Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) "Energijos skirstymo operatorius" ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) personalinė įmonė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Motyvuojamoji dalis

Trečiajam asmeniui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Per teismo nustatytą terminą atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad reorganizavus AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu buvo įsteigta AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. tęsia AB „Lesto“ vykdytą veiklą ir perėmė visas AB „Lesto“ teises ir pareigas.

2000 m. vasario 7 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) personaline įmone sudarė Elektros energijos tiekimo ir vartojimo sutartį Nr. 03008 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti kokybišką elektros energiją logistikos paskirties patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), o trečiasis asmuo įsipareigojo laiku apmokėti už minėtame objekte suvartotą elektros energiją. Trečiasis asmuo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. už į objektą tiektą elektros energiją bei kitas su tuo susijusias paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko ieškovei skolingas 3 553,36 Eur. Įrodymų apie atsiskaitymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje nr. e2-30111-465/2015 ieškovės AB „LESTO”, į. k. 302577612 ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) personalinei įmonei, į. k. 120571776 tenkino visiškai ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 3 553,36 Eur skolos už objekte suvartotą elektros energiją ir suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, 454,56 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2015 m. spalio 2 d. sprendimo už akių vykdymo procese antstolis nustatė, kad (duomenys

neskelbtini) personalinė įmonė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir R. J., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-313/2015).

Antstolis negali subsidiariai nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, jei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte individualios įmonės savininkas nėra įrašytas skolininku, jis nebuvo įtrauktas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-609/2013).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias materialines teisės normas, kasacinio teismo praktiką, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai skolą iš atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) personalinės įmonės savininko yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 454,56 Eur delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja: ,,Iki sekančio mėn. 15 d. visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir mokėti ,,Tiekėjui“ delspinigius, priskaičiuotus vadovaujantis 1.2.p. išvardintais direktyviniais dokumentais, už laiku neapmokėtas sąskaitas.“ Delspinigių apskaičiavimas pateiktas atsakovui siųstose sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 454,56 Eur delspinigių.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 007,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. vasario 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,99 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3 553,36 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 36 ct) skolos už objekte suvartotą elektros energiją ir suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, 454,56 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 56 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 24d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius”, į. k. 304151376, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.