- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-588-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54208-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Advokatai
- Algimantas Palijanskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios S. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta vieno mėnesio laikotarpiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ukrainietė, įgijusi 9 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje padarymu, tai yra: S. Ž. kaltinama tuo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 15 d., 13.10 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo dvi suktines, kuriose buvo nedidelis kiekis narkotinių medžiagų - kanapių, neteisėtai laikė su savimi, o 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), neatlygintinai vieną suktinę, su joje esančia narkotine medžiaga - kanapėmis perdavė nepilnamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei lauko pavėsinėje abu ruošėsi suktines surūkyti, iki kol atvykus policijos pareigūnams atlikti vietos apžiūrą, (duomenys neskelbtini), jie suktines numetė prie lauko pavėsinės, o vietos apžiūros metu prie lauko pavėsinės policijos pareigūnai jų numestas suktines rado, jas paėmė, kuriose buvo nedidelis kiekis narkotinių medžiagų - kanapių, kurių bendroji masė yra 0,634 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,4 procentai). Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 6 d., 19.45 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo keturis folijos gniužulėlius, su juose esančia narkotine medžiaga - kanapėmis, neteisėtai laikė su savimi, o 2018 m. vasario 6 d., apie 19.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 eurų šiuos keturis folijos gniužulėlius, su juose esančia narkotine medžiaga – kanapėmis, neteisėtai pardavė M. M., pas kurį tą pačią dieną, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 2,768 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,3 procentai), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 2 d., 13.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 23 vnt. folijos ritinėlių, su juose esančia narkotine medžiaga - kanapėmis bei palaidos narkotinės medžiagos - kanapių, supakuotų geltonos spalvos maiše, kurias neteisėtai laikė su savimi, savo kuprinėje, kol 2018 m. kovo 2 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pastate, (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 20,800 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,87 procentų), bei palaidą narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 22,808 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,4 procentų), daiktų apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.S. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikyta 2018 m. kovo 2 d., 13.10 val.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. kovo 4 d. nutartimi kaltinamajai S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 2 d. Suėmimo terminas buvo tęstas 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. birželio 14 d. nutartimis. Paskutinį kartą kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.S. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir prašo paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti. Skirti kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su suėmimu. Skunde kaltinamoji nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Jokių įrodymų, kad ji toliau gali daryti praeities klaidas, jas kartoti, nėra. Tai, kad savalaikiai negalima išnagrinėti bylos, nėra jos kaltė. Kaltinamoji pažymi, kad turi motiną, kuri ja rūpinasi, taip pat turi gyvenamąją vietą, yra nepilnametė, todėl aukštesnysis teismas turi nutraukti tolesnį jos kalinimą. Suėmimo tęsimas žlugdo visas jos ateities svajones tapti normaliu žmogumi ir siekti užsibrėžtų tikslų. Iš savo padarytos klaidos ji jau tikrai pasimokė.Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamosios skundą atmesti.Kaltinamosios S. Ž. skundas atmetamas.Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos Nr. N1-2213-954/2018 medžiaga, konstatuoja, jog šių duomenų yra pakankamai, jie išdėstyti kaltinamajame akte, tai: pačios kaltinamosios parodymai, kito kaltinamojo E. M. parodymai, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių pratęsimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsdamas kardomąją priemonę - suėmimą teisėjas tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teisėjas įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje, jas aptarė ir skundžiamoje nutartyje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, S. Ž. kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad S. Ž. kaltinama padariusi tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir dėl kurių padarymo, įrodžius jos kaltę, jai grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose, kur galimai buvo padaryta viena iš jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. platintos narkotinės medžiagos tų pačių vaikų globos namų auklėtiniui. Nors skunde S. Ž. pažymi, kad turi mamą, kuri ja rūpinasi, tačiau jos perkėlimas gyventi į vaikų globos namus liudija priešingai. Iš mamos ji buvo paimta būtent dėl prastos priežiūros, dėl S. Ž. narkotinių medžiagų vartojimo ir nesutarimų su mama. Tvirtų socialinių bei šeiminių ryšių ji neturi, iš globos namų nuolat pasišalina, bėga. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas G. B. yra nurodęs, kad kaltinamajai užeidavo pykčio priepuoliai, dėl ko ji buvo išvežta į psichiatrijos skyrių. S. Ž. buvo nustatytas emocijų ir elgesio sutrikimas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Jai skirtų medikamentų ji piktybiškai atsisakydavo. M. S. Ž. lankė prastai, t. y. bendrasis lavinimasis jos nedomino. Legalaus pragyvenimo šaltinio kaltinamoji neturi, galimai neteisėtai disponuodama narkotinėmis medžiagomis ji užsidirbdavo pinigų savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad būdama laisvėje ir suvokdama gresiančios atsakomybės neišvengiamumą, S. Ž. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. Ž., būdama laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas (pratęsiamas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Jau minėta, kad S. Ž. yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, ir šios veikos atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus. Be to, 2018 m. liepos 10 d. kaltinamosios atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nors nusikalstama veika, dėl kurios padarymo ji pripažinta kalta (melagingų parodymų davimas), nėra tokio paties pobūdžio kaip šiuo metu inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu ji pripažino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, apklausos metu, nemelavo, nenorėjo sakyti tiesos apie įvykį, kadangi nepažįstamam vaikinui norėjo parduoti narkotinių medžiagų - kanapių. Žinojo, kad pardavinėti narkotines medžiagas yra nusikalstama, todėl apklausoje nieko nepasakojo apie įvykį, norėjo išvengti problemų. Taigi, melagingus parodymus ji davė siekdama nuslėpti disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. Ž. galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, ji veikė viską gerai apgalvojusi, turėdama savo tiekėjus, todėl būdama laisvėje vėl gali sugrįžti prie jai priimtinos nusikalstamos veikos vykdymo. Daroma išvada, kad ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu kaltinamajai suėmimas pratęstas pagrįstai.Sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamoji, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Be to, byloje yra gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viršininko raštas (6 t., b. l. 101), kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tinkamų sąlygų S. Ž. taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą nėra. Kaltinamosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jos galimai padarytų nusikaltimų pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąją į laisvę ir skirti jai kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). S. Ž. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme iš esmės dar nėra pradėta nagrinėti bei tai, jog suimtoji yra nepilnametė, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nė viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajai bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui (suėmimas iš viso tęsiasi keturis mėnesius ir pratęstas dar vienam mėnesiui), todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį. S. Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamosios S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.