- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-64-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01970-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis nubaustas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 9 d., 7.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „MAN TGA 18.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, stovint transporto priemonių spūstyje buvo neatidus, dėl ko automobilis pariedėjo atgal, su puspriekabe atsitrenkė į gale sustojusį ir stovėjusį automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilį „MAN TGA 18.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, kai transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, puspriekabei „KRONE SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. J. (toliau – institucija) 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12377-2019 A. V. skirtos administracinės nuobaudos: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
3. A. V. šį institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. V. šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį prašo panaikinti, taip pat panaikinant institucijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 27 d. administracinio nusižengimo protokolą bei priimti naują nutartį; panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Skunde nurodo, kad skundžiami procesiniai sprendimai priimti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus 2019 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykio aplinkybių, tinkamai neapžiūrėjus transporto priemonių bei neatsižvelgus į jo paaiškinimus įvykio metu. Teismas nevertino jo pateiktos galiojančios vilkiko ,,MAN“ techninės apžiūros pažymos, iš kurios matyti, kad jis yra su automatine pavarų dėže ir pariedėti atgal negali, taip pat vaizdo medžiagos, kurioje matyti, jog vilkiko pavarų dėžė automatinė. Teismas rėmėsi liudytojo S. S., kuris niekuo nepagrindė savo išsilavinimo ir žinių specifinėje sunkiojo autotransporto mechanikos srityje, paaiškinimais, neva vilkikui esant pakrautam jis gali pariedėti atgal. Be to, šiuo atveju vilkiko puspriekabė buvo visiškai tuščia, nes buvo tempiama į autoservisą.
4.2. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo vairuotas vilkikas stovėjo eismo spūstyje, ką patvirtino liudytojas R. K., kuris matė įjungtas STOP šviesas minėtoje transporto priemonėje. Lengvajam automobiliui ,,BMW“ apgadinimai sukelti dėl jo vairuotojo veiksmų, kadangi jis, nesilaikydamas saugaus atstumo, pats įsirėmė į stovinčią transporto priemonę. Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė, o rėmėsi tik liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į jų rašytinių paaiškinimų ir teisme nurodytų aplinkybių nesutapimą, pvz. atstumą nuo lengvojo automobilio iki puspriekabės ir kt., kurie, priešingai nei nurodė teismas, vertinami kaip esminiai. Liudytojas S. S. dalyvavo pirmame teismo posėdyje, girdėjo aplinkybes, kurias nurodė nubaustasis, ir, davęs parodymus tik antrojo posėdžio metu, galėjo juos suderinti su liudytojo R. K. parodymais, kadangi turėjo pastarojo telefono numerį ir bendravo tarpusavyje prie teismo posėdžių salės.
4.3. Apelianto teigimu, jo vairuotas vilkikas, stovėdamas nei laisva, nei atbuline eiga nejudėjo atgal. Teismas neatsižvelgė į liudytojo S. S. duotus skirtingus parodymus dėl automobilio ,,BMW“ saugaus atstumo nesilaikymo spūstyje, skirtingo atstumo tarp automobilių, taip pat skirtingo įvykio adreso nurodymo. Be to, liudytojas R. K. savo paaiškinimą parašė tik 2019 m. rugsėjo 16 d., taigi turėjo daug laiko suderinti poziciją su ,,BMW“ vairuotoju. Neaišku, kaip šis liudytojas galėjo ką nors girdėti, kai jo balkonas yra už 15 metrų iki įvykio vietos, antrame namo aukšte, o incidento metu buvo eismo spūstis.
4.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo turimas vilkiko vairuotojo darbo stažas yra 37 metai, kas patvirtina jo „automatizmą“ vairuoti transporto priemonę teisingai. Vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže ir atleidus stabdį, judama tik į priekį, o, pasak S. S., vilkikas atgal turėjo pajudėti 2,5–3 metrus (atstumas buvo keičiamas teismo posėdžio metu) iki atsitrenkimo į lengvąjį automobilį ,,BMW“. Riedant tokį atstumą atgal, jis, kaip 37 metų vairuotojo stažą turintis asmuo, neabejotinai tai būtų pajutęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įkalnės įvykio vietoje nėra.
Atsiliepimas
4.5. Institucijos atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog A. V., neigdamas administracinį nusižengimą, siekia išvengti atsakomybės dėl to, kad vairavo vilkiką be privalomo civilinės atsakomybės draudimo, o puspriekabę – be techninės apžiūros. Tačiau, pasak apelianto, tai yra visiškai neteisinga, kadangi automobilis ir puspriekabė priklauso Š. B. individualiai įmonei ir būtent jam, o ne vairuotojui, kyla prerogatyva ją drausti ir atlikti techninę patikrą. Jis, kaip transporto priemonės valdytojas, dėl tokių veiksmų nepatyrė jokios naudos, minėtoje bendrovėje nebedirba.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą institucijos atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, institucijos nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl institucijos nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nubaustas administracine nuobauda.
9. Apeliaciniu skundu A. V. neginčija savo kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau kelia klausimą dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodytumo. Jis teigia, jog ne jis, judėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į liudytojo S. S. vairuotą automobilį ,,BMW“ bet būtent pastarasis, nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į vilkiko puspriekabės galą.
10. Šioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 7.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė krovininis automobilis „MAN TGA 18.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu vairuotojams nepavykus susitarti dėl jo kilimo aplinkybių bei nustatyti kalto asmens, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip matyti iš byloje esančio vyr. patrulio R. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, liudytojas S. S. nuosekliai jau iš karto po įvykio tvirtino, kad jam sustojus eismo spūstyje, vilkikas, kurį vairavo A. V., atsitrenkė į jo lengvąjį automobilį ,,BMW“. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir S. S. paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio. Jame šis liudytojas detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad sustojęs spūstyje ir pamatęs atgal priešais jį riedantį vilkiką, jam signalizavo, bandė pavažiuoti atgal, tačiau už jo vairuotos transporto priemonės stovėjo kiti automobiliai ir vilkikas į jį atsitrenkė. Jis išliko nuoseklus ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, vien tai, kad paaiškinime S. S. nurodė, jog nuo vilkiko iki jo transporto priemonės prieš susidūrimą buvo apie 3 metrų atstumas, o teisme paaiškino, kad atstumas buvo apie 2–2,5 metrų, jo parodymų patikimumo nemenkina, kadangi, visų pirma, sąlyginio 3 metrų atstumo nurodymas neprieštarauja aplinkybei, jog atstumas galėjo būti ir mažesnis – apie 2–2,5 metrų. Be to, ši aplinkybė esminės įrodomosios reikšmės vertinant nagrinėjamo įvykio kilimo aplinkybes neturi. Apeliantas kaip nenuoseklius S. S. parodymus vertino ir dėl to, jog teisme jis neteisingai nurodė, kad įvykis metu jis važiavo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gatve. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus – pirminius policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, paties apelianto bei S. S. paaiškinimus, taip pat schemą, kurioje nurodyta tiksli įvykio vieta (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus, juolab neatmetant suklydimo dėl praėjusio laiko tarpo nuo eismo įvykio iki S. S. apklausos teisme, galimybės.
12. Skunde A. V. ginčijo ir kito pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo R. K. parodymų patikimumą, teigdamas, jog jis galėjo suderinti aplinkybes su S. S., kuris suinteresuotas bylos baigtimi. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš S. S. parodymų, liudytojas R. K., kurio išankstinio suinteresuotumo įvykio baigtimi nenurodė nei apeliantas, nei S. S., dar neatvykus policijos pareigūnams, būtent S. S. davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį, nurodęs susisiekti, kadangi matė įvykio aplinkybes ir galės paliudyti. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 16 d. šio asmens paaiškinimo, jis patvirtino, kad įvykio dieną matė autoįvykį gatvėje, kuomet stovėjo balkone (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini). Šis liudytojas patvirtino, kad vilkikas su puspriekabe, spūstyje judėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į ,,BMW“ automobilį, nors pastarojo vairuotojas jam signalizavo garsiniu signalu, kad prieš susidūrimą automobilio ,,BMW“ vairuotojas buvo visiškai sustojęs. Pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais nėra. Duomenų, kad S. S. iki įvykio būtų pažinojęs R. K., dėl ko jis savo parodymus kryptingai dėstytų būtent ,,BMW“ automobilio vairuotojo naudai, nėra. A. V. skunde dėstomi teiginiai, jog minėti liudytojai galėjo aptarti įvykio aplinkybes, kadangi prieš posėdį prie teismo posėdžių salės bendravo, be to R. K. įvykio dieną nurodė savo telefono numerį S. S. ir jie galėjo susisiekti telefonu, vertinami kaip prielaidos, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės, įvertinus S. S. paaiškinimų nuoseklumą, nepaneigia A. V. veiksmų, kuriais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Apeliantas, ginčydamas R. K. parodymus, teigė, jog būdamas už 15 metrų antro namo aukšto balkone jis nieko negalėjo girdėti. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytojas nurodė ne girdėjęs, o būdamas balkone matęs eismo įvykį. Apelianto dėstomi argumentai dėl didelio atstumo garsui sklisti nepatvirtina, jog R. K. objektyviai įvykio aplinkybių nematė, juolab, kad iš karto po to, A. V. besiaiškinant įvykio aplinkybes su S. S., R. K. atėjo į įvykio vietą.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog vilkikas ,,MAN“, kurį jis vairavo įvykio metu, yra su automatine pavarų dėže, todėl vietovėje, kurioje nėra įkalnės, atbuline eiga pariedėti negalėjo. Be to, jo turimas vilkiko vairuotojo darbo stažas yra 37 metai, o tai patvirtina jo „automatizmą“ vairuoti transporto priemonę teisingai. Pastaroji aplinkybė vertindama kaip prielaida, kadangi vairuotojo turima patirtis savaime nepaneigia galimybės jam pažeisti Kelių eismo taisykles esant, be kita ko, ir kitoms jo kilimą galimai nulėmusioms sąlygoms. Be to, ginčydamas liudytojo S. S. teiginius, jog vilkikas dėl didelio tonažo atleidus greičio pedalą ir neužtraukus rankinio, rieda atgal net ir esant automatinei pavarų dėžei, nubaustasis vis tik nepateikė jokių objektyvių tam prieštaraujančių duomenų, kurie tuo pačiu paneigtų S. S. ir R. K. nurodytas įvykio aplinkybes. Įvertinus nuoseklius ir dėl esminių aplinkybių neprieštaringus liudytojų S. S. ir R. K. parodymus, apelianto skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje ir institucijos nutarime įrodyta pripažintos aplinkybės, jog būtent A. V. sukėlė eismo įvykį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų, A. V. savo kaltę pripažino, neišskirdamas nei vieno administracinio nusižengimo, prašė bylos nagrinėjimą surengti tą pačią dieną ir šias aplinkybes patvirtino savo parašu. Tik vėliau skunde nurodė, jog kaltę pripažino tik dėl to, kad buvo pavargęs po savaitės darbo ir nesuprato pasirašymo pasekmių. Be to, kaip matyti iš jo paties paaiškinimo, jis pripažino liudytojų S. S. ir R. K. nurodytą aplinkybę, jog automobilio ,,BMW“ vairuotojas iki susidūrimo naudojo garsinį signalą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, tikint apelianto parodymais, aplinkybė, kad būtent S. S., nesilaikydamas saugaus atstumo ir dėl to atsitrenkęs į vilkiko puspriekabę, prieš susidūrimą du kartus (antrą kartą pakankamai ilgai) naudojo garsinį signalą, transporto priemonėms esant eismo spūstyje, vertintina kritiškai.
15. Nors apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas institucijos atstovo atsiliepime į A. V. skundą pirmosios instancijos teismui nurodytas galimas jo kaltės sukėlus eismo įvykį neigimo motyvas – siekis išvengti atsakomybės už ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau pažymėtina, kad institucijos atstovo atsiliepime nurodyta pozicija teismo, nagrinėjančio asmens skundą, imperatyviai nesaisto. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti skundą priėmė tiesiogiai ištyręs ir išsamiai bei objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
16. Apeliantas skunde pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. ANK 666 straipsnis įtvirtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti ,,mutatis mutandis“ taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). Ši administracinio nusižengimo byla tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka nagrinėta pagal A. V. skundus, kurie atmetami, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
17. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam skundo išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, A. V. skunde išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nei keisti, nei tuo labiau naikinti skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.