- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- I-3381-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00837-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimą Nr. 68-193, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-542, Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimą Nr. S-28 (7-283/2015), panaikinti visus apskaičiuotus delspinigius ir baudą bei priteisti pareiškėjai sumokėtą 3131,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą ( b.l. 1-11, 112).
Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006-09-05 pirko 38 kv.m., 85 proc. baigtumo vieno kambario butą. Atlikusi remonto-apdailos darbus, butą išnuomojo. Vėliau vykdė buto rekonstrukcijos darbus į dviejų kambarių butą, miegamą dalį atskiriant nuo bendro gyvenamo ploto. Po rekonstrukcijos butą pardavė kaip dviejų kambarių, t.y. 37 kv.m. ploto (ploto skirtumas susidarė dėl sienos, skiriančios miegamąją dalį nuo gyvenamosios dalies). Pagal tuo metu turimus originalius dokumentus apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamų pajamų sumą ir 15 proc. nuo šios sumos, t.y. nuo 6830 Lt 2009-05-04 pervedė į biudžetą kaip Gyventojų pajamų mokestį.
Atlikusi mokestinį patikrinimą, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2015-08-13 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-542 bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimu Nr. 68-193 nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3304,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2478,34 Eur delspinigių ir 330 Eur baudą. Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sprendimą patvirtino. Pareiškėja su šiais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdamos sprendimus, atliko neobjektyvų, formalų jos nurodytų aplinkybių vertinimą, nesirėmė jos pateiktais buhalteriniais dokumentais, todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti 76071 Lt sumą (45200 Lt (vidaus apdailos darbai) + 26871 Lt (rekonstrukcijos ir apdailos medžiagos) + 4000 Lt (pardavimo komisinis - tarpininkavimo atlyginimas) kaip buto įsigijimo išlaidas.
Paaiškino, kad iki 2006-11-30 buvo atliktas tik kosmetinis remontas, o buto rekonstrukcija vyko iki 2008-08-05. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepripažino buto rekonstrukcijos į dviejų kambarių butą, teigdama, kad apdailos darbai nebuvo vykdomi pakartotinai, t. y. iki 2008-08-05, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis 2006 metais buvo įregistruotas statybos baigtumas ir buto baigtumas 100 proc. Atsakovas nenagrinėjo papildomai pareiškėjos pateiktos informacijos dėl konkrečių bute atliktų darbų ir 72071 Lt (26871+45200) sumos nepripažino kaip buto įsigijimo išlaidų bei apskaičiavo papildomai sumokėti 3304,85 gyventojų pajamų mokesčio. Nepripažįstant jokių pareiškėjos patirtų išlaidų remontui ir apdailai, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Pareiškėja buvo pateikusi įrodymus, kad butas iki jo pardavimo 2008-08-14 pirkimo - pardavimo sutartimi pirkėjai L. U. buvo suremontuotas ir perdarytas į 2 kambarių butą, tačiau Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama sprendimą, to neįvertino.
Pažymėjo, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos 2008-08-06 nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų bylos kopijos, iš kurių matyti, kad butas pardavimo dieną, t.y 2008-08-14 buvo rekonstruotas ir įregistruotas kaip 2 kambarių butas. Tai patvirtina ir pirkimo pardavimo sutartyse sumažėjusi buto kvadratūra, kadangi pirktas 38 kv.m. ploto butas parduotas kaip 37 kv. m. ploto. Dėl atliktų darbų 45 200 Lt sumos pripažinimo išlaidomis buvo pateikti apdailą atlikusių asmenų rašytiniai duomenys. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė pirkimo - pardavimo kvitus, pagal kuriuos fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, atliko apdailos darbų už 45200Lt. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-09 patikrinimo aktu nustatė, kad pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai turi visus privalomus rekvizitus, tačiau 45 200 Lt sumos kaip išlaidų nepripažino, nurodydama, kad remonto darbus atlikusių asmenų parodymai kėlė abejonių. Atsiradus prieštaravimams, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 136 str. numatytomis galimybėmis patikrinimo metu kilusiems nesutapimams pašalinti, atidžiai neišanalizavo pateiktų antro remonto išlaidų bei turimų buto pirkimo- pardavimo sutarčių, neieškojo būdų neaiškumams pašalinti.
Pareiškėjos nuomone, nepripažindama dokumentų, atitinkančių visus buhalterinei apskaitai keliamus reikalavimus bei remdamasi asmenų parodymais, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė rašytinio dokumento viršenybės prieš paaiškinimus principą, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai apskaičiavo papildomai sumokėti Gyventojų pajamų mokestį. Mokestinių ginčų komisija iš esmės nenagrinėjo skundo, nenustatė esminės įrodymų prieštaravimų priežasties, atkartojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų nuostatas. Atsakovas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes, patikrinimas buvo atliekamas formaliai. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, rekonstrukcija bute neatlikta, asmenys, vykdę darbus, tai neigia, tačiau pareiškėja turi jų išrašytus kvitus, kurie yra pagrindinis buhalterinis dokumentas, įrodantis paslaugų atlikimą bei patirtas išlaidas. Remiantis šiais originaliais dokumentais, galima sumažinti apmokestinamųjų pajamų sumą, 45 000 Lt įskaitant kaip buto remonto darbų išlaidas.
Pareiškėja tvirtino, jog 2009 metais pagal tuo metu turėtus originalius dokumentus suskaičiavo 26 871 Lt išlaidų medžiagoms buto remontui įsigyti. 2013 m. šių apskaitos dokumentų originalų su kitomis vertybėmis neteko, todėl patikrinimo metu pateikti prarastų dokumentų negalėjo, tačiau 2013-01-09 dienraštyje „Kauno diena” buvo išspausdintas skelbimas apie prarastus dokumentus. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-11-05 sprendime Nr.68-193 nesigilino į pateiktus dokumentus dėl originalų ir dėl jų praradimo, neanalizavo šių aplinkybių, tik perrašė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo tekstą.
Pareiškėjos nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai nepriskyrė 4000 Lt komisinio mokesčio pareiškėjos patirtoms išlaidoms. Pagal 2008 metais galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, iš gautų pajamų buvo leidžiama atimti sumokėtą komisinį atlyginimą, susijusį su turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Komisinį atlyginimą pareiškėja sumokėjo UAB „Insita”, kuri atliko tarpininkavo paslaugas (surado pirkėją) ir išrašė 2008-08-05 sąskaitą faktūrą. Šie dokumentai turi visus privalomus rekvizitus, atitinka įstatymo reikalavimams turiniu ir forma, todėl ji teisėtai atėmė iš gautų pajamų 4000 Lt komisinio atlyginimo sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodė, jog teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo supažindinta su mokestinio patikrinimo pavedimo kopija, pavedimas surašytas likus 2-iems dienoms iki galimo mokestinio patikrinimo pabaigos, buvo pažeista pranešimų įteikimo tvarka. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimą pradėjo ir dokumentų už 2008 m. pareikalavo tik po šešerių metų, todėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių ji negalėjo pateikti visų dokumentų.
Pareiškėjos nuomone, buvo pažeisti mokestinį patikrinimą reglamentuojantys Mokesčių administravimo įstatymo 10, 68, 69, 120-122, 126, 136, 164 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ( b.l. 106-110) nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-08-13 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-542 pakeitė patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimu Nr. 68-193 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-542. Pareiškėja nesutikdama su minėtu sprendimu pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimą Nr. 68-193 ir atleisti pareiškėją nuo dalies, t.y. nuo 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo.
Nurodė, jog vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. GPMĮ 19 str. 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. GPMĮ 19 str. 3 d. regtamentuota, kad iš turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Nurodė, jog pareiškėja 2009-04-30 pateiktos Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM305) už 2008 m. GPM305T priede deklaravo 260 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, 210 624 Lt šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų, apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą, nuo kurios, pritaikiusi metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiavo 6 830 Lt mokėtiną GPM sumą.
Pažymėjo, jog pareiškėja pateikė minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, rekonstrukcijos, pardavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus 183 753, 22 Lt sumai, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nevertino dalies pareiškėjos išlaidų (vidaus apdailos darbai) 45200 Lt sumai ir patirtoms išlaidoms nepriskyrė tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai. Pareiškėja pateikė prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, pagal kuriuos fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įformino vidaus apdailos darbų už 45200 Lt. Visi fiziniai asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, pateikė paaiškinimus apie prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose nurodytų vidaus apdailos darbų atlikimo aplinkybes. Du iš jų nurodė, kad užsakovės S.S. neatsimena, taip pat neatsimena, kad butų teikę paslaugas adresu (Duomenys neskelbtini). Vienas asmuo nurodė, kad S. S. nepažįsta, bendravo tik su jos sūnumi E. S., kadangi pagal verslo liudijimą atliko paslaugas (vidaus apdailos darbus) UAB „Mabuta", kuriai vadovavo E. S.. Jokių sutarčių su S. S. (nei žodinių, nei rašytinių) dėl buto vidaus apdailos sudaręs nebuvo, jokių darbų jai neatliko ir jokių pinigų iš jos nėra gavęs.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad tarpininkavimo paslaugos nėra priskirtinos prie privalomų mokėjimų parduodant nekilnojamąjį turtą. Privalomieji mokėjimai yra tie, be kurių negalima būtų parduoti nekilnojamojo turto (pvz. mokėjimai notarui, VĮ „Registrų centras"), todėl agentūrai sumokėta suma už tarpininkavimo paslaugas (pirkėjo paiešką) negali būti atimama iš pareiškėjos gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Taip pat atsakovas nevertino 26871 Lt (210624 Lt - 183753, 22 Lt) išlaidų, kadangi ši suma nepagrįsta jokiais dokumentais. Pareiškėja šiai sumai pateikė tik buto remontui sunaudotų medžiagų suvestinius duomenis, taip pat nurodė, jog įsigijimo dokumentai buvo prarasti bei pateikė 2013-01-09 dienraštyje „Kauno diena” išspausdintą skelbimą apie pamestus dokumentus, tačiau skelbime neįvardinta, kokie konkrečiai dokumentai pamesti.
Nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas vienas iš atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindų, t.y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėja prašymą atleisti ją nuo delspinigių ir baudos iš esmės grindė minėto punkto nuostata, todėl turėjo nurodyti bei įrodymais pagristi tokias aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius, tačiau to neatliko, todėl nebuvo pagrindo atleisti nuo skirtos baudos bei delspinigių mokėjimo.
Atsakovo atstovo nuomone, ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Byloje keliamas ginčas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-08-13 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-542, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimo Nr. 68-193, Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2016-02-01 sprendimo Nr. S-28 (7-283/2015) teisėtumo ir pagrįstumo, dėl teisės normų, reglamentuojančių Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą, pardavus nekilnojamąjį turtą bei mokestinio patikrinimo atlikimą, aiškinimo ir taikymo.
Šios bylos teismingumo klausimas išspręstas 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ( b.l. 117-118), todėl šis klausimas nebegali būti keliamas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-12-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) Pavedimo tikrinti Nr. AU2-31 ( b.l. 13) pagrindu buvo atliktas mokesčių mokėtojos S. S. mokestinis patikrinimas.
Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 nustatė, kad pareiškėja pagal 2008-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-5011 pardavė 37 kv. m butą, esantį adresu (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) ir jai priklausantį 28 a. žemės sklypą adresu (Duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) L. U. už 260 000 Lt (nekilnojamasis turtas parduotas kaip vientisas objektas ir atskirai buto ir dalies žemės sklypo kaina neišskirta). Minėtą butą ir žemės sklypą pareiškėja įsigijo pagal 2006-09-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-9760 iš UAB „Vilmestos projektai“ už 133380 Lt.
Pareiškėja 2009-04-30 metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM305) už 2008 m. GPM305T priede deklaravo 260 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, 210 624 Lt šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų, apskaičiavo 49376 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą, nuo kurios, pritaikiusi metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiavo 6830 Lt mokėtiną GPM sumą.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-09 Patikrinimo aktu Nr. (13.2) –FR0680-423 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (b.l.52-57) buvo konstatuotas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo pažeidimas- už 2008 m. 3131,08 Eur (10811 Lt) GPM nepriemoka. Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiškėja, pardavusi 37 kv. m butą adresu (Duomenys neskelbtini), ir jam priklausantį 28 a. žemės sklypą adresu (Duomenys neskelbtini), nepagrįstai šio turto įsigijimo išlaidas padidino 72071 Lt suma, t. y. nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų 26871 Lt sumai.
Kauno AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2015-08-13 sprendimu Nr.(04.7.2)-FR0682-542 pakeitė Patikrinimo aktą, t.y. vietoj jame apskaičiuotos 3131,08 Eur GPM patvirtino 3304,85 Eur GPM (išlaidoms nepriskyrė buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai) bei nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudą ( b.l. 30-39).
Pareiškėja nesutikdama su minėtu sprendimu pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2016-02-01 sprendimu Nr. S-28 (7-283/2015) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-05 sprendimą Nr. 68-193, atleisdama pareiškėją nuo dalies, t.y. 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo ( b.l. 41-51).
Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Kadangi pareiškėja nekilnojamąjį turtą pardavė nepraėjus trejų metų terminui, už šį turtą gautos pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
GPM apskaičiavimui taikytina iki 2008-12-29 galiojusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) redakcija. Minėtos redakcijos GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
Minėto straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, jog turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Šio straipsnio 3-oje dalyje numatyta, jog leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Pareiškėja nurodė, jog mokesčių administratoriui pateikė ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, rekonstrukcijos, pardavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus 183753,22 Lt sumai, tačiau mokesčių administratorius nevertino dalies pareiškėjos išlaidų, o būtent 45 200 Lt sumai (vidaus apdailos darbai), išlaidų buto rekonstrukcijai ir apdailos medžiagoms 26 871 Lt sumai, taip pat minėtoms išlaidoms nepriskyrė buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų 4000 Lt sumai.
Pareiškėja ginčija skundžiamus sprendimus, motyvuodama tuo, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, neobjektyviai, jog, jo metu nepagrįstai atsisakyta vadovautis buto rekonstrukcijos išlaidas bei vidaus apdailos darbus pagrindžiančiais buhalterinės apskaitos dokumentais- prekių (paslaugų ) pirkimo –pardavimo kvitais ( Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 103-105), 2008-04-18 darbų priėmimo –perdavimo aktu, pasirašytu su M.N. pagal 2008-03-03 Statybos rangos sutartį. Pareiškėjos teigimu, be pagrindo atliekant patikrinimą, prioritetas buvo suteiktas fizinių asmenų paaiškinimams, o ne buhalterinės apskaitos dokumentams, neatsižvelgta į kadastrinių matavimų bylos duomenis, patvirtinančius, jog buvo parduotas 2 kambarių butas, neįvertintos aplinkybės apie dalies prarastų dokumentų paskelbimą spaudoje (26 871 Lt sumai), be teisėto pagrindo į būtinas buto pardavimo išlaidas kaip komisinis atlyginimas neįskaitytos UAB “Insita “ pareiškėjai suteiktos buvo pardavimo tarpininkavimo paslaugos surandant buto pirkėją (4000 Eur).
Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, nesilaikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtinto veiklos turinio viršenybės prieš formą principo, įstatymo nustatytu terminu nesupažindino su pavedimu atlikti patikrinimą nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių pašalinti prieštaravimams tarp įrodymų, kurie atsirado dėl mokesčio administroriaus kaltės delsiant atlikti patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas per ilgai, siunčiant pranešimus ne tuo adresu, nesusisiekiant telefonu.
Byloje ginčas keliamas dėl mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų, kuriais grindžiamos su ginčo pardavimu, jo rekonstrukcija, apdailos darbais susijusios išlaidos, vertinimo GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio mokestinius ginčus, aiškindamas šios teisės normos turinį yra konstatavęs, jog mokesčių mokėtojas iš neapmokestinamų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainą (pasigaminimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto išlaidas) ir su turto pardavimu (kitokiu perleidimu) susijusias išlaidas, jei egzistuoja dvi esminės sąlygos: 1) tokio pobūdžio sumos (išlaidos) realiai buvo patirtos, 2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Netenkinus bent vienos iš šių sąlygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti minėto pobūdžio sumų (LVAT 2010-12-31 nutartyje adm. byloje Nr. A575-1752/2010, 2011-05-30 nutartyje adm. byloje Nr. A575-867/2011).
Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, jog svarbesnę teisinę galią, vertinant įrodymus, turi buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau jie turi atitikti GPMĮ 19 straipsnio 2dalyje įtvirtintą sąlygą, t.y. jeigu iš minėtų dokumentų galima nustatyti ūkinių operacijų turinį.
Konkrečiu atveju mokesčių administratoriui pateiktuose fizinių asmenų M. N., J. J., V. N. ir E. S. vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvituose (Mokestinių ginčų komisijos byla (I t., b.l. 103-105) nurodytas abstraktus paslaugų pavadinimas - „vidaus apdailos darbai", konkrečiai jų neįvardinus, nenurodžius konkretaus objekto, kuriame jie buvo atlikti, todėl pagrįstai mokesčių administratorius ėmėsi veiksmų, rinkdamas papildomus įrodymus, tuo tikslu pateikdamas klausimus paslaugas atlikusiems asmenims (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l.163-168, 171-172). M.N., E. S. mokesčių administratoriui pateikė ( I t., b.l.163-168) paaiškinimus, kuriuose iš esmės paneigė bendradarbiavę su pareiškėja, nepatvirtino, kad darbus atliko būtent bute adresu (Duomenys neskelbtini), kad gavo iš jos kvituose nurodytas pinigines sumas. E.S. nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atliko vidaus apdailos darbus UAB „Mabuta“, kuriai vadovavo pareiškėjos sūnus E. S., užsakymu ir pinigus gavo tik iš šios bendrovės ir tik bankiniais pavedimais, jokių grynų pinigų pagal išrašytus kvitus nėra gavęs. J.J. atsakymai abstraktūs, neinformatyvūs. Minėtas liudytojas nenurodė aplinkybių, susijusių su pareiškėjos buto remontu, neįvardijo, kokiame bute, kokie darbai buvo atlikti (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 41). V.Na., atsakydama į Mokesčių inspekcijos specialistės klausimus, taip pat nepatvirtino, jog apdailos darbai buvo atlikti būtent ginčo bute, nenurodė, kas pirko vidaus apdailos medžiagas ( I t., b.l.171). Pažymėtina, jog V.N. nurodė, jog pareiškėjos asmeniškai nepažįsta, bet bendravo su jos atstovu A.S., tačiau pareiškėja nei skunduose mokesčių administratoriui, nei teismui nenurodė, kad jai atstovavo minėtas asmuo, nepateikė teismui pavedimo (atstovavimo) sutarties. Priešingai, 2016-11-07 teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog A.S. dalyvavo kaip atstovas atliekant kito jai priklausančio buto remontą.
Pareiškėja skunde tvirtino, jog mokesčių administratorius nepagrįstai atmetė jos pateiktus įrodymus - 2008-03-03 statybos rangos sutartį ( toliau - ir Rangos sutartis) bei 2008-04-18 darbų priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytus su M.N. (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 14-15).
Teismo nuomone, Mokesčių administratorius pagrįstai nesivadovavo minėtais įrodymais kaip nepatikimais, remiantis žemiau išdėstytais argumentais.
Minėti dokumentai buvo pateikti Komisijai jau vykstančio mokestinio ginčo metu, t.y. 2015-07-14 kartu su pareiškėjos rašytinėmis pastabomis po 2015-06-09 patikrinimo akto surašymo (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 113-114). Šie dokumentai neatitinka M.N. 2014-04-22 pirminiame paaiškinime mokesčių administratoriui nurodytos aplinkybės, jog su fiziniais asmenimis dėl darbų rašytinių sutarčių nesudarė (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 166).
Be to, nors sutartyje ir patikrinimo akte yra nurodytas ginčo butas, tačiau nenurodyta, kokius konkrečius vidaus apdailos darbus rangovas įsipareigojo atlikti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti. Pažymėtina, jog pagal minėtus dokumentus darbai buvo atlikti 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais, pagal Rangos sutarties 3 punktą rangovas įsipareigojo atlikti visą buto apdailą, tačiau V. N.ir E. S. kvitai išrašyti už 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Rangos sutartyje nurodyta, jog Rangovas įsipareigojo atlikti darbus iš užsakovo medžiagų (sutarties 1p.). Pareiškėja buto remontui sunaudotų medžiagų įsigijimo išlaidoms pagrįsti jokių dokumentų nepateikė, tik sunaudotų medžiagų sąrašą. 2014 m. balandžio 9 d. paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, jog medžiagas pirko pati arba apdailą atliekantys asmenys (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.109).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, esant nenuosekliems pareiškėjos paaiškinimams, pagal surinktus įrodymus nesutampant aplinkybėms dėl remonto darbų laiko, apimties, medžiagų, jį atlikusių subjektų, įvertinus tam tikrų duomenų pateikimo laiką, tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog konkrečiu atveju iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti ūkinės operacijos turinio dėl 45 200 Lt sumos buto vidaus apdailos darbams, todėl pagrįstai ši suma nebuvo atimta iš buto pardavimo pajamų pagal GPMĮ 19 straipsnio nuostatas.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog mokesčių administratorius neteisingai vertino pateiktus duomenis iš nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, jos teigimu, įrodo, jog 2008-08-14 ginčo buvo rekonstruotas ir įregistruotas kaip 2 kambarių butas.
Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčo buto kadastro ir registro dokumentų, jog buto, esančio (Duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis, atliktais 2006 m. birželio 9 d., buvo užfiksuotas 38,46 kv.m. buto plotas, kambarių skaičius -1 ( b.l.147), 2008 m. rugpjūčio 6 d. atliktais kadastriniais matavimais nurodytas kambarių skaičius- 2, bendras buto plotas – 37,42 kv.m. (b.l. 143). Kad buvo atlikti patalpos 27-1(30.03) pertvarkymai (padalijimas į 2 patalpas) patvirtina ir buto planai ( b.l. 142, 146). 2006-06-22 Statybos inspekcijos pažymoje Nr. (101)-11.10-572 nurodyta, jog tuo metu butas buvo 85 proc. baigtumo, be galutinės apdailos ( b.l. 174).
Butą pareiškėja įsigijo 2006-09-05 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, kurios 5.10 p. buvo nurodyta, jog pareiškėja įsipareigojo atlikti šio buto pilnos apdailos darbus ne vėliau kaip iki 2006-11-30. Minėtame punkte buvo įtvirtinta, jog pirkėjas įsipareigojo visiškai atlyginti pardavėjo išlaidas, susijusias su apdailos atlikimu bei pardavėjo nuostolius, patirtus dėl to, kad namas dėl pirkėjo kaltės nebuvo savalaikiai priduotas norminių aktų nustatyta tvarka komisijai (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.91-95). Byloje nėra duomenų, kad šie įsipareigojimai nebuvo vykdymi. Teismo nuomone, minėtos išlaidos yra tiesiogiai sietinos su 2006-09-05 sutarties vykdymu, todėl negali būti laikomos buto rekonstravimo išlaidomis GPMĮ 19 str. 2d. prasme. Net ir laikant minėto pobūdžio išlaidas GPMĮ 19 straipsnio 2dalyje numatytomis išlaidomis, pareiškėja, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, nepateikė GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytų patikimų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Išlaidų buto rekonstrukcijai ir apdailos medžiagoms pagrįsti 26 871 Lt sumai pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė jokių dokumentų, tik nurodė atliktų darbų sąrašą, kuris negali būti laikomas tinkamu įrodymu GMPĮ 19 str. prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos dokumentų praradimo aplinkybės abejotinos, neįtikinamos. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog dokumentus nešiojosi po parduotuvę juodame maiše, juos kažkas ištraukė. 2014 m. balandžio 9 d. pareiškėjos paiškinime nurodyta, jog dokumentai buvo prarasti kartu su maišu ir jame buvusiais pinigais ( Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.109). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl to būtų kreipusis į policiją. 2013-01-09 skelbimas dienraštyje “Kauno diena” apie prarastus dokumentus yra neinformatyvus (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.98). Teismas pritaria atsakovo argumentams, jog minėti duomenys vertintini kaip pareiškėjos gynimosi priemonė, siekiant palankaus mokestinio patikrinimo rezultatų, todėl pagrįstai ir teisėtai minėta suma nebuvo atimta iš pardavimo pajamų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. To paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 2994/2011, 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575 – 3558/2011, 2011-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 2481/2011).
Esant prieštaringiems duomenims apie patirtas išlaidas, o prieštaravimus esamu atveju pagal teismo suformuotą ir aukščiau nurodytą praktiką privalėjo paneigti mokesčio mokėtoja, tačiau to neatliko, mokesčių administratorius pagrįstai minėtų sumų, t.y. 45200 Lt sumos vidaus apdailos darbams ir 26 871 Lt sumos buto remontui panaudotoms medžiagoms nepriskyrė išlaidoms, kurias įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui atimti iš pardavimo pajamų, todėl teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl mokesčių administratoriaus formalaus ir neobjektyvaus tyrimo, netinkamo įrodymų vertinimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.
Pareiškėja nurodė, jog mokesčių administratorius nepagrįstai iš pardavimo pajamų neatėmė 4000 Lt, jos sumokėtų Nekilnojamojo turto agentūrai už buto pardavimo paslaugas surandant pirkėją.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja iš gautų ginčo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmė 4000 Lt išlaidų sumą, kuri, jos teigimu, buvo sumokėta UAB „Insita“ už atliktas tarpininkavimo paslaugas surandant buto pirkėją pagal šios įmonės išrašytą sąskaitą faktūrą 2008-08-05 INS Nr. 0001 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.102).
Pagal ginčo mokestiniam patikrinimui taikytinos iki 2008-12-29 galiojusios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus, todėl, teismo nuomone, išlaidos, sumokėtos Nekilnojamojo turto agentūrai už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą, turėtų būti atimtos iš gautų pajamų, nes iš esmės atitiktų komiso sandorio esmę ( CK 6.780 str.), tačiau konkrečiu atveju pareiškėja mokesčių administratoriu nepateikė mokesčių administratoriui patikimų įrodymų, jog 4000 Lt sumą minėtai bendrovei yra sumokėjusi (sąskaita- faktūra 2008-08-05 INS Nr. 0001 šios aplinkybės nepagrindžia), todėl mokesčių administratorius pagrįstai ginčijamuose sprendimuose nurodė, jog tvirtinti, kad tai buvo pareiškėjos šiai įmonei sumokėtas komisinis atlyginimas, nėra pagrindo.
Pareiškėja sprendimus ginčija Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų principų ir procedūrų pažeidimais, atliekant mokestinį patikrinimą.
MAĮ 120 straipsnio 4 dalis numato, jog prieš pradedant faktinį patikrinimą, mokestinio patikrinimo pavedimo kopija pateikiama mokesčių mokėtojui. Ši nuostata netaikoma operatyvaus patikrinimo atveju, tačiau ir tuomet atitinkamas pavedimas privalomai pateikiamas asmeniui susipažinti.
MAĮ 121 straipsnis, reglamentuojantis pranešimą apie mokestinį patikrinimą, numato, jog mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba būti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Pranešime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašas ( 1d.).
Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog mokestinis patikrinimas buvo pradėtas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-12-30 Pavedimo tikrinti Nr. AU2-31 (toliau – ir Pavedimas) pagrindu (b.l. 13). Pareiškėja su minėtu pavedimu supažindinta 2014-01-23. Tai patvirtina jos parašas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad pareiškėja su minėtu pavedimu buvo supažindinta jo išrašymo dieną, taigi, buvo padarytas minėtas pažeidimas, tačiau teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad realūs patikrinimo veiksmai buvo pradėti vėliau, t.y. 2014m. sausio 8-9 d. ( (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 71, 75), pareiškėja su Pavedimu supažindinta praėjus trumpam laiko tarpui, šis pažeidimas vertinamas kaip neesminis, nesudarantis pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinimui. Duomenų apie tai, jog minėtas pavedimas buvo surašytas atbuline data, kaip teigė pareiškėja, teismui nepateikta. Šią pareiškėjos aplinkybę iš esmės paneigia 2013-11-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui Departamento III skyriaus išvada, kuria iki Pavedimo likus daugiau kaip mėnesiui konstatuotas pareiškėjos mokestinio patikrinimo tikslingumas (Mokestinių ginčų komisijos byla ( I t., b.l. 162).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai pranešimas apie mokestinį patikrinimą su Pavedimu buvo siųstas adresu (Duomenys neskelbtini), tačiau sugrąžintas neįteiktas (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., 135, 138). Mokesčių administratorius nurodė, jog pranešimas buvo siųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Iš kitų dokumentų matyti, jog 2014 m. sausio mėnesį pranešimai iš Mokesčių inspekcijos pareiškėjai buvo siunčiamu adresu (Duomenys neskelbtini) (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 140-142), toks adresas nurodytas minėto laikotarpio banko išrašuose (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 1-31), todėl nepaneigti atsakovės teiginiai, jog mokesčių administratorius pranešimą su pavedimu siuntė netinkamu adresu. Tačiau, kaip jau nurodyta, pareiškėja praėjus neilgam laikui tarpui buvo supažindinta su minėtu dokumentu, teismui nepateikta duomenų, jog pavėluotas Pavedimo įteikimas, atsižvelgiant į trumpą pavėlavimo terminą, būtų neigiamai įtakojęs pareiškėjos teises, todėl šis pažeidimas taip pat pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo ginčijamų sprendimų panaikinimui.
Pareiškėja skundu taip pat prašė panaikinti visus jai paskaičiuotus delspinigius ir baudą bei grąžinti jos sumokėtą į valstybės biudžetą 3 131,08 Eur GPM sumą. Nurodė, jog Komisija mokėtinų delspinigių sumą sumažino 50 proc. Jos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad mokestinis patikrinimas dėl 2008 m. parduoto buto ir sumokėto GPM buvo vykdomas praėjus ilgam laikui ir ne nuo jos priklausančių priežasčių užsitęsė, dėl to buvo apsunkintas įrodymų gavimas, atsižvelgiant į žmogiškąjį faktorių, delspinigiai ir bauda iš viso neturėjo būti paskaičiuoti, nes nebuvo jos kaltės.
Teismui nustačius, jog mokesčių admistratorius pagrįstai paskaičiavo ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3304,85 Eur GPM nepriemokos, nėra pagrindo pareiškėjai grąžinti dalies GPM nepriemokos (3 131,08 Eur GPM), kurią pareiškėja į VMĮ Mokesčių inspekcijos fondą yra pervedusi 2015-07-13 mokestiniu pavedimu.
Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai yra reglamentuoti MAĮ 100 str. 1 dalyje ir 141 str. 1 d. 1-4 punktuose.
MAĮ 100 str. 1 d. įtvirtinti tokie atleidimo nuo delspinigių pagrindai: 1) yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Atsižvelgiant į MAĮ 141 str. 1 d. atleidimas nuo delspinigių gali būti taikomas, jeigu: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Pareiškėja prašymą argumentuoja, jog nebuvo jos kaltės dėl padaryto pažeidimo, t.y. grindžia MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, kuris nustato, jog mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes delspinigių skaičiavimas siejamas su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius.
Teismui nustačius byloje aplinkybę, jog pareiškėja ginčo buto įsigijimo išlaidų sumą Mokesčių deklaracijoje nepagrįstai padidino 72071 Lt suma, tuo būdu sumažindama mokėtiną Gyventojų pajamų mokestį, akivaizdu, jog nustatytina pareiškėjos kaltė dėl neteisingo mokesčio paskaičiavimo pagal teisės aktų reikalavimus, juolab, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog to atlikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t.y. kad mokestinis patikrinimas buvo vykdomas praėjus ilgam laikui ir ne nuo jos priklausančių priežasčių užsitęsė, įstatymo nėra priskiriamos prie atleidimo nuo delspinigių teisinių pagrindų. Dėl kitų įstatyme numatytų pagrindų pareiškėja nekelia ginčo.
Kaip jau minėta, atleidimą nuo baudų, kaip ir nuo delspinigių reglamentuoja MAĮ 141 straipsnio 1dalyje nurodyti pagrindai, kurie nagrinėjant bylą, tai pat nenustatyti.
Pažymėtina, jog MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2015-07-13 mokestiniu pavedimu į VMĮ Mokesčių inspekcijos fondą yra sumokėjusi Patikrinimo akte nurodytą10811Lt (3131,08 Eur) GPM nepriemoką ( b.l. 130, Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l.115).
Kaip jau buvo minėta, Kauno AVMI 2015-08-13 sprendimu Nr.(04.7.2)-FR0682-542 pakeitė Patikrinimo aktą, t.y. vietoj patikrinimo akte apskaičiuotos 3131,08 Eur GPM patvirtino 3304,85 Eur GPM bei nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3304,85 Eur GPM, 2487,34 Eur GPM delspinigių, 330 Eur GPM baudą ( b.l. 30-39).
Pareiškėja 173,77 Eur GPM nepriemokos nėra sumokėjusi, taip nėra sumokėjusi minėtu sprendimu nurodytos 330 Eur baudos bei 2487,34 Eur delspinigių, kurie Komisijos sprendimu sumažinti iki 1243,67 Eur ( nuo kitos dalies delspinigių atleista). Pareiškėja ginčą teisme kelia pilna apimtimi , t.y. dėl visų sumų ( tame tarpe ir dėl 3131,08 Eur GPM sumokėtos nepriemokos).
Pagal nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėja yra sumokėjusi ne visą, o dalį mokestinės sumos, susijusios su paskirta bauda, be to, ir sumokėta dalimi šioje byloje minėta suma yra ginčijama, todėl, teismo nuomone, pareiškėja neatitinka MAĮ 141 straipsnio 2dalyje numatytų sąlygų dėl atleidimo nuo baudos.
Taigi vertinant formaliuoju teisės taikymo požiūriu nenustatyti pagrindai dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos, tačiau teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.
Pareiškėja kelia klausimą dėl per ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Šis klausimas, susijęs su mokesčių administratoriaus operatyvumu, tinkamu pareigų vykdymu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog mokesčių administratorius konkrečiu atveju neveikė taip, kaip turėjo ir galėjo veikti.
MAĮ 119 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančio atliekamo mokestinio patikrinimo trukmę mokesčio administratoriaus buveinėje, įtvirtinta, jog mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Ši įstatymo nuostata perkelta ir į Valstybinės Respublikos mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 40 punktą, kuriame detalizuota, jog rekomenduotini mokestinio patikrinimo atlikimo terminai pateikiami taisyklių priede. Taisyklių priede pateiktų mokestinių patikrinimų atlikimo terminas apskaičiuotas vienam patikrinimus atliekančiam mokesčių administratoriaus pareigūnui ir gali keistis atsižvelgiant į patikrinimo apimtį, mokėtojo turimus struktūrinius padalinius, mokėtojo tvarkomos buhalterinės apskaitos būklę, bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, nustatytų pažeidimų pobūdį ir kitas aplinkybes, galinčias įtakoti mokestinio patikrinimo trukmę. Pagal minėto priedo ginčui aktualią redakciją vieno teminio (vieno mokesčio) fizinio asmens patikrinimui yra skiriama 20 darbo dienų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno AVMI 2013-12-30 pavedimu tikrinti Nr. AU2- 31 pradėjo Pareiškėjos GPM mokestinį patikrinimą, kuris dėl įvairių priežasčių buvo stabdomas bei atnaujinamas ir buvo baigtas tik 2015-06-09 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 125-134). Byloje iš esmės nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokestinis patikrinimas tęsėsi gana ilgą laiką. Pažymėtina, jog Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiškėja bendradabiavo su mokesčių administratoriumi. Taigi darytina išvada, jog mokestinis patikrinimas buvo vykdomas nepakankamai operatyviai, mokesčių administratoriui nesilaikant MAĮ 119 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 40 punkte įtvirtintų nuostatų dėl mokestinio patikrinimo operatyvumo.
Kad mokestinis tyrimas buvo vykdomas pernelyg ilgai, konstatavo Komisija 2016-02-01 Sprendimu Nr. S-28( 7-283/2015), nurodytu pagrindu pareiškėją atleisdamas nuo 1243,67 Eur GPM delspinigių mokėjimo (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 41-51).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556 - 3447/2011 konstatavo, jog tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Viešojo administravimo subjektai, jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, pažeisti asmens teisių. Antraip būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų bendriesiems teisės principams ir teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, kuriais nepaisoma įstatymų leidėjo numatytų asmens teisių, neužkirtus jiems kelio, asmuo būtų paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos. Minėtoje teismo nutartyje neoperatyvus mokestinio patikrinimo atlikimas buvo traktuotas kaip mokesčių mokėtojo teisių pažeidimas ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mokesčių mokėtojas atleistas nuo visų su mokesčiais susijusių apskaičiuotų sumų ( delspinigių ir baudų).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Šioje byloje nustačius pareiškėjos teisių pažeidimą dėl ilgai užsitęsusio mokestinio tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, socialinį statusą, sveikatos būklę (72 metai, pensininkė, nuo 2014-03-17 neterminuotai paskirta invalidumo pensija) (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b.l. 118), įvertinus tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tai, kad po Patikrinimo akto pareiškėja sumokėjo Patikrinimo akte nurodytą10811Lt (3131,08 Eur) GPM nepriemoką, teismas, remdamasis Konstitucijos 109 straipsniu, Konstitucinio Teismo doktrina dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai ir baudos mokesčių teisėje taip pat traktuojamos kaip sankcijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, sprendžia, jog konkrečiu atveju yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo baudos ir visų mokesčio administratoriaus paskaičiuotų delspinigių, todėl skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant ginčijamus sprendimus šia apimtimi. Dėl kitos reikalavimų dalies, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą (30 str.), teisingumą Lietuvos respublikoje vykdo teismai (109 str.), todėl ta aplinkybė, jog pareiškėja, sumokėjusi Patikrinimo akte nurodytą sumą -3131,08 Eur, dėl jos kelia ginčą teisme, nesudaro pagrindo pareiškėjos prašymo atmetimui mokestinių sankcijų panaikinimo apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p., Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas),
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015m. rugpjūčio13 d. sprendimo “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” Nr.(04.7.2)-FR0682-542 dalį dėl 2487,34 Eur GPM delspinigių patvirtinimo ir dėl 330 Eur GPM baudos paskyrimo.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 68-193 dalį dėl 2487,34 Eur GPM delspinigių ir 330 Eur GPM baudos patvirtinimo.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016m. vasario 1 d. sprendimo Nr. S-28 (7-283/2015) dalį dėl 330 Eur GPM baudos patvirtinimo, pakeisti sprendimo dalį dėl pareiškėjos atleidimo nuo dalies, t.y. 1243,67 Eur GMP delspinigių mokėjimo, atleidžiant pareiškėją nuo 2487,34 Eur GPM delspinigių mokėjimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.