- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- 1-169-800/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37905-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu bendrauti su konkrečiais asmenimis bei įpareigojant naujais mokslo metais pradėti mokytis;
2. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinai pridėta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant naujais mokslo metais pradėti mokytis bei nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;
3. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 5 MGL (650 Lt) bauda;
4. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas, 8 mėnesiams elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą bei uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;
5. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės;
6. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;
7. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punkto 2 papunktį bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus atlyginti žalą nukentėjusiajam ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. S., 2025 m. spalio 24 d. apie 19.00 val. privačioje valdoje, esančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu E. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas sužalojimus - poodžio kraujosruvą kaktoje, apatinio žandikaulio dešinio kampo linijinį lūžį nusitęsiantį per 48-o danties šaknį, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės lūžį ir dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį, t. y. nesunkiai jį sužalojo.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies.
3. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 24 d. atvyko pas Ą. V. į garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis su savo drauge jau buvo pas A. garaže. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jis pradėjo jo klausinėti „kas jis toks, ką čia veikia“. To pasėkoje išsivystė konfliktas. Nukentėjusysis sėdėjo, o jis stovėjo. Nukentėjusysis pakilo norėdamas jam trenkti, todėl susikabino ir įvyko grumtynės. Nežino, iš kur atsirado adresas (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ir nesigilino į tai, kad įtarime nurodyta ne ta įvykio vieta. Garaže pas A. buvo tik jis, nukentėjusysis ir jo draugė. Įvyko grumtynės, nukrito ant žemės, galimai jam sudavė. Nukentėjusysis norėjo suduoti, bet nesudavė, jie susikibo ir nukrito garaže ant žemės. Sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir krito ant žemės. Jo draugė pradėjo rėkti ir viskas pasibaigė. Sudavė jam į žandikaulį. Mano, kad nuo jo smūgio galėjo atsirasti tokie sužalojimai, nurodyti kaltinime. Sudavė nukentėjusiajam, nes jis puolė, buvo akivaizdžiai neblaivus. Nukentėjusįjį pavadino „snargliu“ ir jis agresyviai puolė, įvyko grumtynės. Įvykio dieną jis pats buvo blaivus. Apie šį įvykį su nukentėjusiuoju kalbėjosi, jis buvo atvažiavęs paprašė pinigų. Vėliau nukentėjusiajam padidinus prašomą sumą mokėti nesutiko, suma tapo nereali. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją.
Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu.
4. Nukentėjusysis E. K., teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsiprašo, jog ikiteisminio tyrimo metu, nenorėdamas kišti Ą. V., kurio namuose viskas vyko, nurodė, klaidingą įvykio vietos adresą. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), A. garaže. Įvykio dieną grįžęs su drauge iš Druskininkų užsuko pas A.. Buvo išgėręs pora buteliukų alaus, nesijautė apsvaigęs. Po kurio laiko automobiliu atvažiavo A. S., tuo metu jis kieme rūkė su A., kuris jį pasisveikinęs nuėjo į namus pakrovėjo. A. S. išlipęs iš automobilio pareiškė, kad jis yra „snarglys ir turėtų eiti iš čia, į ką jam atsakė, kad „ne snarglys“. Po šių apsižodžiavimų jis nuėjo į garažą ir atsisėdo, šalia savo merginos. A. atėjo į garažą ir vėl paklausė „tai kas čia toks per snarglys. Ko keli balsą“. Kaltinamasis artėjo prie sėdinčio jo su drauge. Kadangi sėdėjo su mergina, atsistojo link kaltinamojo, o pastarasis iš karto smogė į veidą. Po jam suduoto smūgio parkrito ant žemės. Akimirkai neteko sąmonės, bet labai greitai ją atgavo. Bandė stotis ir vėl gavo smūgį į veidą, po ko mergina pradėjo rėkti. Vėl nukrito ant žemės. Mergina padėjo atsikelti nuo žemės ir jie išbėgę iš garažo parbėgo namo. Tuo metu, kai A. sudavinėjo smūgius, Ą. V. nebuvo, jis buvo išėjęs pasiimti pakrovėjo. Parėjus namo, jam labai skaudėjo žandą. Skambino broliui kuris liepė važiuoti į ligoninę, tačiau kadangi buvo neblaivus, todėl į ligoninę nuvažiavo kitą dieną. Ligoninėje tiesos apie įvykį nesakė. Negalvojo, kad lūžo žandikaulis. Ryte atsikėlęs pamatė, kad blogai. Druskininkų ligoninėje padarė rentgeną ir išsiuntė į Kauno Žalgirio klinikas. Klinikose nustatė žandikaulio lūžį. 5 savaites buvo susukti varžtai, uždėtos gumos, dėl to galėjo valdyti tik minkštą maistą. 3 mėnesius negalėjo normaliai valgyti. Iki šios dienos negali valgyti kieto maisto. Jaučia kitokį dantų sukandimą. Buvo atsiradęs uždegimas, turėjo grįžti į ligoninę, buvo labai sutinęs veidas. A. pažįsta neseniai. Jo paties atžvilgiu buvo vienas ikiteisminis tyrimas. Buvo neblaivus, susipyko su kaimynu ir jam peiliu subadė duris. Išprovokuotas yra karšto būdo. Su G. susitarė meluoti įvykio vietos adresą. Iš pradžių nenorėjom kišti aplinkinių žmonių, galvojo išsiaiškinti viską dviese.
5. Liudytoja G. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96-100).
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. J. paaiškino, kad grįžus su E. iš miesto nuėjo pasibūti pas jo draugą A.. Jis gyvena prie mažosios „Aibės“, (duomenys neskelbtini). Pas A. garaže pabuvo apie pora valandų. Kažkuriuo momentu visi išėjo į kiemą parūkyti. Ji liko viduje ir tuo momentu atvažiavo A.. Po kiek laiko grįžo E., atsisėdo prie jos, o A. atėjo paskui jį rėkdamas ir klausinėdamas, kas jis čia toks. E. stojantis A. jam trenkė vieną kartą po ko E. pargriuvo. Po poros sekundžių E. bandė vėl atsistoti, dar nebuvo visiškai atsistojęs, kai A. jam trenkė antrą kartą. Po tokių A. veiksmų su E. išėjo namo. Tuo metu, kai A. sudavė E., A. garaže nebuvo. E. nebandė suduoti A.. Einant namo E. skundėsi, kad jam labai skauda, bet pas medikus nevažiavo, nes buvo abu neblaivūs. Kitą dieną nuvažiavo į ligoninę ir sužinojo, kad jam lūžęs žandikaulis. Nežino, kodėl A. smurtavo E. atžvilgiu, gal dėl to, kad buvo neblaivus ir pamatė nepažįstamą veidą. Kaltinamasis pas Eriką klausinėjo “kas jis toks“. E. atsakė „kad aš ne snarglys“ ir po to prasidėjo visas konfliktas. Kaltinamasis reikalavo jų pasišalinti iš garažo. Su jais kieme nebuvo, nežino apie ką jie kalbėjo. E. su juo daug nekalbėjo, jam stojantis kaltinamasis trenkė E. kumščiu į kairę veido pusę. Visi buvo garaže. Garažas stovi už gyvenamojo namo. Garažas yra atskiras pastatas. Jai būnant garaže lauke buvo E. ir kaltinamasis. Garažo durys buvo uždarytos. Negirdėjo ir nematė, ką jie kalbėjo ir darė lauke. E. sakė, kad lauke tarp jų nieko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pamelavo įvykio vietos adresą, nes nenorėjo įtraukti pašalinių žmonių, tai buvo susitarimas su nukentėjusiuoju, kad netraukti A. į visa tai, nes viskas vyko jo namuose.
7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurioje yra nuo gyvenamojo namo 11 metrų atstumu nutolęs ūkinės paskirties pastatas (t. 2, b. l. 135-145).
8. Iš byloje esančio parodymo atpažinti pagal nuotrauką nukentėjusysis E. K. (t. 1, b. l. 35-42) ir liudytoja G. J. (t. 1, b. l. 101-108) A. S. atpažino, kaip asmenį, kuris 2025 m. spalio 24 d. E. K., tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
9. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis parodo vietą, t. y. garažo patalpą ir vietą garažo patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) sen. Druskininkų sav., kurioje buvo A. S. sužalotas ( t. 2., b. l. 147-152).
10. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo matyti, jog VšĮ Druskininkų ligoninės atstovė (bendrosios praktikos slaugytoja) A. A. telefonu policijos įstaigą informavo, kad 2025 m. spalio 25 d. apie 14:00 val. į VšĮ Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl žandikaulio srities sužalojimų kreipėsi E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį 2025 m. spalio 24 d. sumušė nepažįstamas vyriškis (t. 1, b. l. 6-10).
11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. G 3864/2025 (01), 2025 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. pG 3958/2025 (01) (teismo medicinos ekspertė J. B.) matyti, jog E. K. nustatyti sužalojimai - poodžio kraujosruva kaktoje, apatinio žandikaulio dešinio kampo linijinis lūžis nusitęsiantis per 48-o danties šaknį, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės lūžis ir dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (dviem trauminiais poveikiais - suduodant smūgius kumščiu į veidą) (t. 1, b. l. 53-60; 88-91).
12. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
13. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. buvo kaltinamas tuo, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2025 m. spalio 24 d. apie 23:00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav., dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo E. K. t.y. veiksmus atliko viešojoje vietoje, sudavė jam smūgius ir taip nesunkiai jį sužalojo. Šie kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat valstybinis kaltinimas kaltinamojo veiksmus atitinkamai kvalifikavo ir pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį t. y. kaltinamajame akte nurodant, kad A. S. 2025 m. spalio 24 d. apie 23:00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav., tyčia, G. J. akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suduodamas kumščiais ne mažiau kaip du smūgius E. K. į galvos ir veido sritis, tuo nukentėjusiajam E. K. padarydamas sužalojimus - poodžio kraujosruvą kaktoje ir apatinio žandikaulio dešinio kampo linijinį lūžį nusitęsiantį per 48-o danties šaknį, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės lūžį ir dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
14. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamojo A. S. veiką buvo kvalifikavęs pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnį. Teismas perkvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus į BK 138 straipsnio 1 dalį atsižvelgia į tai, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje tokiai veikos kvalifikacijai įtakos turėjo tai, kad buvo nustatyta, kad veiksmai buvo atlikti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) sen. Druskininkų sav., t. y. viešoje vietoje. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad įvykio vieta yra privačioje namų valdoje, esantis garažas, kuriame buvo suduoti du smūgiai nukentėjusiajam į veidą, dėl ko jam buvo nustatyti sužalojimai. Kaltinimo manymu veika buvo kvalifikuota tinkamai ir nurodė jog kaltinamasis A. S. iš viešosios vietos pateko į privačią vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini)., kurioje jau buvo nukentėjusysis E. K. ir liudytoja G. J., kurie leido laisvalaikį svečiuose, bei įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžeidinėdamas ir reikalaudamas be jokio pagrindo nukentėjusiajam pasišalinti, stebint G. J., priėjęs sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, bandant atsistoti, sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis iškart priėjęs nukentėjusįjį įžeidinėjo ir naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis ir liudytoja pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis, po patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. K. ir liudytoja G. J. pasišalino, jiems buvo sukeltas didelis išgąstis ir kilo sumaištis, patyrė neigiamas emocijas. Prokuroro vertinimu, visi šie duomenys sudarė vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo A. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
15. Teismas nesutikdamas su kaltinimo pozicija veiką perkvalifikavo į baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Teismas kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko privačioje teritorijoje, kurioje tuo metu nebuvo pašalinių asmenų ir pagal jų duotus paaiškinimus teisme, įvyko kelių sakinių pokalbis, t. y. išsivystė (žodinis) konfliktas, kuris prasitęsė garažo viduje. Nukentėjusysis duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad buvo vartojęs alkoholio, tačiau apsvaigęs nesijautė, tuo tarpu duomenų apie kaltinamojo girtumą byloje nėra, todėl neaišku kokius žodžius vienas kito atžvilgiu jie vartojo, tačiau nukentėjusysis apklausiamas nurodė, kad kaltinamasis jam pasakė žodžius : „tai kas čia toks per snarglys. ko keli balsą“. Šie žodžiai neleidžia teismui vertinti jų kaip įžeidžiančių. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų daroma išvada, kad kaltinamajam atėjus pas Ą. V. į privačią teritoriją tarp jų įvyko asmeninis konfliktas. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į siekį kaip nors sutrikdyti viešą rimtį, visuomenės niekinimą, o susijęs su staiga kilusiu, iš matymo vienas kitam matytų asmenų, asmeniniu konfliktu. Nei nukentėjusysis, nei liudytoja apklausiama teismo posėdžio metu nenurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Chuliganiškos paskatos, teismo vertinimu, turėtų būti konstatuojamos tuomet, kai veika padaroma dėl akivaizdžios nepagarbos visuomenei, pasireiškiančios įžūliu elgesiu, demonstratyviu kitų asmenų ignoravimu. Taigi teismo vertinimu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs trumpas ir realus konfliktas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo smūgių sudavimas buvo nukreiptas būtent į kaltinamąjį kaip asmenį, o ne visuomenės negerbimą iš chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip chuliganiškus.
III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų
16. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
17. Kaltinamasis A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. A. S. praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1., b. l. 12-41), niekur nedirba, iš dalies atlygino žalą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. S. linkęs konfliktus spręsti smurtu, nes iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog jis buvo teistas už smurtą kai be jokios priežasties viešoje vietoje sužalojo asmenį. Visgi teismo vertinimu šioje situacijoje svarbu ir tai, kad kaltinamasis daugiau kaip dvylika metų nenusikalto, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti pakankama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
18. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
19. Byloje esantis CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
20. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2451,89 Eur turtinės žalos, patirtos dėl E. K. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 114-117).
21. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie ankščiau išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o dėl jo gydymo Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, E. K. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje buvo operuojamas, nurodyta, kad buvo atlikta viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė sudėtinga (diagnozė apatinio žandikaulio kampo lūžis (S02.65)). Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta ir yra iš dalies atlyginęs žalą, t. y. pagal pateiktus duomenis sumokėjo – 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo, neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais, kaltinamasis A. S. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių nukentėjusiajam buvo teikiamos medicinos paslaugos, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina PSDF biudžetui padaryta likusi neatlyginta 2 351,89 Eur turtinė žala ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai priteisti iš A. S. 2351,89 Eur PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 5 ( penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Prie bylos pridėtą CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.