Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nuteistas:

dėl G. P. priklausančio turto pagrobimo, grasinant pavartoti fizinį smurtą ir pavartojant fizinį smurtą – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

dėl D. P. turto pagrobimo, grasinant pavartoti fizinį smurtą, – laisvės atėmimu 1 metams;

dėl N. L. turto pagrobimo, grasinant pavartoti fizinį smurtą, – laisvės atėmimu 1 metams;

dėl E. P. turto pagrobimo, grasinant pavartoti fizinį smurtą, – laisvės atėmimu 1 metams;

dėl R. J. turto pagrobimo, grasinant pavartoti fizinį smurtą, – laisvės atėmimu 1 metams;

dėl J. M. turto pagrobimo – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, be to, pagrobė svetimą turtą, pavartodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą.

Nuteistasis M. K. 2007 m. balandžio 22 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) ties 1 namu, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra, žodžiais duodamas nukentėjusiajam suprasti, kad jei pastarasis neatiduos automobilio, tai prieš jį pavartos jėgą bei pavartodamas fizinį smurtą, tai yra, vieną kartą sudavęs nukentėjusiajam per veidą, po to, nuteistajam liepus, nukentėjusiajam iš automobilio išlipus, pagrobė nukentėjusiajam G. P. priklausantį 4000 Lt vertės automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, nuteistasis M. K. 2007 m. balandžio 27 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie 21 namo iš nukentėjusiojo J. M. paėmęs ir negrąžinęs pasišalinęs pagrobė 450 Lt vertės nukentėjusiajam E. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6021“.

Be to, nuteistasis M. K. 2007 m. balandžio 30 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), prie „Pajūrio“ vidurinės mokyklos, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra sumušti, jei neatiduos telefono, iš nukentėjusiojo D. P. pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 420 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X 520“.

Be to, nuteistasis M. K. 2007 m. gegužės 1 d., apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra sumušti, jei neatiduos telefono, iš nukentėjusiojo N. L. pagrobė nukentėjusiajai I. L. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pamatęs, jog nukentėjusysis N. L. kelnių kišenėje turi dar vieną telefoną, nuteistasis M. K. pareikalavo nukentėjusiojo jį atiduoti, tačiau pastarajam nesutikus, nuteistasis M. K. pats iš kelnių ištraukė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai I. L. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 550i“. Tokiu būdu nuteistasis M. K. pagrobė du nukentėjusiajai I. L. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė 600 Lt.

Be to, nuteistasis M. K. 2007 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), prie 7 namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo E. P. pareikalavęs mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2610“, kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinį smilkinį, tuo pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, po to, norėdamas mobiliojo ryšio telefoną jėga ištraukti, sugriebęs už dešinės kelnių kišenės, suplėšė 149 Lt vertės nukentėjusiojo sportines kelnes, dėl to telefonui iškritus ant žemės, nuteistasis M. K. pagriebė nukentėjusiajai L. P. priklausantį 239 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“ bei pasilenkusiam nukentėjusiajam E. P. koja spyrė į nosį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, po to nukentėjusiajam liepė nuo rankos nusisegti 100 Lt vertės sidabrinę grandinėlę. Tokiu būdu nuteistasis M. K. pagrobė nukentėjusiajai L. P. priklausantį turtą, kurio vertė 339 Lt, bei sugadino turtą, kurio vertė 149 Lt.

Be to, nuteistasis M. K. 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Rimi“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sakydamas, kad nori parašyti SMS žinutę, iš nukentėjusiojo R. J. rankos pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“, po to, nukentėjusiajam telefoną reikalaujant grąžinti, pagrasino išsitraukti peilį. Tokiu būdu nuteistasis pagrobė nukentėjusiajai M. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“, kurio vertė 150 Lt, su turtinės vertės neturinčia SIM kortele.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti keistinas nauju nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, dėl to neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl G. P. priklausančio turto pagrobimo nuteistasis M. K. prisipažino iš dalies ir nurodė, jog pagrobė nukentėjusiajam G. P. priklausantį automobilį, tačiau nukentėjusiajam negrasino ir fizinio smurto nevartojo, o nukentėjusysis pats išlipęs iš automobilio. Apie savo apsisprendimą tai padaryti G. P. teisme negalėjo tiksliai paaiškinti, nurodęs, kad išsigando galinėje automobilio sėdybėje buvusio asmens. Toks paaiškinimas paremtas tik prielaidomis dėl galimų grasinimų jam. Tačiau teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam G. P. priklausantis turtas buvo pagrobtas grasinant pavartoti fizinį smurtą ir pavartojant fizinį smurtą ir veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 str. l d. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis atimant jo gyvybę, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą ar bejėgiškumo sukėlimą. Nė vieno iš nurodytų veiksnių byloje neužfiksuota. Kita vertus, plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę prievartą. Vadinasi, nagrinėjant nukentėjusiajam G. P. priklausiančio turto pagrobimą, jokie fizinės prievartos veiksmai nebuvo pavartoti. Nukentėjusysis nebuvo traukiamas ar stumiamas iš automobilio, nebuvo daromas joks fizinis poveikis jo organizmui. Nukentėjusysis G. P. pats išlipo iš automobilio. Tai jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Be to, juridinę reikšmę turi tik realus grasinimas. Grasinimas yra realus, kai vidutinio stabilumo ir drąsos žmogui būtų pagrindas bijoti dėl grasinimo įgyvendinimo. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, sudarančių tokį įspūdį, panaudojimą. Tačiau jis, M. K., tai 15 metų nepilnametis, o nukentėjusysis yra suaugęs, dirbantis ir besimokantis 21 metų amžiaus žmogus. Išvada – yra ryškus nuteistojo ir nukentėjusiojo amžiaus skirtumas. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad apie 23.30 val. parduoti automobilio atvyko ne vienas, o kartu su liudytoju M. M., kuris taip pat yra suaugęs žmogus. Todėl, nukentėjusiojo teiginys, jog jis nuteistojo išsigando, negali būti vertinamas kaip realaus grasinimo supratimas. Toks pasakymas „bus blogiau“ gali būti vertinamas įvairiai ir tokio grasinimo turinys nėra akivaizdus, atsižvelgiant į fizines jo ir G. P. galimybes. Paties nukentėjusiojo G. P. veiksmai ir elgesys turėjo įtakos kilti nusikalstamiems veiksmams, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. P. naktį, apie 23.30 val., kartu su liudytoju M. M. ketino parduoti automobilį. Kurį laiką visi „sandorio“ dalyviai kartu važinėjosi po miestą, pirko alkoholinius gėrimus, akivaizdžiai sudarydami galimybę juos vartoti, pats nukentėjusysis, niekieno neverčiamas netgi leido nuteistajam M. K. sėsti už vairo ir vairuoti automobilį. Toks neapdairus, neatsargus ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, jo netinkamas požiūris į savo turto saugojimą sudarė palankias sąlygas jam priklausančio turto pagrobimui ir tai turėtų būti vertinama kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokiu atveju civilinis ieškinys dėl moralinės žalos atlyginimo turėtų būti visiškai atmestas, dėl turtinės žalos nukentėjusiajam pripažinta teisė ją išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo J. M. nuteistasis M. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad iš nukentėjusiojo J. M. paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jo negrąžino. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 1 d. Pagrobiant nukentėjusiojo J. M. turtą, buvo padaryta 80 litų žala. LR BK 178 straipsnyje uždrausta veika kėsinamasi į nuosavybę, todėl žalos šiam teisiniam gėriui dydis priklauso nuo pagrobto turto vertės. Skirtingi kvalifikuojamieji požymiai pagrįstai turi skirtingą teisinę reikšmę. LR BK 190 str. yra numatytas vertės išaiškinimas. Nedidelės vertės turtas yra – kai jo vertė viršija 1 MGL, (dabartiniu metu – 130 Lt), bet neviršija 3 MGL dydžio sumą. Todėl nuteistojo veika dėl J. M. priklausančio turto pagrobimo turi būti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 178 str. 4 d., ar kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas LR ATPK 50 str.

Dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. nuteistasis M. K. prisipažino iš dalies ir parodė, kad iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. pagrobė mobiliojo ryšio telefonus, tačiau pavartoti fizinį smurtą negrasino. Pats nukentėjusysis D. P. ir N. L. patvirtino, kad atidavė nuteistajam savo mobiliuosius telefonus, nes išsigandę jo grasinimų. Tačiau tokius grasinimus negalima pavadinti realiais grasinimais. Grasinimas yra realus (tikras), kai kaltinimas atliko tokius veiksmus, turėdamas tyčią įbauginti nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis D. P. paaiškino girdėjęs, kad nuteistasis yra agresyvaus būdo, tačiau nepatvirtino, kad jis būtų ką nors sumušęs. Daugiau įtikinantis grasinimas iš M. K. būtų grasinimas sumušti nukentėjusiuosius kartu su savo draugais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji D. P. ir N. L. patvirtino, kad nuteistąjį M. K. pažįsta iš matymo. Žinodami apie agresyvų nuteistojo būdą, nukentėjusieji vis dėlto nevengė bendravimo su juo. Tokia pasirinkta nukentėjusiųjų pozicija – tai tik bandymas pateisinti savo veiksmus, kai turtas atiduodamas geranoriškai, tačiau tai negalima kvalifikuoti kaip plėšimą, kuris numatytas LR BK 180 str. 1 d. Tai daugiau artima sukčiavimo sudėčiai, numatytai LR BK 182 str., kada svetimas turtas įgyjamas apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. nuteistojo M. K. veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip vagystė pagal LR BK 178 str. 1 d. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant yra kvalifikuojamas kaip vagystė, nes M. K., prieš užvaldydamas turtą, nei kūnu, nei rankomis stūmimo veiksmų neatliko.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo E. P. nuteistasis M. K. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Todėl tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. LR BK 61 str. 4 d. numatyta, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas turi skirti jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. J. nuteistasis M. K. prisipažino visiškai ir nurodė, kad iš nukentėjusiojo R. J. mobiliojo ryšio telefoną jis pagrobė, įkišęs ranką į jo kelnių kišenę ir prašydamas leisti parašyti žinutę. Šiuo atveju svarbus turto pagrobimo būdas. Iš nukentėjusiojo R. J. nuteistasis M. K. turtą pagrobė apgaulės būdu ir grasinimas pavartoti fizinį smurtą įvykdytas nebuvo, nes nebuvo jokio galimo pasipriešinimo. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad M. K. pagrasino išsitraukti peilį, kai mobiliojo ryšio telefoną jis jau buvo ištraukęs iš jo kišenės. Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Vagystė yra slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Darydamas plėšimą, kaltininkas svetimą turtą pagrobia pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas. Minėtu atveju dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. J. nuteistajam M. K. grasinti pavartoti fizinį smurtą nereikėjo, nes mobilųjį telefoną jis jau turėjo paėmęs. Todėl veika dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. J. turėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, tai yra pagal LR BK 182 str. 3d.

Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad vertindamas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai nuteistajam M. K. bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad visas nusikalstamas veikas nuteistasis M. K. padarė turėdamas tik 15 metų. Teismas skiria bausmę nepilnamečiui vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (LR BK XI skyrius). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, turi atsižvelgti į jo socialinę brandą, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsakomybė turi atitikti šio asmens amžių ir socialinę brandą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas, turėjo spręsti klausimą dėl M. K. socialinės brandos ir remtis specialisto išvada ar paaiškinimais. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nei vaikų teisų apsaugos atstovas, nei specialistas kviesti ir apklausti nebuvo.

Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, teismas gali skirti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau teismas skyrė griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. M. K. automobilyje grasino nužudyti, sudavė į veidą. Įtakojamas grasinimų ir norėdamas išvengti skaudesnių pasekmių, jis išlipo iš automobilio.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo subendrinant bausmes ( Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo M. K. kaltės.

Dėl G. P. automobilio pagrobimo

Tur­to pa­gro­bi­mas va­gys­tės bū­du nuo plė­ši­mo ski­ria­si tuo, kad kal­ti­nin­kas sa­vo nu­si­kalstamam su­ma­ny­mui, t. y. vagystei, įgy­ven­din­ti ne­vartoja nei fi­zi­nio, nei psi­chi­nio smur­to, nei atėmi­mo ga­li­my­bės prie­šin­tis. Tačiau šioje byloje nustatytos visiškai priešingos aplinkybės.

Apklausiamas iškart po įvykio nukentėjusysis parodė, kad jam buvo grasinama susidoroti, jeigu jis nelips iš automobilio. Buvo pasakyta, kad bloguoju ar gražiuoju vis tiek automobilį iš jo paims. Išsigandęs susidorojimo jis išlipo iš automobilio (b. l. 15–16, t. 1). Pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 9 d. nukentėjusysis G. P. taip pat parodė, kad vaikinas, sėdėjęs už vairo, jam grasino fiziniu smurtu, kitas vaikinas sėdėjo automobilio gale. Kadangi jie buvo dviese, agresyviai nusiteikę, M. kalbėjo pakeltu tonu, vieną kartą ranka nestipriai sudavė jam per veidą, tada jis išsigando ir iššoko iš automobilio (b. l. 17, t. 1). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė 2007 m. gegužės 25 d. akistatos su įtariamuoju metu (b. l. 50–51, t. 1). Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis patvirtino anksčiau duotus parodymus parodydamas, kad M. K. jam grasino pakeltu tonu, pradėjo gąsdinti, sakė, kad neliks gyvas, sakė arba gražiuoju lipti iš mašinos, arba bus blogai. Kadangi M. K. buvo itin agresyvus, todėl jis grasinimo labai išsigando. Jam buvo nestipriai suduota į veidą, jis išsigando ir iššoko iš automobilio (b. l. 140, t. 6). Todėl pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kurie savo pobūdžiu yra identiški, proceso metu nesikeitė, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Be to, kaip teisingai pažymėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis gal išsigando, kad išlipo iš automobilio. Galvojo, kad pradės jį mušti (b. l. 31, t. 7). Taigi ir nuteistasis netiesiogiai pripažino, jog nukentėjusiajam buvo daromas psichologinis smurtas, grasinama sužaloti, dėl to nukentėjusysis ir išlipo.

Gra­si­ni­mas ga­li bū­ti ir be gra­si­nan­čių žo­džių ar veiks­mų, o pa­si­nau­do­jant ar su­ku­riant si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra bau­gi­nan­ti, ke­lian­ti ne­ri­mą ir sau­gu­mo trū­ku­mą nu­ken­tė­ju­sia­jam (nukentėjusysis nakties metu nežinomoje aplinkoje automobilyje liko vienas su agresyviai nusiteikusiu nuteistuoju bei pastarojo draugu už nugaros). Nu­ken­tė­ju­sy­sis re­a­laus gra­si­ni­mo ap­lin­ky­bes su­vo­kia ver­tin­damas už­puo­li­ko fi­zi­nį pra­na­šu­mą, nu­si­kal­ti­mo įran­kių, su­tei­kian­čių ar su­da­ran­čių to­kio pra­na­šu­mo įspū­dį, tu­rė­ji­mą, už­puo­li­mo ne­ti­kė­tu­mą ir gra­si­ni­mui pa­lan­kią si­tu­a­ci­ją. Todėl tai, kad nuteistasis iš pat pradžių paėmė automobilio registracijos bei nuosavybės dokumentus ir jų nebeatidavė, taip pat, jog jis atsidūrė vienas automobilyje su dviem nepažįstamais jaunuoliais, kurie vartojo alkoholį bei elgėsi agresyviai, leidžia pagįstai teigti, kad nukentėjusysis G. P. nuteistojo nurodymą lipti lauk suvokė kaip realų grasinimą. Be to, nuteistasis teismo posėdyje pripažino, kad mašinos dokumentų negrąžino, nes tada norėjo automobilį pagrobti (b. l. 139, t. 6).

Apylinkės teismas nuteistojo M. K. nusikalstamą veiką prieš G. P. teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl J. M. turto pagrobimo

Apeliacinio skundo motyvai, kad pagrobiant nukentėjusiojo J. M. turtą buvo padaryta 80 litų žala ir jos dydis neviršija 1 MGL (dabartiniu metu – 130 Lt), ir todėl nuteistojo veika dėl J. M. priklausančio turto pagrobimo turi būti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., yra nepagrįsti.

Tai, jog vėliau mobilusis telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas be originalios baterijos, t. y., tuo nukentėjusiajam padarant 80 Lt dydžio žalą, visiškai neturi reikšmės nuteistojo veikos kvalifikacijai, kadangi nuteistasis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6021“, kurio vertė buvo 450 Lt. Taigi nuteistasis pagrobė turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL (BK 190 str.). Tai, kad pagrobtas mobilusis telefonas vėliau nukentėjusiajam buvo grąžintas ar ne, proceso metu padaryta 80 Lt žala atlyginta ar ne, turi įtakos tik sprendžiant bausmės klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad M. K. kaltu padaręs šią baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam yra atlyginta.

Dėl D. P. ir N. L. turto pagrobimo

Apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistasis M. K. mobiliojo ryšio telefonų pagrobimo iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. metu negrasino pavartoti fizinį smurtą, yra nepagrįsti.

Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu pakartojo jau anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad M. K. priėjęs prie jo paklausė, ar gali paskambinti iš jo telefono. Jis nenorėjo duoti, bet M. K. pasakė, jei jam neduos telefono, tai jis jį sumuš. M. K., pasiėmęs jo telefoną, trumpam pasišalino, o grįžęs pasakė, kad jo telefoną jau pametė. Tuo metu apsiginti galimybės neturėjo, nes buvo sugipsuota ranka (b. l. 142, t. 6).

Faktą, jog nukentėjusiajam D. P. buvo grasinama pavartoti fizinį smurtą, patvirtino ir liudytojas D. M., kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nukentėjusysis D. P. mobiliojo ryšio telefoną kaltinamajam M. K. atidavęs tik bijodamas kaltinamojo M. K. grasinimų jį sumušti (b. l. 33–34, t. 1; b. l. 142, t. 6).

Nors nuteistasis M. K. neigia grasinęs nukentėjusiajam D. P., apylinkės teismas šiuos nuteistojo parodymus pagrįstai vertino kaip kaltininko pasirinktą gynybos poziciją, todėl juos ir atmetė kaip neatitinkančius nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes.

Nukentėjusysis N. L. teismo posėdžio metu parodė, jog 2007 m. (duomenys neskelbtini) einant kartu su draugu, prie jų priėjo nuteistasis M. K. ir paprašė jo duoti mobiliojo ryšio telefoną. Žinodamas, jog M. K. jau yra pagrobęs telefoną iš nukentėjusiojo D. P. ir būdamas įsitikinęs, jog M. K. telefono jam negrąžins, jis pasakė telefono neturįs, tačiau kai nuteistasis pagrasino panaudosiąs fizinį smurtą, tai yra pagrasino jį sumušti, jis išsigando ir telefoną „Nokia“ nuteistajam atidavė pats. Be to, nukentėjusysis dar parodė ir tai, jog M. K. kelnių kišenėje pamatė jį turint dar vieną telefoną, nuteistasis, pats iš kelnių kišenės jėga ištraukė ir taip pagrobė antrą jo turėtą telefoną „Sony Ericsson“. Nukentėjusysis paaiškino, jog nuteistojo M. K. grasinimus jis suprato kaip realius, kadangi žinojo M. K. padarius ne vieną nusikaltimą. Vadinasi, N. L. patyrė psichinį smurtą, dėl kurio bijojo pasipriešinti M. K. nusikalstamai veikai.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis M. K. grasindamas N. L. apieškojo jį, tikrindamas nukentėjusiojo kišenes, rodo, jog nuteistasis gerai suprato, kad pasipriešinimo atveju patirsiąs fizinį smurtą. Vadinasi, nuteistojo M. K. veiksmuose pagrįstai nustatyta plėšimo sudėtis.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K. parodė, kad 2007 m., tikslios datos neatsimena, Klaipėdos m. Mogiliovo g., eidamas su savo draugu E. M., sutiko nukentėjusįjį. Jis nukentėjusiojo paklausė, ar šis turi telefoną, ką nukentėjusysis atsakė, jis nepamena. Po to nukentėjusysis jam padavė mobilųjų telefoną „Nokia 3220“. Tada jis pas nukentėjusįjį pamatė dar vieną telefoną. Kaip iš nukentėjusiojo ištraukė mobilųjį telefoną, jau nepamena. Nukentėjusysis nesigynė (b. l. 143, t. 6). Taigi nuteistojo teiginys, kad nukentėjusysis nesigynė, leidžia daryti išvadą, jog susidūrimas su M. K. nukentėjusiajam buvo netikėtas, sukėlė išgąstį, grasinimai sumušti atrodė realūs, todėl jisai visai ir nesipriešino.

Nesiremti ar abejoti išdėstytais įrodymais teismas objektyvaus pagrindo neturi – tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai savo esme yra nuoseklūs ir atitinkantys vieni kitus, įrodymų, leidžiančių teigti nukentėjusiuosius ir liudytojus esant šališkus, baudžiamojoje byloje nėra, minėtų asmenų apklausos atliktos tinkamai laikantis Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

Kadangi tiek D. P., tiek ir N. L. turto pagrobimo atveju nuteistasis svetimą turtą užvaldė nukentėjusiesiems grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, todėl jo veikos visiškai pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos daugiau artimos sukčiavimo sudėčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 182 str., kada svetimas turtas įgyjamas apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, negu kad plėšimo sudėčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., neturi pagrindo.

Esminis sukčiavimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. (<...> tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino<...>), požymis yra apgaulė. Nesant šio nusikalstamos veikos sudėties požymio kaltininko padaryta veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Baudžiamosios bylos medžiaga nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog mobilieji telefonai iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. buvo išvilioti apgaulės būdu. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad mobilieji telefonai iš nukentėjusiųjų D. P. ir N. L. buvo pagrobti grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą. Tokiu būdu M. K. veiksmuose pagrįstai nustatyta plėšimo (BK 180 str. 1 d.) sudėtis.

Dėl E. P. turto pagrobimo

Nukentėjusiajai L. P. priklausantis turtas iš nukentėjusiojo E. P. buvo pagrobtas M. K. prieš E. P. pavartojant fizinį smurtą (suduodant nukentėjusiajam smūgius ranka ir koja į veidą), todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apylinkės teismas teisingai nustatė M. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajai iki nuosprendžio priėmimo buvo atlyginta) taip pat atsižvelgė ir į kitus byloje esančius duomenis ir M. K. už E. P. turto pagrobimą paskyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis bausmę.

M. K. už E. P. turto pagrobimą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatų, yra nepagrįsti.

Dėl E. J. turto pagrobimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. veika dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. J. turėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. Tokie skundo teiginiai neturi pagrindo.

Nukentėjusysis R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos m., prie prekybos centro „Rimi“ nuteistasis M. K., sakydamas, jog nori parašyti SMS pranešimą, iš jo pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“, po to, jam reikalaujant telefoną sugrąžinti, M. K. pagrasino, kad išsitrauks peilį. R. J. paaiškino, jog jam nuteistojo grasinimas pasirodė realus (b. l. 145, t. 6).

Apklausiamas kaip įtariamasis 2007 m. rugsėjo 5 d. M. K. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., Klaipėdos m., prie parduotuvės „Rimi“, nukentėjusiajam R. J. reikalaujant grąžinti jo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, jis įkišo ranką į kelnių kišenę ir griežtu tonu nukentėjusiajam liepė pasitraukti ir pagrasino, kad išsitrauks peilį, po to nukentėjusysis nedelsdamas ir pasitraukė. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis pasitraukė, nes išsigando. Be to, nuteistasis patvirtino ir tai, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai jo nusikalstamiems veiksmams turėjo tiesioginės įtakos (b. l. 97–98, t. 5). Pabrėžtina, kad ir teisme M. K. dėl turto pagrobimo iš R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš tiesų iš nukentėjusiojo R. J. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“, taigi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančia medžiaga neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai M. J. priklausantis turtas iš nukentėjusiojo R. J. buvo pagrobtas nuteistajam M. K. grasinant prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, taigi nuteistojo M. K. nusikalstama veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl bausmės ir atstovo dalyvavimo

Teismas skirdamas bausmes nepilnamečiam M. K. teisingai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei bausmių skyrimo nepilnamečiams taisyklėmis, reglamentuotomis BK 80-94 str. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į M. K. socialinę brandą, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Apylinkės teismas skirdamas bausmes M. K. atskirai už kiekvieną padarytą nusikaltimą teisingai nustatė atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl paskirtos bausmės savo dydžiu yra optimalios.

Nuteistajam jau buvo taikyta ir baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 85–86, t. 1). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu jis jau buvo nuteistas laisvės apribojimu 1 metams (b. l. 134–136, t. 6). Visa tai rodo, kad nuteistasis M. K. nuolat daro nusikalstamas veikas, nenori keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir kaltinamojo polinkis nusikalsti bus pakeistas tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka.

Tačiau apylinkės teismas, bendrindamas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, suklydo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog bendrinant bausmę su 2007 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme yra taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas ( BK 63 str. 4 d.), tačiau teismas prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčio pagrindu teismas 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė 6 mėnesiais laisvės atėmimo). Be to, teismas be reikalo bendrino bausmes du kartus. BK 63 str. 9 d. yra nurodyta, jog pagal šio straipsnio taisykles ( tai reiškia, kad taikant ir dalinio bausmių sudėjimo būdą ) skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. BK 63 str. 4 d. numato, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. 2K-P-193/2007 nurodė, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Taigi bausmių bendrinimas taikant BK 63 str. 9 d. taisyklę du kartus yra perteklinis. Nors apeliaciniame skunde apie tai nepasisakoma, tačiau apeliantai nori, jog galutinė bausmė būtų sušvelninta. Dalinis bausmių sudėjimas švelnina nuteistojo padėtį, todėl nuosprendis keičiamas ir M. K. skiriama švelnesnė subendrinta bausmė.

Nepagrįstas skundo teiginys, jog teismo posėdžio metu nedalyvavo vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Iš teismo posėdžio protokolo ( b.l. 28, 137, t.6 ) matyti, kad toks asmuo dalyvavo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.

M. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi,4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu prie bausmės, paskirtos 2008 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už G. P. priklausančio turto pagrobimą iš dalies pridėti kitas tuo pačiu nuosprendžiu paskirtas bausmes bei 2007 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.