Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-972/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
1-141-972/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00292-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
M. Z.
Kaltinamasis
L. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-141-972/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00292-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiajam M. Z. (M. Z.), nukentėjusiojo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-07 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 15 parų arešto bausme. Panevėžio apygardos teismo 2009-03-24 nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-07 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 64 straipsniu 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2008-02-04 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2009-01-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-27 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-01-01;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: jis 2014 m. spalio 11 d. apie 13.07 val. Klaipėdos mieste, H. Manto g., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su P. Lideikio g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, esant ūkanotam orui, kelio dangai – sausam asfaltui, sukdamas į kairę – į P. Lideikio gatvę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį M. Z. bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis M. Z. – jam dėl kairio kulnikaulio lūžimo su kulno minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis L. G. padaręs nusikalstamą veiką kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl girtumo negalėjo blaiviai mąstyti, sugalvojęs nuvykti prie jūros, sėdo už vairo. Teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. Nesuvaldė automobilio posūkyje ir užvažiavęs ant šaligatvio kliudė pėsčiąjį. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam jo patirtą žalą jau atlygino. Šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Yra suplanuotas reabilitacinis gydymas metams laiko, po reabilitacijos vyksta integracija, tuo metu jis dirbs. Atsiprašė nukentėjusiojo. Šiuo metu pragyvenimui savų lėšų neturi, padeda artimieji.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad jis dirba jūreiviu, yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, augina du vaikus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nedarbingumo laikotarpis tęsėsi 4 mėnesius, po to dar 1,5 mėnesio negalėjo dirbti, kadangi dėl sužalojimo jam buvo paskirta reabilitacija, kuri užtruko iki 2015-04-10. Dėl patirtos traumos koja buvo sugipsuota, jis 3 mėn. išvis negalėjo vaikščioti, pilnavertiškai gyventi, pagelbėti šeimos reikaluose. Kojos skausmą jaučia iki šiol. Gydytojai prognozuoja, kad skausmai išliks ilgam. Draudimo kompanija sumokėjo jam 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį palaiko likusia apimtimi.

Nukentėjusysis M. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-11 apie 13 val. kartu su tėvu, žmona bei vaikais ėjo P. Lideikio g. šaligatviu, link Melnragės. Sustoję ant šaligatvio laukė žalio šviesoforo signalo – ketino pereiti gatvę. Matė, kaip H. Manto g. važiavo automobilis „Volkswagen Passat“, jo manymu, apie 70 km/h greičiu ir suko link Melnragės. Minėtas automobilis posūkyje užvažiavo ant šaligatvio ir jį partrenkė. Prieš tai jis dar spėjo nustumti dukrą, kad ir jos nepartrenktų. Užkritęs ant variklio dangčio buvo vežamas iki gatvės apšvietimo stulpo, į kurį atsitrenkęs automobilis sustojo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas jo atsiprašinėjo (b. l. 22).

Liudytoja I. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-11 apie 13 val. kartu su vyru M. Z., jo tėvu bei dviem dukromis ėjo P. Lideikio g. šaligatviu, link Melnragės. Sustojo prie šviesoforo, laukė, kol užsidegs žalias signalas. H. Manto g. važiavęs automobilis suko į kairę, į P. Lideikio g., posūkyje vairuotojas automobilio nesuvaldė, todėl užvažiavo ant šaligatvio, partrenkė M. Z., po to atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (b. l. 73).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2014 m. spalio mėn., tikslesnio laiko nepamena, vairuodama automobilį važiavo nuo Melnragės link Klaipėdos centro, P. Lideikio gatve. Ties H. Manto ir P. Lideikio g. šviesoforais reguliuojama sankryža sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Matė, kaip dideliu greičiu nuo Klaipėdos centro atvažiavęs automobilis suko į kairę, vairuotojas jo nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė pėsčiąjį (b. l. 74-75).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoja S. Z. (b. l. 76-77).

Liudytojas E. G. (L. G. tėvas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sūnumi jo vairuojamu automobiliu važiavo link Melnragės. Sūnus į posūkį įvažiavo dideliu greičiu, todėl automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė žmogų. Prieš tai L. G. važiavo apie 70 km/h greičiu (b. l. 87).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs už H. Manto – P. Lideikio g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, ant P. Lideikio g. šaligatvio, atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą (b. l. 7-11).

Iš 2014-10-11 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio, variklio dangčio, užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinio dešiniojo rato bei užpakalinio bamperio sugadinimai (b. l. 12-13).

Iš 2014-11-07 specialisto išvados Nr. G 2347/14(03) matyti, kad M. Z. eismo įvykio metu padarytas kairio kulnikaulio lūžimas su kulno minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis. Patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2014-10-11 13.30 val. L. G. nustatytas 1,57 promilių girtumas (b. l. 88).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9052/14(01) matyti, kad L. G. kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (kraujas paimtas 2014-10-11 14.15 val.) (b. l. 91).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis L. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (L. G. padarytas KET 127 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta M. Z. sveikata. Todėl tokia kaltinamojo L. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma: jis, sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą, suvokė, kad tokiu būdu pažeidžia kelių eismo taisykles, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. G. teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra jauno amžiaus, nedirba, gydosi nuo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui, savo poelgį vertina kritiškai, prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam žalos neatlygino. Įvertinus visa tai, L. G. skirtina BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei pagal to paties kodekso 50 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nuosprendis dar neįsiteisėjęs, L. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, už kurį nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia šešerių metų. Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo L. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis siekia integruotis į socialinį gyvenimą (gydosi nuo narkomanijos, reabilitacijos centre žada ir dirbti). Todėl paskirtos bausmės vykdymas L. G. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtina pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis).

Nukentėjusysis M. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5489,24 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo (b. l. 31-35). Nustatyta, jog L. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu į bylą buvo įtraukta UAB DK „PZU Lietuva“. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam yra atlyginęs 720,91 Eur turtinės žalos, kurią sudaro gydymo išlaidos, negautos pajamos, žala, patirta dėl eismo įvykio metu sugadinto laikrodžio, bei 1500 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas nukentėjusiajam yra atlyginęs 244,12 Eur už eismo įvykio metu sugadintą laikrodį, nors nukentėjusysis prašė 325,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad už tokią kainą pirko laikrodį. Nukentėjusysis prašo priteisti likusią neatlygintą dalį. Teismo nuomone, draudimo bendrovės išmokėta suma už sugadintą laikrodį yra pakankama, atsižvelgiant į laikrodžio nusidėvėjimą (kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 42), laikrodis buvo įsigytas 2012-04-07, t. y. 2,5 metų iki įvykio, draudimo bendrovė išmokėjo tik ketvirtadaliu mažesnę sumą), todėl likusi reikalavimo dalis atmestina. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam 5122,06 Eur turtinės žalos, susijusios su jo negautomis pajamomis. Bylos duomenimis, draudimo bendrovė yra išmokėjusi nukentėjusiajam 435,10 Eur. Nukentėjusysis prašo priteisti likusią neatlygintą dalį. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Remiantis byloje esančia medžiaga, M. Z. ligos pašalpa buvo mokama nuo 2014-10-15 iki 2015-02-27, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš viso jam išmokėjo 2456,90 Eur ligos pašalpos (b. l. 40-41). Įvertinus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pateiktus duomenis (b. l. 39), matyti, kad vidutinis nukentėjusiojo darbo užmokestis per mėnesį už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. rugsėjo mėn. sudarė 1201,92 Eur (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 57,23 Eur (1201,92:21)), todėl per nedarbingumo laikotarpį, kuris, bylos duomenimis, truko nuo 2014-10-15 iki 2015-02-27 (apie ilgesnį nedarbingumo laiką objektyvių duomenų byloje nepateikta), M. Z. negavo 3094,77 Eur pajamų (5551,67(1201,92×4+57,23×13)-2456,90 (suma, išmokėta SODROS)). Kadangi UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam išmokėjo 435,10 Eur negautoms pajamos atlyginti, iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai priteistina 2659,67 Eur suma. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina. Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, draudimo bendrovė jam yra išmokėjusi 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis prašo priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį. Toks jo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl neatsargaus kaltinamojo nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl kairio kulnikaulio lūžimo, dėl to neabejotinai jautė fizinį skausmą, bylos duomenimis, iki 2015-02-27 turėjo nedarbingumą (daugiau nei 4 mėn.), dėl kojos sugipsavimo buvo apribota jo judėjimo laisvė, jis neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumus šeimoje, buityje, nurodė, kad ir dabar esant orų permainoms jaučia kojos skausmus. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nėra susijęs su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ji mažintina, iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis M. Z. patyrė 847 Eur išlaidų atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 178-179). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo turėtos 847 Eur išlaidos sumokant atstovei advokatei už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, priteistinos iš kaltinamojo L. G..

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu L. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nukentėjusiojo M. Z. (M. Z.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo M. Z. naudai priteisti 2659,67 Eur turtinei bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. Z. civilinio ieškinio 720,91 Eur turtinei žalai bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti nutraukti, civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginus minėtas sumas. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiojo M. Z. naudai priteisti 847 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė