Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-479-173/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-19
Bylos Nr.
2S-479-173/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Nijolia Indreikienė, Gražina Davidonienė
Pareiškėjas
Ž. V. G.
Suinteresuotas asmuo
V. G. Grinius
Civilinė byla Nr. 2S-479-173/2007
Pirmosios instancijos teisėja R. RimkevičienėProcesinio dokumento kategorija 122. 4, 128. 13KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Nijolės Indreikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. G. atskirtąjį skundą dėl 2007 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties eilinėje byloje pagal Ž. V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. G. Grinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Ž. V. G. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. , miręs 2001-05-21, yra jos tėvas. Nustatyti faktą reikalinga palikimo priėmimo tikslu.

Pareiškėja nurodė, kad jos gimimo liudijime yra nurodyta, kad jos tėvas yra J. M. G. , o jo mirties liudijime - J. G. , taip pat jos gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos antras vardas yra Elena, o ne Vilija. Kadangi jos tėvas J. M. G. turėjo turto Lietuvoje, todėl pareiškėja norėdama jį paveldėti, privalo nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. yra pareiškėjos Ž. V. G. tėvas. Pareiškėja nurodė, kad šio fakto turimais dokumentais įrodyti negali, todėl ir kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja netinkamai suformulavo savo prašymą ir nurodė ne tas CPK normas, kurių pagrindu turėtų būti nagrinėjama civilinė byla.

2007 m. sausio 29 d. teismas gavo pareiškėjos paaiškinimą, kad pašalinti trūkumus nėra galimybės, kadangi pareiškėja gimė Vokietijoje, kur ir buvo registruotas jos gimimas, o tėvo gimimo liudijimo neturi taip pat, yra likę tik mirusio tėvo paso kopija ir mirties liudijimas.

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjas pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytas argumentas, jog nėra galimybės ištaisyti įrašų civilinės metrikacijos skyriaus išduotose dokumentuose nepagrįstas, todėl laikė, kad pareiškėja nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. V. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas 2007-02-05 nutartį, neįsigilino į tai, kad pareiškėja yra gimusi Vokietijoje, kur buvo registruotas jos gimimas, ko pasėkoje buvo išduotas vokiškas gimimo liudijimas. Būdama vaikas pareiškėja emigravo į JAV. Pareiškėja Lietuvoje negyveno, todėl Lietuvoje išduoto gimimo liudijimo neturi ir todėl kreiptis į metrikacijos skyrių dėl Vokietijos išduotame dokumente padarytų klaidų ištaisymo, pareiškėja negali. Civilinės metrikacijos skyriai netaiso įrašų, esančių kitų valstybių išduotuose dokumentuose. Būtent, dėl Vokietijos išduotame gimimo liudijime esančių įrašų, pareiškėja negali įrodyti savo giminystės ryšio su J. G. , kuris yra pareiškėjos tėvas, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. dėl giminystės santykių nustatymo. Be to teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja nesikreipė į metrikacijos skyrių ar archyvus, dėl jos tėvo gimimo akto įrašo ar jo pagrindu išduoto gimimo liudijimo. Pareiškėjos nuomone, toks dokumentas byloje nėra reikalingas, nes įrodinėjamas pareiškėjos giminystės santykių nustatymas.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiant nustatyti faktas, gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto - šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pareiškime netinkamai suformuluota prašymas ir nurodytos ne tos CPK normos, bei nebuvo laikytasi nustatytos neteisminės tvarkos, todėl nustatė terminą nurodytiems trūkumas pašalinti. Vykdydama nutartį pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad negali pašalinti teismo nutartimi nurodytų trūkumų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytas argumentas, jog nėra galimybės ištaisyti įrašų civilinės metrikacijos skyriaus išduotose dokumentuose, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 115 str. 3 d. nuostatas, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, kadangi jeigu suinteresuotas asmuo turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių netikslumų ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514—516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 straipsnis). Taigi pareiškėja, pirmosios instancijos teismo suorientuota kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų nurodytuose dokumentuose ištaisymo, bei papildomų dokumentų išreikalavimo, ir tik gavusi neigiamą šios įstaigos atsakymą, galėjo pakeisti pareiškimo dalyką ir prašyti teismą ištaisyti įrašus ( CPK 514 str.). Kolegija taip pat konstatuota, jog atskirojo skundo argumentas, jog tėvo gimimo liudijimas šiuo atveju nėra reikalingas, yra nepagrįstas, kadangi asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai - civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat tėvų gimimo santuokos liudijimai ir panašiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Gražina DavidonienėNijolia Indreikienė