Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. (E. V.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. spalio 2 d. nutarimų Nr. 10N-19349003-14 ir Nr. 10NT-19350458-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis J. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. S. už tai, kad ji 2014-02-14, apie 14.48 val. Rokantiškių g. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Audi), pradėdama lenkimo manevrą neįsitikino, kad lenkti saugu, nepastebėjo priekyje į kairę sukančio automobilio ir į jį atsitrenkė, apgadino abu automobilius, taip padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. 2014-10-02 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. S. atžvilgiu nutraukta, nurodant, kad įvykio metu Kelių eismo taisyklių ji nepažeidė.

Taip pat Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis J. R. 2014-09-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. V. už tai, kad jis 2014-02-14, apie 14.48 val. Rokantiškių g. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VW Golf), buvo neatidus, darydamas manevrą, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad bus saugu, nepastebėjo, kad gale važiuojanti transporto priemonė buvo pradėjusi lenkti, ir su ja susidūrė, taip apgadino abi transporto priemones, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 141.1 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. 2014-10-02 nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą pažeidimą, ir jam paskirta 200 Lt bauda.

Priimant nutarimus buvo remiamasi eksperto V. Š. ekspertizės aktu ir nebuvo atsižvelgta į ekspertizės akto trūkumus ir prieštaravimus. Ekspertas pasinaudojo programa „PC Crash 9.0“ ir modeliavo eismo įvykio mechanizmą. Tačiau modeliuodamas jis suvedė į programą savo paties sugalvotus duomenis apie automobilių greičius prieš susidūrimą (30 km/h Audi ir 30 km/h VW Golf). Būtent todėl programa ir paskaičiavo, kad automobiliai prieš susidūrimą buvo vienas šalia kito, nes ekspertas suvedė neteisingus pradinius duomenis – vienodus greičius. Tačiau jei greičiai būtų vienodi, tai tokiu atveju Audi nebūtų pareiškėjo pasivijusi. Negalima remtis ekspertizės išvadomis, kurios grindžiamos išgalvotais pradiniais duomenimis apie automobilių greitį. Automobilis Audi prieš eismo įvykį važiavo gerokai greičiau, nei pareiškėjo automobilis ir priekyje važiavęs traktorius. Po susidūrimo Audi nusuko į kairę ir net užvažiavo ant pusantro metro aukščio pylimo. Todėl šio automobilio greitis tikrai negalėjo būti 30 km/h. Ekspertas galėjo paskaičiuoti Audi kinetinės energijos sąnaudas ir pagal tai apskaičiuoti, kokiu mažiausiai greičiu judėjo šis automobilis, kad net pasuko kitą automobilį, o po to užvažiavo ant pylimo. Kritiškai vertina ir į ekspertizės akto 5-6 lape nurodytą modeliavimą, kuriame automobilio Audi judėjimo trajektorija akivaizdžiai nesutampa su šio automobilio padangų pėdsakais įvykio vietos fotonuotraukose. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Audi vairuotoja lenkė pareiškėjo automobilį ten, kur tai daryti yra draudžiama, jos padaryti pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis.

2014 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Tvirtino norėjęs sukti į kairę pusę, link 22-o namo, kur stovėjo jo kitas automobilis, kurį reikėjo paimti. Parodė posūkį, aplink kitų automobilių nebuvo, tik priekyje važiavo traktorius. Pradėjo sukti, automobilio ratai buvo jau ant kelkraščio, ir pajuto smūgį į automobilio galą. Nuo smūgio automobilį ištiesino. Jo nuomone, šis eismo įvykis įvyko, nes kitas automobilis viršijo greitį, važiavo ne mažiau 80 km/val. greičiu, nes pradėdamas sukti veidrodėlyje to automobilio nematė. Jeigu ji važiuotų 30 km/val. greičiu, pradėdamas lenkti jis būtų ją pamatęs. Jis apsidairė į priekį, atgal, parodė posūkį ir pradėjo manevrą, važiavo 20-30 km/val. greičiu. Gal prieš 50 metrų parodė posūkį ir pradėjo sukti. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes sulinko automobilyje buvęs metalinis balkis. Susidūrimas įvyko kelkraštyje, ant žvyro, antroje eismo juostoje. Važiuoti greičiau ir pasukti negalėjo, nes priekyje važiavo traktorius. Prieš sukdamas žiūrėjo atgal ir į priekį. Automobilis, kurį vairavo B. S., atvažiavo iš galo, atsitrenkė priešpriešinėje eismo juostoje. Mano, kad bandė išvengti susidūrimo, todėl išvažiavo net už kelio, už kitos eismo juostos. Jokių kelio ženklų toje vietoje nebuvo, juostų ženklinimo nesimatė, kelias buvo padengtas sniegu. Priekyje yra įkalnė, o už jos posūkis. Po smūgio automobilį ištiesino, sustojo važiuojamojoje dalyje. Nesutinka su ekspertizės aktu, kad abiejų automobilio greitis buvo 30 km/val. Pagal automobilio sugadinimus B. S. vairuojamo automobilio greitis buvo žymiai didesnis. Jo automobilį apsuko, o Audi sustojo ant kalniuko.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 14 d., apie 14.48 val. Vilniuje, Viršupio g. ties Viršupio g. 22 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti E. V. vairuojamas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. S. vairuojamas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad nustatyti tokie automobilių apgadinimai: Audi A4 apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas; VW Golf – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas (b.l. 26).

Abiem eismo dalyviams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, t.y. 2014 m. vasario 14 d. B. S. – kad ji pradėdama lenkimą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepastebėjo priekyje į kairę sukančio automobilio ir į jį atsitrenkė, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.2, 9 punktus (b.l. 9), o atsižvelgus į 2014 m. birželio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą Nr. 11-812 (14), 2014 m. rugsėjo 24 d. protokolas surašytas ir E. V. – kad jis vairuodamas automobilį buvo neatidus, darydamas manevrą, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepastebėjo, kad gale važiuojanti transporto priemonė buvo pradėjusi lenkti, ir su ja susidūrė, tuo pažeidė KET 106 ir 141.1 punktų reikalavimus (b.l. 10). 2014 m. spalio 2 d. priimti skundžiami nutarimai. B. S. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta įvertinus jos paaiškinimus, esą eismo įvykis įvyko dėl automobilio VW Golf vairuotojo kaltės, kuris pradėjo sukti į kairę tuo metu, kai jinai jau buvo pradėjusi šį automobilį lenkti, bei ekspertizės akto Nr. 11-812 (140) išvadas, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai. Todėl nutarimu konstatuota, kad B. S. Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b.l. 10). Tuo metu kitu tą pačią dieną priimtu nutarimu E. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nutarime pažymėta, kad pareigūnai, atvykę po eismo įvykio į įvykio vietą, neteisingai nustatė eismo įvykio vietos adresą, kad iš tikrųjų eismo įvykis įvyko Viršupio gatvėje ties įvažiavimu prie 22 numeriu pažymėto pastato, kad šis neatitikimas laikytinas technine klaida ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgta į E. V. paaiškinimus, kad automobilio Audi vairuotoja lenkė vietoje, kur lenkti draudžiama, nes važiuojamoji dalis prieš įsukimą į Viršupio g. 22 paženklinta artėjimo linija 1.6, už įsukimo paženklinta linija 1.1 (siaura ištisinė linija), kurią kirsti draudžiama. Padaryta išvada, kad eismo įvykio metu važiuojamoji dalis buvo padengta šlapiu purviniu sniegu ir ženklinimo linijų iš viso nematyti, kelio ženklų draudžiančių lenkimą šiame kelio ruože nėra, leistinas greitis 50 km/h, ir remiantis eismo įvykio ekspertizės išvada Nr. 11-812 (14) konstatuota, kad nagrinėjamoje kelių eismo situacijoje pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. V. veiksmai, kuris pradėjo rikiuotis į kairę tuo metu, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis Audi. Įvertinus tai, kad E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o nustatyta sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda), jam skirta nuobauda – 200 Lt dydžio bauda (b.l. 9).

Taigi, pagrindinis institucijos argumentas nustatant kaltą dėl eismo įvykio asmenį yra minėto Ekspertizės akto išvados, kuriomis pripažinta, kad: 1) automobilio Audi A4 vairuotojos B. S. nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės apie tai, kad jai važiuojant Viršupio g. važiuojamosios dalies kaire puse ir lenkiant automobilį VW Golf, pastarojo vairuotojas pradėjo rikiuotis į kairę važiuojamosios dalies pusę (tikėtina, pradėdamas lenkimą), sudarė jai kliūtį, pagristinos nustatyta šio eismo įvykio eiga; 2) šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio Audi A4 vairuotojai B. S. važiuojant link Rokantiškių ir lenkiant priekyje važiavusias transporto priemones, lenkiamo automobilio VW Golf vairuotojas E. V., sprendžiant pagal aptartą susidūrimo vietą, įvažiavimo į namo su numeriu 22 kiemą, pradėjo rikiuotis į kairę važiuojamosios dalies pusę. Vairuotoja B. S. suko vairuojamą automobilį Audi A4 į kairės pusės kelkraštį ir automobilio priekiniu dešiniuoju sparnu atsitrenkė į automobilio VW Golf priekinį kairį sparną. Susidūrimo metu automobilio VW Golf vairuotojas nusuko į dešinę ir sustabdė automobilį ties Viršupio g. važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, kur pastarasis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilio Audi A4 vairuotoja B. S. įvažiavo į kairės pusės kelkraštį, kur taip pat sustabdė automobilį padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; 3) techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio VW Golf vairuotojas E. V. rikiuodamasis į kairę važiuojamosios dalies pusę, sudarė kliūtį jo automobilį lenkusio automobilio Audi A4 vairuotojai B. S. (b.l. 15-20).

Pareiškėjas E. V. nesutinka su eksperto išvadomis nurodydamas, kad modeliuodamas eismo įvykį ekspertas neįvertino reljefo nelygumų ir nepagrįstai nurodė automobilių greitį. Teisme apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad greitis prieš eismo įvykį neturi reikšmės pateiktai išvadai. Pagrindinis dalykas buvo sumodeliuota judėjimo trajektorija iki susidūrimo ir po susidūrimo. Prie tų automobilių padėčių susidūrimo metu, jų padėčių po eismo įvykio, paliktų pėdsakų po įvykio, buvo sumodeliuota jų judėjimo trajektorija iki kontakto, iki susilietimo ir po kontakto iki padėčių, kuriose jie buvo po to. Modeliavimo metu ir nustatyta, kad automobilio Audi vairuotoja kaire puse lenkė, o tuo metu VW automobilio vairuotojas pradėjo rikiuotis. Jeigu būtų nurodyti kitokie automobilių greičiai, būtų galima atkurti padėtis ir būtų reikalingi visiškai kitokie judėjimo režimai. Automobilio Audi vairuotoja nuvažiavo sąlyginai didelį atstumą ir sprendžiant pagal jos padėtį, iš pradžių pasuko į kairę, po to pasuko į dešinę. Tokį manevrą vairuotojas gali atlikti, važiuodamas 30-40 km/val. greičiu, iki 50 km/val. greičiu. Tikėtina, kad ji kažkurį laiką važiavo paskui kitas transporto priemones, o kai atsirado galimybė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tikslu didinti greitį ir pradėti lenkimą. Tas greitis 30 ar 40 km/val. neturi įtakos trajektorijų modeliavimui. Kaip bebūtų, automobilio VW Golf posūkio metu automobilio Audi vairuotoja važiavo priešpriešine eismo juosta, norėdama atlikti lenkimą. Jeigu automobilio Audi greitis į programą būtų suvestas didesnis, automobilio VW Golf posūkio į kairę momentu automobilis Audi būtų atsilikęs toliau. Jeigu būtų kiti greičiai, posūkio pradžios momentu Audi būtų tolėliau. Tokių atstumų, kad automobilio VW Golf vairuotojo posūkio į kairę momentu automobilio Audi vairuotoja būtų važiavusi iš paskos prie tų užfiksuotų duomenų, toje situacijoje sumodeliuoti nebūtų galima. Automobilio Audi vairuotoja galėjo atsitrenkti į stulpą ar į medį, bet tai nepakeistų automobilio judėjimo trajektorijos prieš kontaktą. Kokiu būdu ji nuvairavo automobilį, neturi reikšmės pradinio susidūrimo priežasties nustatymui, jokie atsitrenkimai po kontakto nebuvo vertinti ir nagrinėti. Tarp automobilių buvo sąlyginai nedidelis kontaktas ir negali būti, kad automobilis VW Golf buvo taip toli nublokštas. Be to sukimas į namo kiemą prieš 10 metrų ir įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą yra nepriimtinas. Ar suko, ar lenkė, vis tiek užtvėrė kelią kitam lenkiančiam automobiliui. Jeigu priekyje važiavęs vairuotojas būtų rodęs posūkį, priklauso nuo to, kokia yra situacija yra nuo posūkio įjungimo į kairę pusę momento: jeigu vairuotoja artėja prie VW Golf, kuris lėtino greitį ir buvo įjungęs kairio posūkio signalą, savaime suprantama, lenkimas buvo nepriimtinas, bet, jeigu VW Golf vairuotojas įjungė posūkį, kai automobilis Audi važiavo priešpriešine eismo juosta, jis to daryti negalėjo, o jo įjungtas signalas nesuteikė jokios pirmenybės atliktą manevrą, jis turėjo nutraukti manevrą ir praleisti lenkiančią transporto priemonę, tik po to pasukti į kairę. Jokiomis priemonėmis neįmanoma nustatyti, kada buvo įjungtas ir ar iš viso buvo įjungtas posūkio signalas. Jeigu gatvės skiriamoji linija nematoma, vairuotojai gali atlikti lenkimo manevrą priklausomai, ar yra transporto priemonių, kurioms trukdytų atliekamas manevras. Savaime suprantama, kad prieš pradedant lenkimą, vairuotojai negali sustoti, nusivalyti sniegą ir pažiūrėti, kokia linija. Jeigu matyti ištisinė linija, viskas aišku, kad lenkti negalima, o jeigu linijos nesimato, vairuotojai turi vertinti situaciją, ar saugu lenkti, ar spės grįžti į savo važiavimo juostą. Duomenų, kad ten įkalnė ar nuokalnė, kad draudžiamas lenkimas, ekspertas neturėjo. Jeigu automobilių greičiai labai skirtųsi, automobilis VW važiuotų 20 km/val., Audi važiuotų 80 km/val., automobilis atsidurtų ant žemių ar sniego krūvos, gal dar toliau, o ne taip apvažiuotų lanką ir sustotų.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančios ekspertizės akto išvadomis, kadangi jos yra aiškios ir nedviprasmiškos, o teismo posėdžio metu ekspertas išsamiai atsakė į jam pateiktus klausimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, nedaro jo nepagrįsto. Kaip minėta, ekspertas paaiškino, kad jei automobilio Audi vairuotoja būtų važiavusi didesniu negu nurodyta greičiu, šios transporto priemonės padėtis po eismo įvykio būtų buvusi iš esmės kitokia, taigi pagal užfiksuotas aplinkybes nėra tikėtina, kad moters vairuojamas automobilis būtų išvystęs didelį greitį. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad šalikelėje esantis pylimas neturi reikšmės, ši aplinkybė nepakeistų automobilių judėjimų trajektorijų prieš kontaktą, o po jo Audi galėjo bet kur nuvažiuoti; kur ji sustojo, neturi reikšmės susidūrimo priežasčiai nustatyti.

Pareiškėjas teismui pateikė eismo įvykio vietos nuotraukas, kurios visiškai nepatvirtina, kad toje vietoje yra nelygus kelio reljefas ar kad yra stati įkalnė. Teisme apklaustas liudytoju pareigūnas J. R. (surašęs ir tarnybinį pranešimą, b.l. 24) taipogi nurodė, kad toje vietoje stiprios įkalnės nėra. Teismų praktika pažymi, kad tokio pobūdžio bylose siekiant nustatyti, kuris KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, yra būtina nustatyti eismo įvykio kilimo seką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai, kurių vairuotojai pateikė skirtingas įvykio kilimo versijas. Tačiau abu vairuotojai sutaria, kad priešais ta pačia kryptimi lėtai važiavo traktorius, ir kad priešpriešine eismo juosta priešinga vairuotojams kryptimi judančių transporto priemonių nesimatė, kad kelias buvo padengtas sniegu ir skiriamosios juostos taipogi nesimatė; be to kaip nurodė institucija atsiliepime, eismo įvykio vietoje lenkti draudžiančių ženklų ar ženklinimo nėra. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog B. S. neturėjo teisės daryti lenkimo manevro ar kad ji privalėjo numatyti po sniego danga esančio kelio žymėjimą. Taigi, nesant galimybės objektyviai nustatyti, ar E. V. rodė posūkio signalą, ir kada pradėjo jį rodyti, eismo įvykio kilimo seka nustatyta atlikus ekspertizę ir įvertinus transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, jų susidūrimo kampo statumą, apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją. Šie nustatyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad tai pareiškėjas persirikiuodamas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė KET 106 punkto reikalavimus. Ta aplinkybė, kad lenkdama transporto priemones B. S. turėjo padidinti greitį, neįrodo, kad ji greitį padidino iki 80 km/ha.

Be to, tiek E. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime Nr. 10N-19349003-14 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, tame tarpe, kad E. V. buvo neatidus darydamas manevrą, keisdamas važiavimo kryptį (b.l. 7, 10), ekspertas taipogi patvirtino, kad sukimas į namo kiemą likus 10 metrų iki posūkio yra negalimas, nelogiškas, todėl sprendė, kad E. V. ne darė posūkį, o lenkė priekyje važiuojantį traktorių. Pažymėtina, kad B. S. ir eksperto V. Š. parodymus, jo padarytas išvadas patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėta automobilių susidūrimo vieta yra ne ties posūkiu ir todėl nepaaiškinama, kokiu būdu E. V. nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių būtų įsukęs į Viršupio g. 22 likus apie 10 metrų iki posūkio. Tad kritiškai vertintina pareiškėjo versija ir dėl posūkio rodymo, ir dėl jo ketinimo pasukti link Viršupio g. 22 namo. Pagal nustatytas aplinkybes teismas neturi pagrindo sutikti, jog KET 141.1 punkto padarymas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai ir/ar kad nutarime apie tai nepasisakyta.

Taigi, E. V. argumentų nepatvirtina nei teisme apklausto eksperto V. Š. parodymai, nei visa kita byloje esanti rašytinė medžiaga, suinteresuoto asmens B. S. bei liudytojo J. R. parodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Audi A4 vairuotojos B. S. veiksmai sąlygojo eismo įvykį ir buvo jo kilimo priežastis, į tai, kad automobilio VW Golf vairuotojo E. V. kaltė pasitvirtino, darytina išvada, kad institucija pagrįstai nutraukė B. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną ir pagrįstai sprendė, kad Kelių eismo taisykles pažeidė pareiškėjas E. V., ir paskyrė pagrįstą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. spalio 2 d. nutarimus Nr. 10N-19349003-14 ir Nr. 10NT-19350458-14 palikti nepakeistus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.