- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-537-440/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei , dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jos atstovui advokatui Albertui Kruminui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Lorenui Balčiūnui, nukentėjusiajam R. J. viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas 2011-07-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad G. B. 2011-07-18, Akmenės r. sav., Akmenėje, Kasakausko g. 45, vairuodama transporto priemonę neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jai priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančia transporto priemone ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., 231.1. p. reikalavimus ir todėl patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas pareigūnas Lorenas Balčiūnas prašo nubausti G. B. pagal ATPK 130 str.1d. ir 127 str. 2d. Paaiškino, kad protokolas surašytas pagrįstai. Jame nurodytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau dėl apsirikimo ar kitų priežasčių nebuvo nurodyta ATPK 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies, savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažįsta. Neneigia, kad ji išvažiavo į priešingą eismo juostą. Galėjo važiuoti 50 km/h greičiu. Išlipusi iš automobilio matė, kad kita transporto priemonė yra apgadinta. Matė, kad automobilio vairuotojas nesužalotas. Iš įvykio vietos nepasišalino. Jos automobilis su daiktais liko. Jautėsi labai blogai, buvo sudaužta krūtinė, nesuprato, kad susilaužė koją, neprisimena kam skambino. Tiesiog buvo pasimetusi, nesiorientavo kaip elgtis. Važiavo pro šalį jos pažįstami iš matymo, kurių ji negali nurodyti, pavardžių nežino, ir ją pasisiūlė pavežti pas gydytojus. Važiavo į Šiaulius į gydymo įstaigą, tačiau nuvažiavusi persigalvojo ir į gydytojus nesikreipė. Iš vakaro buvo gėrusi alkoholio, įvykio metu buvo blaivi. Iš dalies į medikus nesikreipė ir dėl šios priežasties, kad buvo iš vakaro gėrusi, nes bijojo, kad kraujyje gali rasti alkoholio. Kitą dieną kreipėsi į gydytojus ir jai buvo sugipsuota koja. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Negali paaiškinti kodėl įvyko autoįvykis, savo elgesio kad nelaukė atvykstant policijos pareigūnų. Grįžo į namus tą vakarą apie 21 val. ir nuėjo miegoti. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą jei žala padaryta.
Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad važiavo Kasakausko gatve į kalną ir priešais jį automobilis išvažiavo į jo važiuojamąją kelio pusę ir važiavo link jo. Jis greit pasižiūrėjo, kad dešinėje pusėje yra stulpas ir medis, įkalnė, todėl neturėdamas ką daryti staigiai stabdė ir suko į kairę pusę. Nežino, ar vairuotoja išgirdo stabdžius, ar tiesiog susivokė ir taip pat pasuko ir tada įvyko susidūrimas. Po susidūrimo jis iššoko iš mašinos žiūrėti kas atsitiko, kas vairavo kitą mašiną. Iš kitos mašinos iš karto išlipo moteris, atstumas tarp jo ir vairuotojos gal buvo 5 metrai. Kadangi ji išlipo, suprato, kad moteris nesusižalojo, jis iškart kvietė policiją. Mašinos abi rūko, buvo dūmų, jis bijodamas, kad neužsidegtų iškvietė gaisrinę. Moteris išlipusi pasižiūrėjo į jį ir pasakė, kad kaip tu įrodysi, kaip atsidūrei kairėje pusėje. Paskambinusi kažkam telefonu pasakė, kad padarė avariją, gelbėk. Labai greit atvažiavo gaisrinė. Atjungė akumuliatorių, elektrą mašinoje, taip pat ir tos moters mašinoje elektrą, dar paprašė, kad atjungtų dujų baliono laidus. Policija atvažiavo gal už penkių minučių po skambučio. Kai paklausė kur vairuotoja, jos jau nebebuvo. Prieš tai matė, kad moteris nuėjo prie savo mašinos bagažinės, ką ji ten darė nežino. Pirmas įspūdis buvo, kad buvo išgėrusi, nes svirduliavo, mašinoje mėtėsi buteliai. Bet gal buvo susitrenkusi. Nežino, ar moteris buvo išgėrusi, nebuvo prie jos priėjęs arti, nejautė alkoholio kvapo. Tačiau mano, kad pasišalino iš įvykio vietos nes galėjo būti neblaivi. Ji sakė, kad iškvietė policiją, bet ji jos nekvietė. Jo mašina sugadinta nepataisomai. Mašinos rinkos vertė 7700 Lt. Bet realiai 12000 Lt, nes mašina gera, ją prižiūrėjo, remontavo. Dabar mašina išregistruota ir atiduota į metalo laužą. Draudimas atlygino tik 5700 Lt. Supranta, kad moteriai nelaimė. Tačiau ir jis patyrė nuostolių, kurie susidarė dėl kainų skirtumo. Tuo metu buvo atostogose, kurios buvo suplanuotos, nebeturėjo mašinos ir kita. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo šiuo metu nėra apsisprendęs, prašo palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Autoįvykyje nebuvo sužalotas.
Liudytoja E. K. paaiškino, kad išgirdo didelį garsą, susidūrimą. Tuo metu buvo savo namo kieme. Nuėjo pažiūrėti, matė gatvėje priešais stovinčias susidūrusias, rūkstančias mašinas. Kol ji ėjo link mašinų išlipo abu vairuotojai. Vairuotoja moteris telefonu su kažkuo šnekėjo kitoje pusėje, sakė kažkam telefonu, padėk, padariau avariją. Vyras, vairuotojas kitos mašinos pusėje gaisrinę kvietė. Gaisrinė atvažiavo tuoj pat. Matė, kad atvažiavo toks vyras su mašina ir ta moteris nuėjo į jo mašiną ir atbuline eiga greitai, paskubomis išvažiavo. Moteris nebuvo priėjusi prie kito vairuotojo. Moteris įtartinai vaikščiojo, tuo metu ją mačiusi ji ir kiti žmonės galvojo, kad ji neblaivi. Gaisrinė buvo atvažiavusi. O policijos mašina vėliau bet irgi greitai atvažiavo, moters ieškojo bet ji jau buvo išvažiavusi.
Liudytojas K. P., parodė, kad ėjo iš darbo ir pamatė, kaip atvažiuoja moteris nuo miesto link Naujosios Akmenės, o kitas automobilis nuo Naujosios Akmenės pusės. Tos mašinos susidūrė netoli jo. Matė, kad moteris važiavo prieš eismą tiesiai ant kitos mašinos. Ta kita mašina metėsi į kitą pusę, norėdama išvengti susidūrimo. Priešpriešiais važiuojanti mašina, krypties nekeitė. Po susidūrimo, išlipo abu vairuotojai. Vairuotoja nebuvo prie kito vairuotojo priėjusi. Matėsi, kad ji apsvaigusi, nežino gal prisitrenkė, suklupusi nebuvo. Nežino ar ji buvo neblaivi nes nebuvo prie jos priėjęs. Vyras buvo blaivus.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad 2011-07-18 gavo pranešimą iš budėtojo. Vėliausiai už 10 min. atvažiavo į įvykio vietą nes buvo Akmenėje. Buvo susidūrusios dvi mašinos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Būrelis žmonių jau buvo susirinkęs, gaisrinė buvo. Blaivumą nustatė vienam vairuotojui, nes kito jau nebebuvo. Vairuotojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoja išvažiavo į priešingą eismo pusę. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasuko į kairę norėdamas išvengti susidūrimo, tada kitas automobilis metėsi atgal į savo juostą ir įvyko susidūrimas. Oro sąlygos tą dieną buvo blogos, mano, kad vairuotoja nepasirinko saugaus greičio. Visi matė, kad skambinėjo telefonu ir, kad sėdo pas kažkokį vyrą ir išvažiavo. Tačiau su kuo išvažiavo vairuotoja niekas nenurodė. Kadangi vairuotoja nesulaukusi policijos išvažiavo vertinama kaip pasišalinimas. Abu automobiliai buvo sugadinti. Kitas vairuotojas buvo blaivus, nebuvo sužalotas. Jis perspėjo budėtoją, kad jeigu vairuotoja kreipsis į gydymo įstaigas tiek Mažeikiuose, tiek Šiauliuose, kad patikrintų jos blaivumą. Į gydymo įstaigas tą dieną moteris nesikreipė. Nuvykus į vairuotojos namus po valandos tikslu patikrinti, ar tikrai ji važiavo, nes galėjo kitas jos mašina važiuoti. Dukra pasakė, kad mama skambino ir sakė, kad grįš vėliau, nes pateko į autoįvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė ir įvertino esančius duomenis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. pasirašė neginčydama nurodytų aplinkybių. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių. R. J. paaiškinimą, kad į jo važiuojamąją kelio juostą staiga išvažiavo žalsvos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam išvengti susidūrimo nepavyko, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusi moteris iš eismo įvykio vietos pasišalino. E. K., K. P. paaiškinimus dėl įvykusio eismo įvykio bei nurodytų aplinkybių. A. B. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2011-07-18 apie 18.30 val. skambino mama G. B. ir pranešė, jog pateko į eismo įvykį. G. B. paaiškinimą, kuriuo ji savo kaltę pripažino iš esmės, nurodytų aplinkybių neneigė. Nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino pasijutusi blogai, tačiau į medikus nesikreipė, nes sekmadienį vakare vartojo alkoholį, bijojo, kad kraujyje gali rasti alkoholio. Autoavarijos vietos schemą, kurioje fiksuota įvykio vieta, fiksuoti duomenys dėl sugadinimų, transporto priemonių stovėjimo vietos, nurodyta, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai sugadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės žibintas, iššovusios oro pagalvės, skilęs priekinis stiklas, variklio dangtis. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini), priklausančiai R. J. apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio rodyklė, dešinės pusės priekinis priešrūkinis žibintas, radiatoriaus grotelės. Fotonuotraukas iš kurių matyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimai. Fiksuoti duomenys dėl sugadinimų. Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota G. B. vardu. Nukentėjęs pateikė teismui 2011-08-03 automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo pirkimo iš jo sutartį, kurioje nurodyta 2000 Lt suma. Pažymą iš „ Regitra“ , kad automobilis išregistruotas 2011-08-03. Akmenės PK 2011-07-18 pažymą apie eismo įvykį. G. B. pateikė pažymą apie šeimos sudėtį, kad gyvena su dukra. 2011-08-31 ištuokos liudijimą iš kurio matyti, kad jos santuoka nutraukta 2011-08-27. Pateikė duomenis, kad dirba, charakterizuojama teigiamai. Pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų. 2010-05-18 išrašą iš medicininių dokumentų, kad buvo gydoma dėl stuburo susirgimų. Epikrizę iš VĮ Mažeikių ligoninės, kad buvo gydyta neurologijos skyriuje.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad byloje surinkti faktiniai duomenys, pačios pažeidėjos paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad G. B. suprato sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, suprato savo kaltę, tačiau sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino. Byloje nepakanka duomenų išvadai, kad G. B. būtų nesupratusi, kad reikalinga sulaukti policijos, kad eismo įvykis turi būti fiksuotas, kad reikalinga nustatyti vairuotojų girtumą. Taip pat neįtikinami G. B. paaiškinimai, kad ji vyko į Šiaulių gydymo įstaigą bet vėliau persigalvojo. Kad nepažįsta asmens, kuris ją išvežė iš įvykio vietos. Nes teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojos paaiškinimais, kad vairuotoja skambino ir prašė pagalbos. G. B. paaiškino, kad buvo iš vakaro išgėrusi, bijojo, kad bus kraujyje rasta alkoholio, todėl ir dėl šios priežasties nenuvyko į gydymo įstaigą. Tačiau nors nukentėjęs bei liudytojai paaiškino, kad buvo pagrindo manyti esant vairuotoją neblaivią, tačiau nei vienas iš asmenų netvirtino buvus ją neblaivią, nenurodė, kad būtų jautę alkoholio kvapą. Nėra byloje pakankamai neginčijamų duomenų, kad G. B. eismo įvykio metu būtų buvusi neblaivi.
KET 9 punktas numato, kad, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 133 p. įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 231.1. p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Ištyrus administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertinus, daroma išvada, G. B. neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių, teismo ištirtų ir įvertintų duomenų matyti, kad G. B. pažeidė Kelių eismo taisykles - vairuodama transporto priemonę neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jai priklausančio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančia transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jos veika kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.
G. B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę – neteista, dirbanti, galiojančių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į G. B. nurodytas šeimynines aplinkybes dėl santuokos nutraukimo, į jos pateiktus duomenis dėl sveikatos būklės, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobodos tikslai gali būti pasiekti skiriant G. B. minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su atėmimu teisę vairuoti transporto priemonę minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje jai taip pat skirtina minimali bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirtina administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskiriant galutinę baudą už sunkesnįjį iš pažeidimų numatančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teismo nuomone tokio dydžio nuobauda neprieštaraus administracinei nuobaudai keliamiems tikslams, neabejotinai sukels neigiamas pasekmes pažeidėjai, apribos jai galimybę ateityje daryti naujus teisės pažeidimus bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones G. B. atimama dėl to, kad ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, iš įvykio vietos pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, byloje nepakanka duomenų išvadai, kad pažeidimo padarymo metu G. B. buvo neblaivi nėra, todėl ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G. B. vykdytinas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjęs nepateikė duomenų kokio dydžio turtinis nuostolis jam buvo padarytas, nurodė, kad nėra apsisprendęs dėl žalos atlyginimo, ar kreipsis į G. B. dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia žala buvo padaryta R. J. žalos atlyginimo klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 288 str., teismas
nutaria:
Pripažinti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su atėmimu teises vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Subendrinus nuobaudas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su atėmimu teises vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Turtinio nuostolio atlyginimo R. J. klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.
Išaiškinti G. B., kad baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos ir pateikti teismui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimo nuorašą išsiųsti G. B., R. J. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.