- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- I1-2547-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00033-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2-3 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 2000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-11-20 iki 2019-12-10, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kameroje nebuvo įrengta radijo taško, nebuvo prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, durų ertmė nebuvo užpildyta garsą izoliuojančia medžiaga. Nebuvo įrengta jungiklių valdyti dieninį ir naktinį apšvietimą, elektros energiją. 2019-11-21 pateikė prašymą skirti vienkartinę išmoką, kaip naujai atvykusiam į įstaigą, tačiau pareiškėjo prašymas registruotas nebuvo. Šiaulių TI specialistai neregistravo visų pareiškėjo prašymų ir skundų. Nebuvo sudarytos sąlygos su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas ir (ar) susitikti su dvasininkais. Nebuvo suteikiama galimybė kasdien skambinti advokatams į jų privačius numerius. Negalėjo pakankamai dažnai naudotis dušu, o tik kartą per savaitę. Tualetai nėra pilnai atskirti, nėra įrengta jokios ventiliacijos, todėl nuolat jautėsi nemalonus kvapas. Negavo medikamentinio gydymo, nebuvo vykdomos gydytojų rekomendacijos du kartus eiti į dušą ir pasivaikščioti lauke, turėti ir naudoti garso grotuvą su priedais. Nepagrįstai buvo atimamas čiužinys. Susileisti reikiamus vaistus turėjo vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o rekomenduoto gydymo grįžęs į Šiaulių TI negavo vėl.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nemigą, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą, kankinimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad jis teikė skundus Kalėjimų departamentui. Be to, paaiškino, kad jis sveikatos priežiūros specialistams sakė, kad jam yra gydytojų rekomendacijos dėl papildomo prausimosi, pasivaikščiojimų, taip pat paskirti medikamentai, tačiau Šiaulių TI sveikatos priežiūros specialistai viso to jam nesuteikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (66-74 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko nuo 4,07 kv. m iki 16,3 kv. m.
Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-11-20 iki 2019-12-10. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-11-20 iki 2019-12-10 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 9 (plotas 16,26 kv. m.), Nr. 26 (plotas 16,96 kv. m.), Nr. 4 (plotas 6,35 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos (11 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (17-18 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 2,25 m (kamera Nr. 9) iki 2,32 m (kamera Nr. 26). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (35-37 b. l.), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba uždaromas durimis.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas užimtumas, nebuvo sudarytos sąlygos su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (40-44 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) užimtumo grafikai (50-65, 129-144 b. l.). Be to, pareiškėjas teikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui dėl neužtikrintos galimybės atlikti religines apeigas (103, 148 b. l.). Skundas buvo persiųstas nagrinėti Šiaulių TI direktoriui. Išnagrinėjus skundą buvo konstatuota, kad pareiškėjas nesikreipė su prašymais dėl galimybės atlikti religines apeigas, todėl pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu (149 b. l.). Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka šio sprendimo neskundė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo ir galimybės atlikti religines apeigas, nepažeidė.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo vykdomos gydytojų rekomendacijos dėl papildomo prausimosi, pasivaikščiojimo. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais (38-39 b. l.) reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę. Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims. Iš pažymos (175 b. l.) matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (adresu Šiaulių tardymo izoliatorius) nebuvo pateiktos rekomendacijos dėl V. K. papildomo prausimosi ir papildomų pasivaikščiojimų. Pareiškėjas teikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui dėl gydytojų rekomendacijų nevykdymo (161-162 b. l.). Skundas buvo persiųstas nagrinėti Šiaulių TI direktoriui. Išnagrinėjus skundą buvo konstatuota, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI nebuvo gydytojų rekomendacijų dėl papildomo prausimosi ar papildomų pasivaikščiojimų, todėl skundas buvo pripažintas nepagrįstu. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl pareiškėjui nesuteikto papildomo prausimosi duše ar papildomų pasivaikščiojimų, atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė kasdien skambinti advokatams į jų privačius numerius. Pareiškėjas Šiaulių TI atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl jam taikytinos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos. BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu <...>. BVK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi. Iš pažymos (14-16 b. l.) matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti advokatui. Pareiškėjas teikė vieną prašymą 2019-11-26 paskambinti advokatui M. P., tačiau viešai skelbiamais telefono numeriais prisiskambinti nepavyko. Po to pareiškėjas prašymų neteikė. Kitais telefonų numeriais pareiškėjui skambinti nebuvo leista. Pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris išnagrinėjęs skundą konstatavo, jog skundas nepagrįstas (114-115 b. l.). Pareiškėjas šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog dėl pareiškėjo galimybės pasiskambinti advokatui, atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI specialistai neregistravo visų pareiškėjo skundų ir prašymų. Pareiškėjo argumentai nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kada ir kokių skundų neregistravo Šiaulių TI specialistai. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas teikė ne vieną skundą Kalėjimų departamentui ir visi šie skundai buvo išsiųsti nurodytam adresatui. Iš žurnalo kopijos (147 b. l.) matyti, kad, pareiškėjas kreipėsi žodžiu į Šiaulių TI pareigūnus ir šis kreipimasis buvo užregistruotas nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, jog nenustatyta, kad Šiaulių TI administracija neregistravo pareiškėjo skundų (114-115 b. l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatyta, jog pareiškėjo skundai Šiaulių TI nebuvo užregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko, radijo taško, nebuvo galimybės valdyti dieninį ir naktinį apšvietimą, durų ertmė neužpildyta garsą izoliuojančia medžiaga. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam buvo būtina iškviesti pareigūnus ir dėl to jam kilo neigiamos pasekmės. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TI įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782, redakcija galiojusi iki 2020-01-22) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 97 punkte numatyta, kad kamerose, kuriose laikomi suimtieji, įrengiami radijo taškai. Vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte numatyta, kad „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, taip pat didžiausią tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti asmenų skaičių nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktorius“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (Žin., 2009, Nr. 84-3564, su vėlesniais pakeitimais), patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 2 punkte numatyta, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo ar radijo taško įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) ir radijo taško įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko ar radijo taško nebuvimo. TI įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte numatyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Teisės aktai nenumato elektros jungiklių įrengimo kameros viduje, taip pat durų ertmės užpildymo garso izoliuojančia medžiaga. Dėl Šiaulių TI įrengimo pareiškėjas teikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris buvo persiųstas Šiaulių TI direktoriui (99-100, 108-111, 152-153 b. l.). Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjas Šiaulių TI rašto teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl signalizacijos mygtuko, radijo taško neįrengimo, galimybės valdyti dieninį ir naktinį apšvietimą, durų ertmės užpildymo garsą izoliuojančia medžiaga, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad iš jo buvo atimtas čiužinys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, redakcija galiojusi iki 2020-01-22) 220 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl čiužinio paėmimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Kaip minėta anksčiau, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar pareiškėjui kilusios žalos, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.