Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Šmitui, nuobaudą paskyrusios institucijos atstovams Aivarui Jefanovui, Algirdui Cibulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo inspektoriaus 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. AM 052854 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis inspektorius 2008-08-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriui A. B. už tai, kad 2008-08-05 buvo nustatyta, jog UAB „Antakalnio ūkis“ administruojamame daugiabučio name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per parą susidaro 10 m³ nuotekų, kurios patenka į kaupimo rezervuarus, iš kurių neišvalytos išleidžiamos į aplinką, neturint teisės užsiimti tokia veikla. Vyksta aplinkos tarša nuotekomis. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 51² str. 2 d. ir 51⁶ str. 1 d. (b. l. 52-53).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis inspektorius 2008-08-11 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 1 d. skyrė administracinę nuobaudą – 2 250 Lt baudą (b. l. 50-51).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo inspektoriaus 2008-08-11 nutarimą. A. B. paaiškino, kad institucija, priėmusi nutarimą, neišsiaiškino visų pažeidimo padarymui reikšmingų aplinkybių, netinkamai pritaikė administracinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Nurodė, kad pirmasis rezervuaras yra UAB „Antakalnio ūkis“ administruojamojo namo priklausinys, tuo tarpu antrasis rezervuaras, esantis Vismaliukų g. 32F, Vilniuje, iš kurio nuotekos paskleidžiamos į aplinką, nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei.

Teismo posėdyje A. B. ir jo atstovas prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad UAB „Antakalnio ūkis“ neturi jokių įsipareigojimų susijusių su pastatu, esančiu Vismaliukų g. 32F.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. Jefanovas paaiškino, kad buvo teršiama aplinka nuotėkomis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TIPK leidimo neturėjo.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. Cibulskas palaikė institucijos atstovo A. Jefanovo paaiškinimus. Nurodė, kad UAB „Antakalnio ūkis“ pripažino, jog jiems priklauso tas pastatas ir jie yra atsakingi už jį. Taip pat su jais vyko susirašinėjimas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo užtikrinti namo įrenginių tvarkymą bei valymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems Lietuvos Respublikos ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328–329 ; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numatyta už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 1 d., už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus, taip pat nuotekų išleidimą pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus. Šios teisės normos pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinės, t. y. elgesio taisyklė yra nustatyta kitame teisės akte.

Ginčijamu atveju A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – jame nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamame nutarime nurodoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų TIPK leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 2.1 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 dėl patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento III dalies 6 str., 7 str., 9 str. reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir 51⁶ str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas nei vienas iš minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų.

Teismas daro išvadą, kad nustatyti procesiniai pažeidimai – nekonkretus administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodoma, kokių teisės aktų pažeidimu asmuo yra kaltinamas, susiaurino A. B. teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę gintis - teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus dėl skiriamos nuobaudos.

Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B., nenurodytas tikslus administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu jis kaltinamas, laikas. Kaip matyti iš patikrinimo akto, jog 2008–06–28 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra gavo Vilniaus miesto VPK 5PK tarnybinį pranešimą (b. l. 55), kuriuo buvo informuota apie tai, kad 2008–06–18 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš buvusio karinio poligono teritorijoje esančių nuotėkų kaupimo rezervuarų į aplinką pylėsi neaiškios kilmės skystis, skleidžiantis dvoką. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008–08–11 nutarime konstatuota, jog 2008–08–05 nustatyta, kad UAB „Antakalnio ūkis“ administruojamame daugiabutyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per parą susidaro 10 m³ nuotekų (pagal pateiktus UAB „Vilniaus vandenys“ duomenis), kurie patenka į nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių neišvalytos yra išleidžiamos į aplinką, neturint teisės užsiimti tokia veikla (b. l. 14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje savo nutarčių yra akcentavęs, kad esant trunkamajam teisės pažeidimui administracinė nuobauda gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, taikoma tais atvejais, kai paaiškėjimo metu trunkamasis teisės pažeidimas dar yra daromas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu, nutarimo išvada, jog A. B. yra atsakingas už nustatytus pažeidimus ir jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir 51⁶ str. 1 d. numatytas veikas, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Bylos medžiaga rodo, kad UAB „Antakalnio ūkis“ generalinio direktoriaus 2005–08–12 įsakymo Nr. 34–V „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų atsakingų už jų priežiūrą skyrimo“ 1.1 punktu, nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. vadybininką A. Š. atsakingu skyrė už administruojamus gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, esančius adresais – Tramvajų, Tverečiaus, Vasaros, P. Vileišio, Vismaliukų, Volungės, Žirgo, Žolyno, m. Romerio, Pylimėlių, Švyturio ir Debesijos – gatvėse (b. l. 19). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino bei patvirtino ir teismo liudytoju apklaustas vadybininkas A. Š..

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, visiškai neišsiaiškino, ar pareiškėjas buvo ir, ar pareiškėjas realiai galėjo būti atsakingas už padarytą pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai, t. y. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimas Nr. 1-1250, Turto perdavimo ir priėmimo aktas, VĮ „Registrų centras“ išrašai, Vilniaus m. savivaldybės 2006-01-16 įsakymas nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. būtų atsakingas už rezervuaro, esančio Vismaliukų g. 32F, eksploatavimą. Iš šių dokumentų analizės seka, kad valymo įrenginių pastatas, esantis Vismaliukų g. 32F, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 28–29), kuri 2006–07–26 sprendimu Nr. 1–1250 „Dėl negyvenamųjų pastatų ir įrenginių perdavimo UAB „Šiaurės miestelis“ jį perdavė UAB „Šiaurės miestelis“ kaip savivaldybės turtinį įnašą.

Atsižvelgiant į tai, kad pastatas, esantis Vismaliukų g. 32F, perduotas eksploatuoti UAB „Šiaurės miestelis“, o už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą atsakingu paskirtas vadybininkas A. Š., konstatuotina, kad dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 1 dalies ir 51⁶ straipsnio 2 dalies pažeidimų UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriaus kaltės nėra. Institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei nustatyti reikšmingus duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Skundas tenkintinas, t. y. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008–08–11 nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. B. atžvilgiu, nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimų. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, ir tik paskyrus nuobaudas pagal kiekvieną Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį atskirai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galima skirti galutinę nuobaudą, t. y. nuobaudos subendrinamos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnas 2008-08-1 nutarime už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrė galutinę nuobaudą – 2250 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. AM 052854 ir administracinę bylą Nr. II–1617–662/2008 nutraukti.

Nutartis per 10 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą šiam teismui paduodant tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.