Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonėje neužtikrino tvarkos ir leido Z. K. 2012-10-16 nelegaliai dirbti siuvėja, t. y. dirbti darbdaviui vadovaujant, jo naudai ir jam prižiūrint, nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 6 d. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, Institucija jį skundžia apeliacinės instancijos teismui, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisingai. Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, neatsižvelgė į pirminius liudytos Z. K. parodymus bei LR VDI pareigūnų parodymus, kurie patikrinimo metu tiesiogiai bendravo su nelegaliai dirbusiu darbuotoju. Pirminiuose paaiškinimuose Z. K. nurodė, kad dėl darbo bendravo su pačiu direktoriumi ir kad įmonės patalpose siuvo pėdutes, t. y. atliko darbdaviui naudingą darbą, tačiau teismo posėdžio metu šiuos parodymus pakeitė. Teismų praktikoje šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, dudodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam asmeniui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, o vėliau pateikti nenuoseklūs nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302¹¹ straipsnis). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. LR ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų būti ne generalinis direktorius V. Š., o darbdavio įgaliotas asmuo - už naujų darbuotojų paiešką, priėmimo į darbą dokumentų ir prašymų priėmimą, darbo sutarčių su naujais darbuotojais sudarymą ir pan. atsakinga direktoriaus pavaduotoja L. S.. LR ATPK 41³ str. 1 d. numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas LR ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą ir galėjo pažeisti šią savo pareigą, neužtikrindamas, jog darbuotojai Z. K. būtų leista dirbti tik sudarius su ja rašytinę darbo sutartį ir apie jos įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius 2009-01-02 įsakymu už darbuotojų įdarbinimą atsakinga buvo paskyręs direktoriaus pavaduotoją L. S., toks įgaliojimas nepašalina bendrovės vadovo pareigos užtikrinti, kad bendrovės darbuotojų darbas būtų legalus. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartį su Z. K. pasirašė būtent įmonės generalinis direktorius V. Š.. Be to, savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose Z. K. taip pat nurodė dėl darbo bendravusi su direktoriumi.

Atsižvelginat į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N575-547/2012). Apylinkės teismas nepagrįstai nesiaiškino visų pa­žei­dimo padarymo aplinkybių ir pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų tei­se­nos uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 straipsnis). Šis procesinis pažeidimas laikytinas es­mi­niu, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikinamas ir byla grą­žinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo mo­tyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

- Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti;

- V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.