- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- A2.8.-4826-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04095-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei T. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui A. R., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos teismo posėdyje dalyvaujančios Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Z. T., būdama (duomenys neskelbtini), savininkė, kavinėje (duomenys neskelbtini) esančia adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo dviems įmonės darbuotojams grynaisiais pinigais iš viso 264,08 Eur darbo užmokesčio (A klasės išmokų), neįtraukto į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: darbuotojai A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. spalio – lapkričio mėn. laikotarpiu išmokėta 226,87 Lt (56,82 Eur) neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio; darbuotojui E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. sausio sausio-vasario mėn. laikotarpiu išmokėta 207, 26 Eur neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio. Tuo įmonės savininkė Z. T., būdamas atsakinga už tinkamą teisės aktu vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d., 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p. nuostatas. VNI operatyvaus patikrinimo metu kavinėje (duomenys neskelbtini), kontrolinio pirkimo metu pirktos prekės (2 porcijos šašlykų, sriuba ir sultys) EKA kvite nurodytos bendra suma, nenurodytas prekių kiekis, prekės kaina. Tuo pažeistas LRV 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 35.2.4., 35.2.5 nuostatas.
Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą, nustatyta, kad žurnale nuo 2015-02-10 iki 2015-02-18 nėra parašų grafoje 24 „Įrašą patikrinau/pinigus priėmiau“. Tuo pažeista FM viršininko 201102-22 įsakymo Nr. VA-25 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 37.4 p. nuostatos.
Patikrinus įmonės kasos knygą ir kasos dokumentus nustatyta, kad kasos dokumentuose trūksta privalomų rekvizitų ir atsakingų asmenų parašų: kasos pajamų orderiuose nenurodomos ūkinės operacijos tūrinis, priedėlis – dokumentus, kurio pagrindų priimami pinigai į kasą, kasos išlaidų orderiai nepatvirtinti įmonės savininkės parašais, neįrašyta gauta suma žodžiais, nėra gavėjo ir kasininko parašo, pateiktose avansinėse apyskaitose nėra savininkės Z. T. parašų. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. kasos knyga nepatvirtinta kasininko – savininkės Z. T. parašais. Tuo pažeidė LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių 4¹, 5, 11, 16 p. nuostatas. Pateiktose Mokesčių administratoriui deklaracijose forma FR0572 „Mėnesinė pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A Klasės pajamų deklaracija“ įmonės deklaruoja ne faktiškai išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokų sumas, o per mėnesį apskaičiuotas išmokų sumas. Tuo pažeidė LR 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 24 str. 1 d. nuostatas.
Šiose Z. T. veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalies, 163⁵ straipsnio 1 dalies, 173¹ straipsnio 2 dalies, 172¹ straipsnio 1 dalies, požymiai.
Šalies argumentai
Z. T. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iš dalies pagrįstai. Nurodė, kad dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų savo kaltę pripažįsta dėl teisės pažeidimų susijusių su LR ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalies ir 172¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau neigia kaltę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, 173¹ straipsnio 2 dalį. Paaiškino, kad ji vadovauja (duomenys neskelbtini) ir yra šios įmonės savininkė. Buhalterinė apskaitą įmonėje tvarkė D. P., kuri šiuo metu jau nebedirba. Pasak Z. T., jai sudėtinga suprasti buhalterinės apskaitos vedimo ypatumus, todėl pasitikėdavo buhalterė. Neneigia, kad jį kaip įmonės vadovė pasirašinėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šiuo metu finansinė padėtis sudėtinga, atlyginimus darbuotojams mokame laiku. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Liudytoja T. S. paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi pasitikėjimo telefoną, į kurį asmuo gali skambinti ir palikti pranešimą neprisistatęs. Iš šiuo atveju anoniminis asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), daromo pažeidimai susiję su buhalterinės apskaitos vedimu, o būtent – PVM neapskaitymas, darbo užmokesčio mokėjimų neapskaitymas. Reaguojant į šį pranešimą T. S. gavo pavedimą atlikti kavinės operatyvų patikrinimą. Vykdant pavedimą buvo nuvykta į kavinę (duomenys neskelbtini) bei bendrauta su įmonės darbuotojais, paimti paaiškinimai iš darbuotojų, dalis pažeidimų (dėl darbo užmokesčio neapskaityto mokėjimo) pasitvirtino, ko pasėkoje surinkus pakankamai duomenų bei įvertinus tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų tūrinį, Z. T. atžvilgiu buvo surašytas ATP protokolas. Papildomai liudytoja T. S. nurodė, kad įmonei nuo 2014-09-29 vadovauja Z. T.. Kavinėje patikrinimo metu buvo paimti pirminiai paaiškinimai iš darbuotojų, viena iš jų A. G.. A. G. surašė pirminį paaiškinimą. Susipažinus su paaiškinimu turiniu (paaiškinime buvo nurodyti daugiau jausmai nei duomenys) buvo nuspręsta papildomai kviesti A. G. į VMI, kur atvykus ji surašė išsamesnį paaiškinimą. A. G. pati nurodė, kad už atliktą darbą atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį, ji nurodė gautas sumas bei datas. T. S. patikrinus A. G. nurodytų išmokėtų darbo užmokesčių sumas su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, buvo konstatuota, jog išmokėtos sumos ir datos neatitinka apskaitos dokumentuose esantiems duomenims. Dalį apskaitos dokumentų įvertinimui pateikė Z. T., o dalį įmonės buhalterė. Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis buvo prieita išvados, jog Z. T. kaip įmonės vadovė neužtikrino, kad būtų laikomasi buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, iš nustatytų neapskaičiuotų išmokėtų darbo užmokesčio sumų nebuvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Šie visi (duomenys neskelbtini) konstatuoti pažeidimai buvo įvertinti surašant 2015-03-17 operatyvaus patikrinimo pažymą.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2015 m. vasario mėn. kartu su kolegė T. S. dalyvavo kavinės (duomenys neskelbtini) patikrinime. Patikrinimo metu buvo paimti kavinės darbuotojų paaiškinimai bei tikrinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnale bei kasos kvituose buvo neteisingai atvaizduotos finansinės operacijos, nes atlikus kontrolinį užpirkimą kasos kvite nebuvo atskirai nurodyti prekių pavadinimai, neatitikimai žurnalo pildymo 24-grafoje.
Liudytoja A. G. paaiškino, kad kavinėje (duomenys neskelbtini) virėjos padėjėjos pareigose dirba virš 10 metų. Bedirbant kavinėje savininkė Z. T. nelabai bendravo su įmonės darbuotojais, neatsakydavo į darbuotojams rūpimus klausimus, todėl laikui bėgant kildavo įvairus konfliktai su vadovybe. Liudytoja nurodė, kad dirbdama kavinės virtuvėje jai už atliktą darbą nebuvo iš dalies mokamas atlyginimas. Į prašymus sumokėti darbo užmokestį, Z. T. nereagavo, sakė A. G., jog jai nesumokės kol ji nepasirašys prašymo dėl atsisakymo nuo atostogų. Pasak liudytojos, ji negavo darbo užmokesčio už keturis mėnesius. Papildomai A. G. paaiškino, kad jai dirbant kavinėje ji matė taip pat virtuvėje dirbančia B., kuri dirbo indų plovėja. Ši moteris kavinėje dirba jau apie 7 metus. Buhalterinė apskaita įmonėje tvarkė buhalterė D. P.. Dėl susidariusios konfliktinės situacijos su Z. T., A. G. kreipėsi pagalbos į darbo inspekciją. A. G. teigimu, ji buvo verčiama dirbti ir ant tuščio popieriaus lapo pasirašyti, kad gavo atostoginius, nors šių pinigų A. G. negavo.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad jam teko dirbti kavinėje (duomenys neskelbtini) šašlykų kepėju. Nurodė, kad 2015 m. pradžioje į kavinę buvo atvykę darbo inspekcijos pareigūnai, kurių prašymu jis surašė paaiškinimą, paaiškinimo turinio šiuo metu neatsimena. Patvirtina, kad jis gaudavo tokio dydžio atlyginimą, kuris nurodytas jo 2015-02-19 pirminiame paaiškinime.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad jai teko tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Šiuo metu įmonėje jau nebedirba. Liudytojos teigimu, jai yra žinoma, jog kai kurie kavinės darbuotojai skundėsi dėl darbo užmokesčio teisingo mokėjimo, mano, jog darbuotojų nusiskundimai yra pagrįsti, nes žmonės dirbo 0,8 etato, laukdavo, kol bus įforminti visų etatu, nors realiai jie dirbo pilną darbo dieną. D. P. darbuotojai sakė, jog savininkė Z. T. joms moka atlyginimą vokuose. Aptarnaujant lankytojus, kasos čekiai buvo duodami tik nepažįstamiems asmenims, o pažįstamiems neduodavo. Pasak liudytojos, ji pildydavo darbo užmokesčio žiniaraštį, kurį paskui atiduodavo Z. T.. Žiniaraščiuose darbuotojams buvo nurodomas darbo užmokesčio dydis, kuris buvo numatytas darbo sutartyse, o dėl kitų išmokų spręsdavo pati savininkė. Prieš išeinant iš darbo su Z. T. buvo susidariusi konfliktinė situacija.
Liudytoja E. L. paaiškino, kad nuo 2014-09-29 išėjus į dekretinės atostogas, ji kaip (duomenys neskelbtini) direktorė išrašė įgaliojimą savo mamai Z. T., kuri faktiškai ir iki šiol vadovauja minėtai įmonei. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė D. P.. Atlyginimai darbuotojai buvo mokami pagal žiniaraščius.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti Z. T. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus iš dalies neigė ir tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi kasos operacijų tvarkos bei apskaitos dokumentuose buvo padarytos klaidos susijusios su mokesčių apskaičiavimu, tačiau jos manymu tvarkant buhalterinę apskaitą darbo užmokesčiai buvo apskaitomi teisingai bei laikomasi apskaitos taisyklių, tačiau tokius Z. T. parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – A. G., E. K., T. S., V. S. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Liudytoja A. G. patvirtino, kad jai dirbant kavinėje (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį įmonės savininkė Z. T. mokėdavo nereguliariai, o dalį užmokesčio (grynieji pinigai 56,82 Eurų) ji gavo grynais pinigais, už gautis pinigus jokiose apskaitos dokumentuose nepasirašė. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams patikrinus (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus, konstatuota, jog A. G. 56,82 Eurų išmokėtas atlyginimas nebuvo atvaizduotas apskaitos registruose, nuo šios sumos nepriskaičiuoti ir nesumokėti į biudžetą privalomi mokesčiai. Savo nurodytus teiginius teisiamajame posėdyje A. G. patvirtino jos ranka rašyti paaiškinimai (b.l. 13, 14), kurių duomenys dėl neapskaitytų darbo užmokesčio sumų atitinka darbo inspekcijos padarytai išvadai. Pažymėtina, kad liudytoja T. S. nurodė, kad savo pirminius paaiškinimus A. G. rašė savo valia. E. K. patvirtino, kad jis gaudavo tokio dydžio atlyginimą, kuris nurodytas jo 2015-02-19 pirminiame paaiškinime (b.l. 20), paaiškinime nurodė, jog jam be apskaitos dokumentų buvo išmokėta 207,26 Eur suma. Tai, jog darbuotojams atlyginimus mokėjo Z. T. patvirtino ir liudytoja D. P., kurios teigimu ji paruošdavo mokėjimo žiniaraščius, kurios atiduodavo įmonės savininkei. Ar buvo mokami pinigai, kurie nėra atvaizduoti apskaitos dokumentuose, liudytoja negalėjo nurodyti. Tokiu būdu teismo vertinimu yra įrodyta, kad Z. T. būdama įmonės vadovė ir atsakinga už apskaitos organizavimą („Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymas Nr. 574“ 21 straipsnio nuostata) neužtikrino, jog jos vadovautoje įmonėje būtų laikomasi galiojančių norminių aktų reikalavimų, todėl ji pagrįstai patraukta administracinė atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. Be to, teismo vertinimu, tai, kad įmonėje nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos reikalavimų patvirtina ir kiti tyrimo medžiagoje esantys duomenis, o būtent: 2015-02-19 kontrolinio pirkimo faktų fiksavimo pažymos duomenimis, kurioje nurodyta, jog EKA kvite nurodyta bendra suma, nenurodytas prekių kiekis, prekės kaina, ir tai nėra laikomasi LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 35.2.4., 35.2.5 p.p. nuostatų (b.l. 30-35); įmonės kasos knygoje trūksta privalomų rekvizitų ir vadovės parašų, nenurodytos ūkinės operacijos turinis (b.l. 41-63); įmonės atskaitomybės dokumentuose – A klasės deklaracija, nėra įvardintos su darbo užmokesčių susijusios sumos
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog Z. T. veikoje, neužtikrinant, jos, kaip įmonės vadovės tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo įmonės darbuotojams, nustatyti visi ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies, 163⁵ straipsnio 1 dalies,
173¹ straipsnio 2 dalies, 172¹ straipsnio 1 dalies, įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai.
Z. T. kaltė, įvykdusios administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies, 163⁵ straipsnio 1 dalies, 173¹ straipsnio 2 dalies, 172¹ straipsnio 1 dalies, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (4.65) FR1064-1379, 2015-03-17 operatyvaus patikrinimo pažymos su priedais duomenimis, liudytojų T. S., V. S., A. G., E. K., D. P. parodymais teisme, kitą rašytinę bylos medžiaga.
Pažeidėjo Z. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Z. T. atlikti veiksmai mažareikšmi, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Z. T. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, neapskaičiuotos darbo užmokesčio sumos (56,82 eurų ir 207,26 eurų) nėra didelės.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, Z. T. baudos, kuri numatyta 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje, minimalus dydis aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Z. T. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30¹ str., 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 2 d., 172¹ str. 1 d., 286, 287, 288 str., 313 str. 4 d., teismas
nutarė:
Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį paskirti 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.
Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį paskirti 72 (septyniasdešimt dvejų) eurų baudą.
Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ straipsnio 2 dalį paskirti 57 (penkiasdešimt septynių) eurų baudą.
Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį paskirti įspėjimą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti Z. T., galutinę bausmę - 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.
Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6020.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.