Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 punktu, kuris nustato, jog užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. Vizų režimo reglamento 11 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, viza užsieniečiui panaikinama, jeigu norėdamas gauti vizą užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius šio įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytus duomenis, iš jų – dokumentą, kuriame nurodytas užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 punktą, užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinama viza. Iš byloje esančio Armėnijos pilietės T. P. paso Nr. AH0542438 matyti, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko turėdama Šengeno valstybių vizą LT 1779700, galiojančią nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. birželio 14 d. (b. l. 37, 38, 39). T. P. 2008 m. gruodžio 15 d. prašyme išduoti vizą nurodė, kad atvykimo į Lietuvą tikslas – aplankyti gimines ir draugus (b. l. 30). Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos atvykimo tikslas nebuvo susijęs su giminių ir draugų lankymu. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2008 m. gruodžio 15 d. (b. l. 32). Atvykusi į Lietuvą T. P. apsigyveno Čiurlionio g. 128, Druskininkų mieste. Individualios įmonės savininkė S. G. 2008 m. gruodžio 17 d., t. y. antrą pareiškėjos buvimo Lietuvoje dieną, sutiko, kad pareiškėja vykdytų savo įmonės komercinę ūkinę veiklą S. G. priklausančioje įmonėje (b. l. 40). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2009 m. sausio 6 d. įregistravo individualią įmonę pareiškėjos vardu. Tai, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko visai kitu tikslu, patvirtina pačios pareiškėjos paaiškinimas, kurį ji davė savanoriškai ir niekieno neverčiama: pareiškėja konkrečiai nurodė, kad atvykimo į Lietuvą tikslas – darbas (Užsieniečio apklausos lapo 22.4 punktas). Pareiškėjos rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad iki atvykimo į Lietuvą ji S. G. asmeniškai nepažinojo, tik buvo keletą kartų bendravusi telefonu, Lietuvoje ji nei savo giminių, nei draugų neturi. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja į Lietuvą vyko turėdama tikslą joje dirbti. Todėl atsakovas, nustatęs, kad norėdama gauti vizą pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai Šengeno valstybės vizą. Panaikinus pareiškėjai išduotą vizą, pareiškėja pagrįstai įpareigota išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo supažindinta su sprendimais, kadangi jie buvo perskaityti rusų kalba, kurią ji sunkiai supranta, o ne armėnų kalba, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Tai, kad pareiškėja moka rusų kalbą, patvirtina ir Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 23 d. pateikta informacija (b. l. 55). Teismas konstatavo, kad atsakovo 2009 m. vasario 11 d. sprendimai Nr. 150-7 ir Nr. 151-1 yra teisėti ir pagrįsti.

III.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja į Lietuvą vyko turėdama tikslą joje dirbti. Norėdama gauti vizą pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. prašyme vizai gauti grafoje „atvykimo tikslas“ pareiškėja pažymėjo šeimos ir draugų lankymas, nors tikrasis ir vienintelis pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslas buvo darbas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 125 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos vizą ir įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismui posėdžio metu buvo pateikta rusų kalba užpildyto prašymo Šengeno vizai gauti kopija. Pareiškėja patvirtino, kad Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje Minske ji pati savarankiškai užpildė rusų kalba prašymą Šengeno vizai gauti. Teismo posėdyje dalyvavo rusų kalbos vertėja, dėl kurios pareiškėja nušalinimo teismui nepareiškė bei nereikalavo armėnų kalbos vertėjo. Posėdžio metu pareiškėja laisvai kalbėjo rusiškai ir nurodė, kad ji gimtinėje, Armėnijos Respublikoje, mokykloje mokėsi rusų kalbos. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja moka rusų kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 2009 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. 151-1 ir Nr. 150-7, kuriais pareiškėjai Armėnijos Respublikos pilietei T. P. buvo panaikinta Šengeno valstybės viza Nr. LT 1779700 bei ji įpareigota išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Remiantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, viza užsieniečiui yra panaikinama, jei norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad panaikinus vizą, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Baltarusijos Respublikoje 2008 m. gruodžio 15 d. Armėnijos Respublikos pilietei T. P. buvo suteikta C tipo trumpalaikė daugkartinė Šengeno viza LT 1779700, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. birželio 14 d. (b. l. 13). Prašyme išduoti vizą pareiškėja nurodė, kad jos kelionės tikslas yra šeimos ar draugų lankymas (b. l. 30).

Iš skundžiamo atsakovo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo matyti, jog buvo nustatyta, kad išduodant Šengeno vizą pareiškėja nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. viza buvo išduota tikslu lankyti šeimą ir draugus, tačiau pareiškėja Lietuvoje nei šeimos, nei draugų neturėjo, vos tik atvykusi į Lietuvą pradėjo tvarkyti dokumentus, reikalingus savo verslui pradėti. Be to, T. P. apklausoje patvirtino, jog jos atvykimo į Lietuvą tikslas buvo ne šeimos narių ar giminių lankymas, o darbas (b. l. 7).

Pareiškėjos teiginį, kad tik po atvykimo į Lietuvos Respubliką ji nusprendė pradėti užsiimti teisėta veikla – verslu, o dokumentų vizai gauti pateikimo metu jos tikslas buvo draugų ir pažįstamų lankymas, paneigia bylos duomenys. Byloje surinkti įrodymai, skirtingai nei teigia pareiškėja, patvirtina būtent pareiškėjos ketinimą Lietuvos Respublikoje gyventi ir dirbti. pareiškėja 2008 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Baltarusijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti vizą (b. l. 30), ir jau 2008 m. gruodžio 17 d. S. G. davė sutikimą, kad T. P. vykdytų komercinę ūkinę veiklą S. G. įmonei nuosavybės teise priklausančiame pastate (b. l. 40), o 2008 m. gruodžio 22 d. S. ir M. G. davė sutikimą, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame pastate T. P. gyventų, būtų registruota ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą (b. l. 9). Pareiškėja 2008 m. gruodžio viduryje atvyko pas notarą, siekdama įsteigti individualią įmonę (b. l. 55), 2009 m. sausio 6 d. buvo išduotas T. P. individualios įmonės registravimo pažymėjimas (b. l. 10). Užsieniečio apklausos lape ir paaiškinime 2009 m. vasario 11 d. užfiksuota, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko dirbti (b. l. 32, 33). Teisėjų kolegija vertina, kad iš minėtų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja, tik atvykusi į Lietuvą, jau nuo pat pirmųjų dienų, tikslingai siekė susikurti darbo vietą, t. y. įsteigti savo įmonę. Be to, pareiškėjos siekį gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji 2009 m. sausio 20 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Migracijos poskyriui pateikė prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (b. l. 54). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja pati paaiškino, kad ji atvažiavo į Lietuvą pas gimines ir draugus; atvažiavo tam, kad gyventi ir papildomai dirbti (b. l. 59-61).

Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėja labai prastai supranta rusiškai ir atliekant jos apklausą (kurioje ji pripažino, jog į Lietuvą atvyko dirbti) nebuvo užtikrintas jos gimtosios kalbos (armėnų) vertėjo dalyvavimas, todėl ji nesuprato apklausos tikslo ir užduodamų klausimų, tai pat paneigiamas byloje esančiais duomenimis: pareiškėja rusų kalba parašė savo pavardę ir parašu patvirtino, jog suprato ginčijamų sprendimų turinį (b. l. 6, 7-8). VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pareiškėja bendrauja rusų kalba (b. l. 31). Notaras J. P. VSAT Varėnos rinktinei raštu pateikė informaciją, kad su pareiškėja jis bendravo rusų kalba, ir ji šią kalbą ne tik supranta, bet ir moka (b. l. 55). Pareiškėja rusų kalba pasirašė ant užsieniečio apklausos lapo (b. l. 32), o 2009 m. vasario 11 d. paaiškinime VSAT Varėnos rinktinei pareiškėja rusų kalba parašė, kad paaiškinimas iš jos žodžių surašytas teisingai, išverstas į jai suprantamą rusų kalbą ir tai patvirtino parašu (b. l. 33). Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo rusų kalbos vertėja, pareiškėja kalbėjo rusiškai ir neprašė armėnų kalbos vertėjo (b. l. 59-61). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad procesinių teisės normų reikalavimas, jog procesas vyktų pareiškėjai suprantama kalba, nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, teigdama, kad ji atvyko į Lietuvos Respubliką lankyti šeimos ir draugų nebuvo visiškai nuosekli: 2009 m. vasario 11 d. paaiškinime T. P. nurodė, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, S. G. asmeniškai nepažinojo, jos telefono numerį gavo iš draugų ir iki atvykimo į Lietuvos Respubliką su ja bendravo keletą kartų bei susitarė, kad ji Lietuvoje dirbs. Čia ji giminių neturėjo ir neturi (b. l. 33). VSAT Varėnos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnės 2009 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime papildomai pažymėta, kad pareiškėja T. P. apklausoje nurodė, jog ji jokių giminių Lietuvoje neturi, turi tik draugą, kuris dirba S. G. kavinėje ir galėjo pasakyti tik jo vardą – H. (b. l. 29). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuris įvyko 2009 m. balandžio 7 d., pareiškėja jau teigė, kad ji į Lietuvą važiavo ir gimines aplankyti, ir dirbti; Lietuvoje gyvena jos draugas (būsimas vyras) ir jos mamos draugai (b. l. 59-61). Tokie pareiškėjos paaiškinimai nelaikytini pagrindžiantys pareiškėjos tikslą Lietuvoje lankyti gimines ir draugus. Tad byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką vyko aplankyti giminių ir draugų.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja T. P., siekdama vizos, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl skundžiamas VSAT rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2009 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 151-1 buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Kadangi atsakovo 2009 m. vasario 11 d. sprendimas „Dėl Armėnijos Respublikos pilietės T. P. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ buvo priimtas remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, jog užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinta viza, todėl konstatuotina, kad šis sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjos T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.