- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- A-1921-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00213-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. A. S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. A. S. H..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. A. S. H. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras Teikime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 9 d., pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš į kilmės šalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieglobsčio byloje 2022 m. birželio 29 d. priėmė galutinį sprendimą atmesdamas Užsieniečio apeliacinį skundą, ir jis tapo nelegaliu migrantu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. sausio 9 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos. 2023 m. gegužės 17 d. pagal Dublino III Reglamentą Užsienietis buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, ir jis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Kadangi Užsienietis, pasibaigus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, o grąžintas į Lietuvos Respubliką pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, laikytina, jog Užsienietis siekia vieno tikslo – gauti laisvą judėjimo galimybę ir likti Europos Sąjungoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinimą netaikant judėjimo suvaržymų. Užsienietis paaiškino, kad jis išvyko į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena jo šeima, jis Lietuvoje buvo ilgą laiką sulaikytas, nežino Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl išvyko iš Lietuvos. Užsieniečio siekis – likti Lietuvoje. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nesulaikius Užsieniečio nebūtų galima išnagrinėti jo prieglobsčio prašymo. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
5. Teismas, aptaręs Teikime nustatytas aplinkybes, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą reglamentavimą, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius)).
6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 115 straipsnio ir 140¹⁹ nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvoje 13 mėnesių, bet teismo sprendimu jam suteikus teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išvyko iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos, bei į tai, jog Užsieniečio giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), sprendė, jog yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, bei sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
III.
8. Užsienietis pateikė 2023 m. gegužės 19 d. apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Centro Teikimą atmesti ir pritaikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
9. Užsienietis 2023 m. gegužės 19 d. apeliaciniame skunde nurodo:
9.1. Pirmosios instancijos eismas, spręsdamas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies ir 140¹⁹ straipsnio nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrindė, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius; 2) teismo sprendime nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, Užsieniečio tapatybė yra žinoma; 3) Užsienietis, palikdamas Lietuvą, nesiekė pažeisti teisės aktų, tačiau siekė gyventi ten, kur jo šeima; 4) tai, kad Užsienietis buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą yra pakankama bausmė Užsieniečiui.
9.2. Sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, todėl byloje nenustačius Užsieniečio piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė yra nustatyta, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, nagrinėjamu atveju Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina Užsieniečiui taikyti sulaikymą.
10. Užsieniečio atstovės advokatės I. A. 2023 m. gegužės 26 d. pateiktame dokumente (apeliaciniame skunde) prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės ribojimo. Užsienietis nurodo, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (pvz., LVAT 2023 m. sausio 19 d. spendimu administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023), taip pat aktualia naujausia tarptautinių teismų praktika (prejudicinis 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas prieš Lietuvą, byla Nr. C 72/22 PPU, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21).
11. Užsienietis pažymi, kad tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą pareiškėjo atžvilgiu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.
Atsiliepimas
12. Centras pateiktame atsiliepime nesutinka su Užsieniečio apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atitinkanti siekiamą tikslą – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad netaikant judėjimo apribojimų, Užsienietis bandys pabėgti ar pasislėpti, kadangi Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, o jo artimi giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini).
12.2. Užsienietis paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), jame nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti pirmajame prieglobsčio prašyme, ir šios aplinkybės leidžia teigti, jog paskesnis prašymas buvo teikiamas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę, o Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Užsieniečio grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą negalima prilyginti drausminėms poveikio priemonėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose, iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl byloje pateikto antrojo apeliacinio skundo, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti byloje gautas 2023 m. gegužės 19 d. Užsieniečio apeliacinis skundas.
15. 2023 m. gegužės 26 d. byloje gautas 2023 m. gegužės 25 d. Užsieniečio atstovės advokatės I. A. pasirašytas dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, kuriame nurodyti iš esmės analogiški reikalavimai, kurie yra nurodyti priimtame nagrinėti apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio atstovė advokatė sutiko, kad šis dokumentas gali būti vertinamas kaip papildomi paaiškinimai, todėl 2023 m. gegužės 25 d. Užsieniečio atstovės advokatės I. A. pasirašytas dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, laikytinas papildomais pareiškėjo paaiškinimais, pridėtinais prie bylos medžiagos.
16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis anksčiau pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad kitomis, mažiau jo judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, nėra galimybės nustatyti prieglobsčio pašymo motyvų ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, be to, yra tikimybė, jog Užsienietis pasišalins iš Lietuvos, todėl tenkino VSAT teikimą ir skyrė Užsieniečiui jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.
17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje ribojama nepagrįstai ilgą laikotarpį; byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to teismo skirta priemonė pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis, sugrįžęs į Lietuvos Respubliką, pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o Centras kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę su judėjimo apribojimais.
20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
22. Primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; ir kt.).
23. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, prieglobsčio suteikimo motyvai nėra nustatyti. Nors byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog Užsienietis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į (duomenys neskelbtini) pas artimus giminaičius, iš kurios 2023 m. gegužės 17 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius šeimos narius, bei siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui bei įvykdymui, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų, Užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. ir 5 d.).
24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio D. A. S. H. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.