumą turinčios girtų jaunuolių kompanijos. Iš nukentėjusiųjų parodymų toliau matyti, kad tarp S. B. ir vieno iš nenustatytos kompanijos jaunuolių kilus žodiniam konfliktui, peraugusiam į susistumdymą, į konfliktą įsijungė kiti kompanijos jaunuoliai bei kilus muštynėms S. B. į pagalbą atskubėjęs R. G.. Kaip nurodo nukentėjusieji, kaltinamasis, išsiskyręs iš savo kompanijos ženkliai aukštesniu ūgiu, prasidėjus konfliktui iš pradžių stovėjo nuošalyje, o vėliau kartu su kitais vaikinais lakstė tarp besimušančiųjų. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, visiškai atitinkantys liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme patvirtintus parodymus apie kaltinamojo įsijungimą į muštynes. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jog peilį jis panaudojo tik po to, kai vienas iš nukentėjusiųjų smogė jam kumščiu į veidą ir pramušė nosį. S. B. neneigia smogęs kaltinamajam į veidą, aplinkybę, kad muštynių metu kaltinamajam buvo sukruvinta nosis, patvirtina ir liudytoja I. V., galiausiai įvykio vietoje buvo rasta kaltinamjo kraujo, ko pasekoje ir pavyko atskleisti šį nusikaltimą. Vienok nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašas, iš dalies ir liudytojos I. V. parodymai visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva iki gaudamas smūgį į veidą, jis su I. V. stovėjo nuošalyje ir konflikte nedalyvavo. Nukentėjusieji nurodo, kad tiek konflikte nuo pat pradžių dalyvavęs S. B., tiek vėliau į jį įsijungęs R. G. nuolat judėjo, bėgiojo, mėgindami išvengti juos puolusių vaikinų smūgių, ir tuo pačiu patys kontratakavo, suduodami smūgius juos puolusiems vaikinams, priešininkų kompanijos vaikinai, įskaitant kaltinamąjį, taip pat judėjo ir bėgiojo, nei vienas jų nestovėjo nuošalyje. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad prasidėjus konfliktui, prie lakstančių ir vienas kitą puolančių vaikinų po kiek laiko nubėga ir kaltinamasis, kuris toliau laksto kartu su visais, matyti, kad atokiau stovi ir konflikte nedalyvauja tik I. V. su kita nenustatyta mergina, įraše neužfiksuota, kad kaltinamasis būtų stovėjęs kartu su I. V., ir kad tuo metu jis būtų užpultas nukentėjusiųjų. Vaizdo įrašo duomenys visiškai atitinka kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog į muštynes jis įsivėlė dar prieš tai, kai gavo smūgį į nosį, o muštynių metu gavęs smūgį į veidą, labai supyko, iš kišenės išsitraukė su savimi turėtą sulenkiamą kišeninį peiliuką ir, pats pribėgęs iš pradžių prie vieno, o po to ir prie kito nukentėjusiojo, po kartą smogė jiems turėtu peiliu. S. B. patirto sėdmens sužalojimo lokalizacija taipogi patvirtina, kad jis buvo užpultas iš nugaros ar iš šono, o ne sužalotas besiartinantis prie kaltinamojo iš priekio, kaip bando aiškinti kaltinamasis. Tuo būdu kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva jis panaudojo peilį, kuomet, stovėdamas atokiau nuo besimušančių kartu su I. V. ir nedalyvaudamas konflikte, buvo užpultas S. B., kuris smogė jam į veidą, ir R. G., kuris taip pat artėjo prie jo, ketindamas smurtauti, teismas atmeta kaip neatitinkančią tikrovės.

Aukščiau aptarti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę tyčia peiliu sužalojus abu nukentėjusiuosius. Akivaizdu, kad durdamas peiliu R. G. į pilvą ir S. B. į sėdmenis, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ar net gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas, kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiesiems peiliu be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų. Sutikti su tokia veikos kvalifikacija bylos duomenys neduoda pakankamo pagrindo. Tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį. Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog tarp Jūratės ir Kastyčio skvere ant suolelio kartu su R. G. sėdėjusio S. B. ir pro šalį ėjusio vieno kompanijos, kurioje buvo ir kaltinamasis, vaikinų kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu konfliktuojantys išreiškė pageidavimą pratęsti tarpusavio santykių aiškinimąsi ne tik žodžiais, bet ir panaudojant fizinę jėgą. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, S. B. sudraudus garsiai besikeikiantį nenustatytą vaikiną, pastarasis įžeidžiamai atsakė S. B., po ko šis priėjo prie vaikino ir, supratęs, kad šis ketina jam smogti, pirmasis smogė kumščiu nenustatytam vaikinui, po ko spontaniškai kilo abipusės muštynės tarp nenustatytų vaikinų ir nukentėjusiųjų, į kurias kiek vėliau savo pažįstamų pusėje įsijungęs kaltinamasis taip pat gavo nuo S. B. smūgį kumščiu į veidą, o po to išsitraukė iš kišenės su savimi turėtą peilį ir, pripuolęs prie nukentėjusiųjų, muštynių metu kiekvienam iš jų po kartą dūrė peiliu. Apklaustų asmenų parodymai, juos papildantys vaizdo įrašo duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad smurtą tiek kaltinamasis ir su juo buvę asmenys, tiek nukentėjusieji naudojo ne gindamiesi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų abipusiam konfliktui ir muštynėms. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, muštynėse nėra besiginančiųjų. Nustačius, jog agresyviais, puolamais interesais konflikto metu vadovavosi abi pusės, visiškai paneigiama kaltinamojo versija, neva jis smogė nukentėjusiesiems peiliu gindamasis. Teismas laiko, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pavojingo kėsinimosi prieš kaltinamąjį nebuvo, todėl vertinti kaltinamojo veiksmus kaip būtinosios ginties atvejį nėra teisinio pagrindo. Iš kitos pusės, nustačius agresyvius, puolamuosius abiejų konfliktavusių pusių interesus, nėra pagrindo vertinti kaltinamojo veiksmus kaip neišprovokuotą agresiją ir nukentėjusiųjų užpuolimą bei jų sužalojimą be jokios dingsties. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis ir su juo buvę asmenys būtų užpuolę nukentėjusiuosius. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad tarp nenustatytų vaikinų bei kaltinamojo iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų iš kitos pusės kilęs konfliktas, nors ir vyko viešoje vietoje, turėjo asmeninį pagrindą. Kaltinamasis nebuvo kilusio incidento iniciatoriumi, jis įsijungė į jau prasidėjusias muštynes, kurioms iš esmės lygiavertį pretekstą davė tiek vieno iš su kaltinamuoju buvusių nenustatytų asmenų, tiek paties nukentėjusiojo S. B. veiksmai. Neginčijamai nustatyta, jog tarpusavio muštynės tarp jaunuolių grupės ir nukentėjusiųjų kilo abiems pusėms agresyviai eskaluojant spontaniškai kilusį žodinį konfliktą bei dedant pastangas nuo žodinio tarpusavio santykių aiškinimosi pereiti prie fizinės jėgos panaudojimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis nusikalto dėl chuliganiškų paskatų. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiuosius dėl asmeninių paskatų, jo veika R. G. atžvilgiu pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. Kaltinamojo P. D. kaltė dėl tyčinio S. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta, teismui abejonių nekelia, byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, kaltinamasis privalo atsakyti.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti ir su kaltinimo teiginiu, jog kaltinamasis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodydamas aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą ir nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, aikštėje esančių žmonių įprastinį gyvenimą, poilsį, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir tokiu būdu padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad įžūliu kaltinamojo elgesiu, pažeidusiu viešąją tvarką, yra įvardijami jo suduoti smūgiai peiliu nukentėjusiesiems, padarę jiems kūno sužalojimus. Iki minimų smūgių sudavimo sekę konflikto dalyvių – nei paties kaltinamojo, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, su kuriais P. D. yra kaltinamas veikęs bendrininkų grupe, nei nukentėjusiųjų - veiksmai kaltinime nėra minimi ir vertinami. Tuo tarpu aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta, vienam iš nenustatytų asmenų ir nukentėjusiajam S. B. viešoje vietoje sukėlus muštynes, į kurias įsijungė ir kiti nenustatyti asmenys bei nukentėjusysis R. G.. Tuo tarpu kaltinamasis, ką patikimai patvirtina vaizdo įrašas ir apklaustų asmenų parodymai, įsijungė į jau vykstančias muštynes kiek vėliau. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis, be kaltinime paminėto smurto (dviejų dūrių peiliu – po vieną dūrį kiekvienam nukentėjusiajam), būtų atlikęs dar kokius nors smurtinius veiksmus, jis tuo ir nėra kaltinamas. T. y. neginčijamai nustatyta tik tai, jog kaltinamasis iki smūgio gavimo ir peilio panaudojimo buvo tarp besimušančiųjų, tačiau byloje nėra įrodymų, jog iki to momento kaltinamasis būtų pats betarpiškai dalyvavęs muštynėse – atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nepaneigta kaltinamojo versija, jog dalyvaudamas muštynėse peilį jis panaudojo tik po to, kai muštynių metu pats gavo smūgį kumščiu į veidą ir patyrė nosies sužalojimą, kas leidžia teigti, jog minimas kaltinamajam inkriminuotas smurto panaudojimas buvo apspręstas asmeninių paskatų – siekio atkeršyti jį sužalojusiam nukentėjusiajam ir padėti su nukentėjusiaisiais besigrumiantiems savo pažįstamiems.

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu teismas laiko, jog kaltinime nurodytų ir teismo pripažįstamų įrodytais P. D. veiksmų R. G. atžvilgiu (dūrio peiliu į pilvą) kvalifikacija pagal BK 135 str. 1 d. yra pakankama ir nereikalauja papildomos kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d. (analogiškai panašioje situacijoje veikos kvalifikavimo klausimas buvo išspręstas ir kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2011), tuo tarpu kaltinime nurodyti ir teismo pripažįstami įrodytais P. D. veiksmai S. B. atžvilgiu (dūris peiliu į sėdmenis) pagal pasekmes turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. B. pareiškė, jog kaltinamasis jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jie susitaikė, jis atleidžia kaltinamajam ir nepageidauja, kad pastarasis būtų nuteistas už jo sužalojimą. Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamajam P. D. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., turi būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, ir nukentėjusysis S. B. susitaikė su kaltinamuoju, baudžiamasis procesas šioje dalyje nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 5 p., 417 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog:

veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo S. B. elgesys (nukentėjusysis, nesėkmingai pamėginęs sudrausti pro šalį ėjusius garsiai besikeikiančius girtus jaunuolius, kilus žodiniam konfliktui pats priėjo prie jų ir pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą), kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ką patvirtina ir aplinkybė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems žalą ir susitaikė su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatuoja, jog kaltinamajam inkriminuota BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Iš prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą matyti (t. 1, b. l. 4-14), kad nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tuo tarpu šiuo nuosprendžiu procesas dėl P. D. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., nutraukiamas. Kaip galima spręsti iš minimo nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą ir kaltinamojo akto turinio, ikiteisminio tyrimo metu P. D. veika dėl R. G. tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo įvertinta kaip vykdytojo ekscesas, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nagrinėjamo konflikto metu nenustatytų asmenų atžvilgiu nėra atliekamas. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo nuosprendžiu pripažįstamą įrodytu nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., kaltinamasis padarė, veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamasis P. D. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto kūno žalojimui pritaikytu įnagiu brutualiai smurtaudamas prieš nepažįstamą pašalinį žmogų, sunkiai sutrikdydamas kito žmogaus sveikatą ir sukeldamas realią grėsmę jo gyvybei, tik dėka nukentėjusiajam laiku suteiktos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, tačiau turėdamas eilę galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ir laikymą, yra jauno amžiaus, nuo 2010-03-17 registruotas darbo biržoje, nuo 2011-01-03 savanoriškai talkininkauja vaikų dienos centro veikloje. Atsižvelgiant į šias, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas laiko galimu skirti P. D. mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę minimaliam sankcijos dydžiui laisvės atėmimo bausmę.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 48-56, t. 2), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo R. G. 1873 litų 80 ct. dydžio gydymo išlaidas ir nukentėjusiojo S. B. 1292 litų 16 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys dalyje dėl R. G. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Nutraukiant bylą dalyje dėl S. B. sužalojimo, ieškinys dalyje dėl S. B. gydymo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (saugomi Palangos m. PK):

R. G. šortai gražintini nukentėjusiajam R. G.,S. B. šortai gražintini nukentėjusiajam S. B.,seilių ir kraujo pavyzdžiai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

P. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-08-04. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį P. D. teisiamojo posėdžio salėje.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam S. B. kaltinamojo P. D. atžvilgiu nutraukti, kadangi kaltinamasis P. D. ir nukentėjusysis S. B. susitaikė (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo P. D. 1873 litus 80 ct. nukentėjusiojo P. G. gydymo išlaidų atlyginimui Valstybinei ligonių kasai. Likusioje dalyje (dėl nukentėjusiojo S. B. gydymo išlaidų atlyginimo) Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

R. G. šortus gražinti nukentėjusiajam R. G.,S. B. šortus gražinti nukentėjusiajam S. B.,seilių ir kraujo pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam P. D. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.