- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-1326-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19529-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- V. A., D. A.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams D. A. ir V. A. dėl žemės sklypo geodezinių matavimų patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Tulpė“ geodezinius matavimus, atliktus UAB „Kagema“. Ieškinyje ir ieškininių reikalavimų patikslinime nurodė, kad 1993-03-24 iš valstybės pirko minėtą žemės sklypą, jo bendras plotas sudaro 0,104 ha, plotis 26 m., ilgis 40 m. 2005-12-08 UAB „Kagema“ atliko žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus. Jam priklausančio žemės sklypo ribas UAB „Kagema“ suformavo remiantis jo ir gretimų sklypų savininkų parodymais, sodininkų bendrijos privatizavimo schema. Gretimų sklypų Nr. 36, 38/1, 40a savininkai ir bendrijos pirmininkas su suformuotomis ribomis sutiko, tačiau atsakovė paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, motyvuodama tuo, kad suformuotas sklypas kerta jai priklausančio VĮ Registrų centre įvesto preliminaraus sklypo ribas. VĮ Registrų centras suformuotas jam priklausantis preliminarus sklypas yra tik apie 20 m. pločio, o pagal sodininkų bendrijos privatizavimo schemą ir valstybinės žemės sklypo pirkimo dokumentus jam priklausančio žemės sklypo plotis yra 26 m. Atsakovės turimo žemės sklypo matavimai yra tik preliminarūs. Ieškovo atstovas atsakovu patraukė ir V. A. nes žemės sklypas įgytas atsakovų santuokos metu.
Atsiliepimas
Atsakovai nepripažino ieškinio, iš esmės nurodė, kad ieškovo parengti geodeziniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų- generalinių planų, pažeidžia atsakovų teises dėl to, kad ieškovas savo sklypą iki reikiamo dydžio ploto siekia pasididinti atsakovų sklypo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo Jono Baranausko ieškinį tenkino. Teismas nustatė ieškovui Jonui Baranauskui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)SB „Tulpė-1“ 2 skl. ribas pagal UAB „Kagema“ 2005-12-08 parengtą žemės sklypo planą M1:500 ir 2005-12-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Nagrinėjamu atveju šalių žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, iš esamų dokumentų aiški bendra žemės sklypų riba negali būti nustatyta, dėl to, kilus ginčui, teismo teigimu riba turi būti nustatoma teismine tvarka pagal kriterijus, įtvirtintus CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, ir formuojamoje teismų praktikoje.
Teismas nustatė, kad ieškovas privatizavo 0,1040 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (SB „Tulpė“ 2 sklypą), kurio plotis 26 m., ilgis 40 m. ir kurio konfigūracija matoma privatizavimo schemoje. UAB „Kagema“ parengtame plane ieškovo žemės sklypo kraštinių ilgiai ir konfigūracija iš esmės atitinka kraštinių ilgius ir sklypo konfigūraciją, buvusią žemės sklypo privatizavimo metu, o žemės sklypo plotas atitinka privatizuoto žemės sklypo plotą. Gretimų žemės sklypų savininkai J. O., A. G., R. M., O. M., taip pat bendrijos pirmininkas suderino žemės sklypo ribas, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Teismas pažymėjo, kad šiame akte pasirašė ir pats atsakovas V. A.. Teismo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo plane suprojektuotas ieškovo žemės sklypas savo konfigūracija, kraštinių ilgiais atitinka ne tik privatizavimo dokumentus, bet ir ieškovo faktiškai valdomo žemės sklypo ribas.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl to, kad žemės sklypo ribos, kurias prašo nustatyti ieškovas, neatitinka SB „Tulpė-1“ generaliniame plane suprojektuoto ieškovo žemės sklypo ribų, pagrindo nėra. Pirmiausia teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti du skirtingi bendrijos generaliniai planai, kuriuose ieškovo žemės sklypo ribos nurodytos kitaip. SB „Tulpė“ pateiktame generaliniame plane grafiškai nurodytas didesnis ieškovo žemės sklypo plotis, lyginant su generaliniu planu, kurį pateikė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Kaip galima spręsti iš minėtų generalinių planų, naujesnį generalinį planą pateikė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kadangi jame pažymėta apie 1995 m. vykusią sklypų ribų korektūrą sklypuose, kurie praplėsti miškelio sąskaita, be to, jame yra pažymėtas atsakovų žemės sklypas. Tačiau pastarajame plane ieškovo žemės sklypo ribos skiriasi nuo bendrijos generaliniame plane pažymėtų ieškovo žemės sklypo ribų, o šis prieštaravimas nėra pašalintas. Antra vertus, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktame generaliniame plane yra netikslumų, lyginant jame pažymėtas žemės sklypų Nr. 2, 3 ir 39A ribas (konfigūracijas, linijų ilgius) su šių žemės sklypų privatizavimo schemose nurodytomis ribomis. Be to, generalinis planas yra sudarytas netiksliai, nes jame suprojektuoto ieškovo sklypo grafinėje dalyje nurodyti sklypo kraštinių linijų ilgiai tarp ribos posūkio taškų neatitinka nurodyto mastelio. Taigi būtent SB „Tulpė“ pateiktame generaliniame plane tiksliau nurodytos ieškovo žemės sklypo ribos, nes jos labiau atitinka ieškovo privatizuoto žemės sklypo kraštinių ilgius bei žemės sklypo plotą. Teismo teigimu, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktame generaliniame plane suprojektuotas ieškovo žemės sklypas yra ženkliai mažesnio ploto, nei ieškovas privatizavo ir jam priklauso nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms, nustatant ieškovo žemės sklypo ribas vadovautis Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktu generaliniu planu kaip vieninteliu teisingai ginčytinas ribas nustatančiu dokumentu pagrindo nėra, nes jis prieštarauja kitam į bylą pateiktam generaliniam planui, privatizavimo schemoms, jame neteisingai nubrėžti linijų ilgiai, be to, ieškovo žemės sklypo plotas nurodytas mažesnis, nei priklauso ieškovui, todėl vadovavimasis tokiu planu, be kita ko, sudarytų prielaidas pažeisti ieškovo nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad generaliniame plane žemės sklypų ribos suprojektuotos preliminariai, t. y. jos nėra tikslios. Iš VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2010-07-29 rašto matyti, kad ieškovo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003-12-31, o atsakovų 2004-01-28 pagal sodininkų bendrijos schemą (t. y. generalinį planą). UAB „Kagema“ 2006-08-20 aiškinamajame rašte pažymima, kad VĮ Registrų centre suformuotas ieškovo preliminarus sklypas yra tik apie 20 m. pločio. Kadangi, kaip teismas nurodė, generaliniu planu kaip teisingai nustatančiu ribą tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų pagrindo vadovautis nėra, todėl ir šio plano pagrindu pažymėtomis ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribomis kadastro žemėlapyje pagrindo vadovautis taip pat nėra. Padaręs šias išvadas, teismas atsakovų nesutikimo su ieškovo žemės sklypo ribomis argumentas, kad suformuotas ieškovo sklypas kerta VĮ Registrų centre įvestą atsakovų preliminarų sklypą, pripažino nepagrįstais.
Teismas pažymėjo, kad nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal jo siūlomą variantą, atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 39A nebus pažeistos. Tuo tarpu minėtame UAB „Orkanas“ projektiniame pasiūlyme siūlomos ieškovo žemės sklypo ribos pažeistų faktiškai susiklosčiusį žemės sklypų naudojimą, būtų netaisyklingų formų, neatitiktų ieškovo privatizuoto žemės sklypo ribų ilgių, konfigūracijos, be to, ieškovo žemės sklypo dalis pasislinktų link vandens gręžinio ir vandens bokšto, kas sudarytų prielaidas pabloginti ieškovo žemės sklypo valdymo ir naudojimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūloma žemės sklypų riba atitinka faktinę žemėnaudą, privatizavimo dokumentus, ja nepažeidžiami teisės aktų reikalavimai, atsakovų ir kitų asmenų nuosavybės teisės. T. y. ieškovas įrodė, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o atsakovai nepagrindė kitokio sklypų ribos nustatymo varianto. Todėl teismas ieškovo ieškinį tenkino.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V.A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
atsakovai į bylą pateikė ieškovo kaimyno sklypo Nr. 3 planą, iš kurio matyti, kad sklypo kraštinės ilgis, kuris yra bendras abiejų sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 kraštinės ilgis yra lygus 54 metrams, o ne 40 m., kaip nurodo ieškovas. Šios, sklypo Nr. 3 schemos kraštinės sutampa su sklypo Nr. 3 žemės planu, kuris parengtas UAB „Kagema“. Be to, šis planas yra suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi bei pasirašytas pareigūnų, bei registruotas VĮ Registrų centre. Todėl, kol jis nenuginčytas, nėra pagrindo netikėti žemės sklypo Nr. 3 plano duomenimis. Apelianto nuomone, šio plano duomenimis reikėtų remtis sprendžiant žemės ribos ginčą tarp ieškovo ir atsakovo. pagal teisės doktriną turėtų galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento su 1995 metų sklypų korektūromis generalinis planas, tačiau teismas tai ignoravo teigdamas, kad šis prieštaravimas nėra pašalintas. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 d., kuri nurodo, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Tai yra ne generalinis planas turi būti tikslinamas pagal sodo sklypo Nr. 2 pateiktą matininkų padarytą planą, o planas turi atitikti generalinio plano duomenis;teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Orkanas“ 2010-04-26 išvada, kadangi šia išvada, kaip paaiškino UAB „Orkanas“ direktorius norima buvo parodyti, kad ieškovo pateiktas jo sklypo Nr. 2 planas, padarytas UAB „Kagema“ neatitinka generalinio plano duomenų ir todėl pagal tokį planą ieškovui teismas negali tvirtinti jo norimų sklypo ribų. Tai yra, šioje išvadoje nurodoma, kad generaliniame plane suprojektuoto sklypo Nr. 2 grafinėje dalyje nurodyti linijų ilgiai tarp ribos posūkio taškų neatitinka nurodyto mastelio, privatizacijos schemose tarp sklypų Nr. 3 ir Nr. 2 nurodytas atstumas bendroje sklypo riboje yra skirtingas ir kt. Taigi apelianto nuomone, prašymas patvirtinti žemės sklypo, kurio plotas yra 0,104 ha geodezinius matavimus, kuris priklauso ieškovui, negali būti tenkinamas;teismas reikalauja pagal ieškovo planą, padarytą UAB „Kagema“ taisyti generalinį planą. tačiau apelianto nuomone, tai prieštarauja galiojančioms teisės normoms – Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 d. Ieškovo pateiktas sklypo Nr. 2 planas bei ribos jame nurodytos neteisingos, jos neatitinka pirminių sklypų formavimo schemų, generalinio plano ribų. Todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti pateiktų ieškovo geodezinių matavimų tvirtinimo klausimo, nes ieškovo į bylą pateiktas planas yra neteisingas, sudarytas ne to generalinio plano pagrindu;teismas netinkamai pritaikė CK 4.45 str. 1 d. Teigia, kad teismas nesprendė ginčytinos ribos nustatymu per vidurį ginčytino ploto, o pasinaudojo atsakovo į bylą pateiktą sklypų situacija. Teismas nurodė, kad tarp atsakovo sklypo Nr. 39A ir 40A sklypo, kuris šioje byloje nedalyvauja, yra laisvo ploto, kurio sąskaitas atsakovas turės galimybę privatizuojant susiformuoti atitinkamą sklypo plotą. Apelianto nuomone, tokiu pasisakymu teismas parodė, kad nesivadovauja teismas privaloma praktika, kadangi ginčytina riba yra tarp ieškovo ir atsakovo ir tarp šių asmenų turėjo būti nustatyta ginčytinos ribos vieta, o tokiu atveju, kai ją nustatyti tiksliai neįmanoma, tai teismas ribą turėjo nustatyti per vidurį ginčytino ploto, o ne atsakovui siūlyti persikelti sumažėjusio ploto klausimo sprendimą į ateitį ir su kito sklypo savininku.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas).
Kaip matyti iš byloje pateikto sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ 1992 m. suderinto ir patvirtinto plano kopijos, ieškovo sklypas Nr. 2 ribojasi sklypu Nr. 3, sklypus skirianti riba yra vienodo ilgio ir atsiremia į išorines sklypų ribas, t.y. du stačiakampio formos sklypai prisišlieję vienas prie kito ir jų išorinės ribos yra vienoje linijoje. Plano mastelis 1:10000. Išmatavus ieškovo sklypo kraštines, galima spręsti, kad jo ilgis yra 3,8 cm arba 38 m, plotis yra 2,4 cm arba 24 m. Tačiau plane taip pat yra padaryti kelių sklypų ribų ilgių pakeitimai, tame tarpe ir sklypo Nr. 2 (ilgis 40 m, plotis 26 m) ir Nr. 3 (ilgis 54 m), jų kraštinių ilgį ir plotį tikslinant ranka padarytais įrašais, pagrindas kuriems tikėtina buvo 1992-03-25 valdybos posėdžio protokolas (įrašas plane dėl sklypelių ribų pakeitimo). Atsakovams priklausantis sklypas plane dar nėra pažymėtas.
Darytina išvada, kad ieškovui 1993 metais perkant valstybinės žemės sklypą, sklypo planas prie sutarties buvo ruošiamas pagal sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ 1992 m. suderintą planą, kuriame ranka ištaisyti ieškovo sklypo kraštinių ilgiai (ilgis 40 m, plotis 26 m), tikėtina suderinti pagal 1992-03-25 valdybos posėdžio protokolą (todėl ir neatitinkantys mastelio). Į kadastro žemėlapį buvo perkeliami duomenys pagal pridėtą prie sutarties schemą, todėl jie taip pat atitinka 1992 m. planą. Kaip matyti iš UAB „Kagema“ 2006-08-20 aiškinamojo rašto, tikslieji geodeziniai matavimai ieškovo sklype buvo atliekami vadovaujantis Sodininkų bendrijos privatizavimo schema, kuri iš esmės atitiko 1992 m. suderintą planą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kuriais jis tvirtino, jog ieškovo pateiktas į bylą sklypo Nr. 2 planas bei jame nustatytos ribos yra neteisingos, jos neatitinka pirminių sklypų formavimo schemų, generalinio plano ribų.
Atmestinas apelianto argumentas dėl sklypo Nr. 3 kraštinės ilgio, kuris turėtų atitikti sklypo Nr. 2 kraštinės, skiriančios šiuos sklypus, ilgį, nes kaip matyti iš 1992 metų plano, jame ranka atlikti šių sklypų kraštinių ilgių pataisymai, kurie, tikėtina buvo suderinti pagal 1992-03-25 valdybos posėdžio protokolą, t.y. sklypo Nr. 3 kraštinės ilgis nurodytas 54 m, o sklypo Nr. 2 – 40 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 metais patvirtino sklypo Nr. 3 planą koordinačių sistemoje ir vadovavosi 1992 metų plane padarytais įrašais dėl pakeistų sklypo kraštinių ilgio. Todėl argumentas, kad pagal pažymėjimą plane analogiškas turėtų būti ir besiribojančio sklypo Nr. 2 kraštinės ilgis yra nepagrįstas.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo sklypo Nr. 2 geodeziniai matavimai yra atlikti vadovaujantis ieškovo turima valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir prie jos pridėta schema, kuri atitiko jos parengimo metu ir sandorio sudarymo metu galiojusį teritorijos bendrąjį planą.
Pagal 1995 m. planą ieškovo sklypas Nr. 2 ir toliau ribojasi su sklypu Nr. 3 vidine vienodo ilgio abiem sklypams riba, tačiau išorinės sklypo ribos yra pasikeitusios. Šio generalinio plano kopijoje, kur yra A. G. nurodyta pastaba (1995-05-29 Nr. 379), kad sklypų ribų korektūra derinama sklypuose, kurie praplėsti kelio sąskaita, matyti, kad šiuo planu buvo siekiama atlikti sklypų ribų korektūras. Atsakovams priklausantis sklypas plane jau yra pažymėtas. Plano mastelis 1:10000. Išmatavus ieškovo sklypo kraštines, galima spręsti, kad jo ilgis yra 4 cm arba 40 m, plotis yra 1,7 cm arba 17 m., pagal kurias ieškovui priklausantis sklypas sumažėtų nuo įsigytų nuosavybėn 1040 kv.m. iki 680 kv.m.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 1995 m. planu, nes jame pažymėtos ieškovo sklypo plotas esmingai skiriasi nuo ieškovo nuosavybėn įsigyto teisiškai įtvirtinto sklypo dydžio, o įrodymai byloje apie tai, ar ieškovas davė sutikimą jo sklypo ribų pakeitimui, įtakojančiam jo sklypo plotui, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nebuvo keliamas ginčas dėl pateiktų planų suderinimo ir jų patvirtinimo nustatyta tvarka, dėl teritorijos planavimo dokumentų ir juose suformuotų sodo žemės sklypų ribų tikslinimo nustatyta tvarka, todėl kolegija neturi pagrindo nagrinėti šių rašytinių įrodymų įrodomosios galios.
Vertinant Valstybės įmonės registrų centro pateiktą kadastro žemėlapio ištrauką (b.l.96), matyti, kad jame atspindėta sklypų išdėstymo padėtis yra pagal du į bylą pateiktus planus: sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 atitinka 1992 m. planą, o sklypas 39 A atitinka 1995 m. planą. Taip pat sklypai pažymėti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento pateiktoje ištraukoje iš skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano su pažymėtais 2 ir 39 A sklypais (b.l.92-93).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad esant sklypo ribų neatitikčiai, būtina ieškoti pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip tokiu teismo sprendimu yra pažeidžiamos atsakovų teisės. Atsakovai nėra atlikę savo sklypo geodezinių matavimų, t.y. tikslios ribos nėra nustatytos ir nėra aišku, ar jos galimos tik ten, kur dabar yra faktiškai nužymėtos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas esamą situaciją teisingai pažymėjo, kad Iš UAB „Orkanas“ žemės sklypų situacijos plano (projektinio pasiūlymo) (t.1, b.l.191) matyti, kad tarp sklypų 39A bei 40A faktiškai yra laisvo ploto. Todėl atsakovai, atliekant sklypo tiksliuosius matavimus, turės galimybę žemės sklypą suformuoti tokio ploto, koks yra privatizavimo dokumentuose. Aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo pagrindas abiejų sklypų plotą proporcingai mažinti, yra neįrodyta, nes nebuvo nustatyta, kad nėra galimybės abiems ginčo savininkams nustatyti tikslias sklypų ribas, kurios atitiktų jų nuosavybės teise įgytam sklypo plotui.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.