- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- 1-609-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38804-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.05 val., Kretingos mieste, nuo Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini) iki Pasieniečių - Alksnyno gatvių sankryžos, vairavo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2021 m. lapkričio 6 d. 12.08 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0149 jam nustatytas 1,65 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. automobiliu VW Passat važiavo pas draugą, o su juo nuvažiavo į Kretingą, prie mokyklos, kur susitiko su kitais draugais. Jis išgėrė 100 gr. degtinės ir 0,5 l. alaus. Išgėrus, gal po pusvalandžio, važiavo į namus ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteris parodė 1,67 promilių girtumą. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Laikėsi teises, bet jam nepavyko. Mašiną nusipirko dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Rugpjūčio mėnesį yra paskirta nuobauda už greičio viršijimą, bet tada jo automobilį vairavo draugas. Draugui vairuojant yra ir kitų nuobaudų. 2017 m. jis yra baustas už automobilio vairavimą be teisių. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Tą dieną skubėjo į namus pas draugę ir jos vaiką. Tokį savo poelgį vertina labai blogai. Daugiau tai nepasikartos. Jo ir mamos santykiai geri. Važiuoja pas ją į kaimą kiekvieną savaitgalį, o savaitės bėgyje susiskambina.
Be S. K. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka.
Iš 2021 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, jog 2021 m. lapkričio 6 d. apie 12.05 val., Kretingos mieste, Pasieniečių - Alksnyno gatvių sankryžoje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. K., gim. 1998 m.. Vairuotojui S. K. 2021 m. lapkričio 6 d. 12.08 val. nustatytas 1,67 ‰ (promilių) neblaivumas, 12.30 val. nustatytas 1,74 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 13).
Iš 2021 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 6 d. patruliuojant, apie 12.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kretingoje, buvo sustabdytas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo S. K.. Bendravimo metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieš kiek laiko paskutinį kartą vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad šiandien nieko nevartojo. Patikrinus alkoholio matuokliu, vairuotojui pirmu pūtimu 12.08 val. nustatytas vidutinis 1,67 prom., antru pūtimu – 12.30 val. – 1,74 prom. neblaivumo (girtumo) laipsniai. Už tai, kad S. K. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės, kurios nėra įgijęs, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo, transporto priemonė nuvežta į policijos saugojimo aikštelę UAB “Okreta”. Filmuota kamera Nr. B0F1EC60BEC8 (b.l.13).
Iš 2021 m. lapkričio 6 d. neblaivumo nustatymo akto ir žurnalo kopijos matyti, kad matavimo prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARKB - 0149, sertifikato Nr. 1527487, S. K. 2021 m. lapkričio 6 d. 12.08 val. nustatytas 1,67 ‰ promilių; 2021 m. lapkričio 6 d. d. 12.30 val. – 1,74 ‰ promilių neblaivumas (b. l. 14,16).
Iš patikros sertifikato Nr. 1527487 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0149 patikrintas 2021 m. spalio 1 d.ir jo patikra galioja iki 2022 m. balandžio 1 d. (b.l. 15).
Iš 2021 m. lapkričio 6 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad S. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b.l. 17).
Iš 2021 m. lapkričio 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 6 d. 12.38 val. į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), UAB “Okreta” (b. l. 18).
Iš 2021 m. lapkričio 6 d apžiūros protokolo ir fotolentės prie jos matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis, kuris yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra pilkos spalvos lengvasis automobilis, VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) sankryžoje priekiu į pietų pusę. Vizualiai apžiūrint automobilį išorėje, apgadinimų nepastebėta. Apžiūrint minėtą transporto priemonę, matomi alkoholio vartojimo pėdsakai. Priekinėje vairuotojo pusės durelėse matomos dvi tuščios taros nuo nealkoholinių gėrimų. Automobilio viduje, galinėje dalyje, kairėje pusėje ant grindų matoma tuščia stiklinė tara su pavadinimu "Imperial XII", nuo kurios sklido alkoholio kvapas, bei įvairios kitos taros nuo nealkoholinių gėrimų (b.l. 19-30).
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinimas tikslintinas dėl kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnio, atsižvelgiant į alkotesterio prietaiso galimą paklaidą, iš 1,67 prom. į 1,65 prom. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina jo teisinės padėtie
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamojo mama I. K. pateikė teismui prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 91-92).
I. K. teisme parodė, kad sūnus pats pasisakė, kad vairavo automobilį neblaivus, kad policija paėmė automobilį. Iki šiol ji šoke, nes sūnus nepiktnaudžiauja alkoholiu. Sūnus nusipirko automobilį dar neturėdamas teisių. Ji klausė, kam jam automobilis, kai neturi teisių, bet jis pasakė, kad laikysis, užsirašė į kursus, jos nepaklausė. Ji turi keturis sūnus, S. vyriausias. Savaitgaliais jis atvažiuoja, padeda ūkyje, bendrauja su broliais. Per savaitę, kai nesimato, susiskambina. Ji niekada su juo neturėjo problemų, net mokykloje. Žino, jog prieš keletą metų sūnus buvo sustabdytas, vairuojantis be teisių, bet tada buvo blaivas. Supranta, kas yra laidavimas. Prižiūrėti jo jai nepavyks, nes negyvena kartu, bet patars jam. Sūnus turėtų jos klausyti, galvoja, kad gali jį paveikti. Administracine tvarka ji nėra bausta. Ji turi 9 klasių išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini). Sūnums 16 ir 18 metų, abu mokosi. Mažajam sūnui 2 metai, jis lanko darželį. Jos vyras miręs prieš 4 metus. Ji gyvena su draugu, su kuriuo S. gerai sutaria.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nes žinojo, kad negalima vairuoti automobilį neblaiviam, vartojo alkoholį ir sėdo vairuoti automobilį, kas rodo, jog kaltinamasis veikė tyčia. Jis neteistas (b.l. 57), pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo, yra dirbantis (b.l. 52). Kaltinamasis, nors ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tarp paskirtų jam nuobaudų yra ir nuobauda už automobilio vairavimą, neturint teisės jo vairuoti (b.l. 53-56). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų įstatymo pažeidimų laikotarpį, jie nėra vertinami įstatymuose numatyta teistumo ir baustumo prasme, tačiau kaip kaltinamąjį bendrai charakterizuojantys duomenys ir vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo pagrindus.
Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Praeityje būdamas nubaustas už vairavimą be teisių, kaltinamasis šiuo atveju padarė dar sunkesnio pobūdžio teisei priešingą veiką, ne tik kad vairavo be teisių, bet ir tai darė neblaivus, o tai rodo, kad iš savo elgesio išvadų jis nedaro, iš klaidų nesimoko. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus. Kaltinamojo elgesys, kai nesant jokio būtinumo, sėda vairuoti automobilį ne tik, kad neturėdamas teisės jo vairuoti, bet ir tik pavartojęs alkoholį, kartu veža ir kitus asmenis, vairuoja didesnio pavojaus šaltinį dienos metu, mieste, liudija ne tik jo neatsakingą, bet pavojingą elgesį, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei pats kaltinamasis, nei kiti eismo dalyviai. Nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už padarytą nusikalstamą veiką jam skiriama bausmė.
Be to, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašantis tai asmuo I. K., teismo vertinimu, taip pat nėra teismo vertas pasitikėjimo asmuo, nes be to, kad ji yra mama, pas kurią kaltinamasis vyksta savaitgaliais padėti ūkyje, kitų duomenų, kad ji gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, byloje nėra. Nors I. K. neteista, tačiau administracine tvarka bausta už nepilnamečio vaiko nepriežiūrą, kuris viešoje vietoje buvo neblaivus (b.l. 97). Šį atvejį I. K. yra jau ir pamiršusi, nes teismo klausiama, ar yra bausta administracine tvarka, atsakė neigiamai. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad I. K. įtaka vaikų elgesiui nėra paveiki, įvykis jai nebuvo itin reikšmingas, nes apie jį ji jau pamiršo, o vaiko būsena rodo, kad vaikų alkoholio vartojimas nėra jau toks atsitiktinis, netikėtas jai atvejis. Teismo paklausta, kodėl sūnui nepatarė neįsigyti automobilio, kol jis neturi teisės vairuoti, ji atsakė, kad sūnui apie tai sakė, bet jis jos nepklausė. Tai akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis turi savo tvirtą nuomonę, kurios niekaip neįtakoja mama, todėl teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad I. K. yra tas asmuo, kuris gali paveikti kaltinamąjį ir kurio atžvilgiu gali būti taikomas laiduotojos statusas, atleidžiant kitą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką švelniausią bausmę - baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus, atsižvelgiant ir į kaltinamajam nustatyto neblaivumo dydį.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, šios teisės jis nėra įgijęs. Tam, kad užkirsti kelią naujų veikų padarymui ir nubausti kaltinamąjį, jam kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise vidutiniam terminui - 2 metus ir 6 mėnesius. Šis draudimas reiškia, jog kaltinamajam bus draudžiama šį terminą įgyti teisę vairuoti.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31,32), todėl jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei automobilis konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Automobilis saugojimui patikėtas pačiam kaltinamajam (b.l. 43-44). Kadangi transporto priemonė konfiskuotina, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam kaltinamojo turtui paliktinas galioti iki šios priemonės įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021 m. gruodžio 2 d. pažymą Nr. (12.34MR) PT-8600 (b. l. 90) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 94,91 Eur priteisimo iš kaltinamojo.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas yra paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.
Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. K. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo S. K. atmestinas.
Kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos, tuščias, todėl jis grąžintinas tyrimą atlikusiai įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti sumažintą bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VIN: (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Svajūno Petravičiaus 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. vardu registruotam automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo įvykdymo.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kompaktinį diską grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.