Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Trakų regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 9 282,25 Eur dydžio moralinę ir materialinę žalą, 5 proc. metines palūkanas bei teisminio proceso išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 23 d. atvykusi į jai nuosavybės teise priklausantį miško sklypą rado plynai išpjautą mišką, iškirstus krūmynus ir pavogtą medieną, todėl tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Pasak ieškovės, neteisėtais asmenų veiksmais jai padaryta 9 282,25 Eur materialinė bei moralinė žala iki šiol neatlyginta. Teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokurorių – Ž. S., J. O., tyrėjų – L. S. bei teisėjos I. S.) kaltės (neveikimo ar netinkamo veikimo, nesuradus kaltų asmenų, kuomet buvo visos sąlygos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 3, 4 dalimi, padaryta žala turi būti atlyginta iš valstybės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2018-03-29 d. ieškinyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei sumokėti 278 EUR žyminį mokestį. Teismas nutartyje konstatavo, kad už paduotą ieškinį turi būti sumokėtas 278 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str.). Nurodė, kad ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. negali būti atleista nuo žyminio mokesčio, nes ji reiškia ieškinį valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų CK6.272 str. pagrindu, o reiškiant tokį ieškinį, atleidimo nuo žyminio mokesčio įstatymas nenumato. Teismo vertinimu, ieškinys turi ir kitų trūkumų: nurodė, kad ieškovė atsakovu traukia Lietuvos Respublikos valstybę. CK 6.273 str. 1 d. nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovavimo teismuose nustatymo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė valstybės interesus teismuose atstovaujančias institucijas priklausomai nuo to, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo. Nei Vilniaus apygardos prokuratūrai, nei Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštam skyriui teisė atstovauti valstybę teismuose nesuteikta. Todėl ieškovė, priklausomai nuo to, kokiu teisniu pagrindu reiškia ieškinį valstybei, turi nurodyti valstybę atstovaujančią instituciją ir CPK 111 str. 2 d. 2 p. nurodytus jos rekvizitus. Ieškovė ieškinyje nurodo dalyvavusius byloje asmenis: Trakų rajono apylinkės teismo teisėją I. S., prokurores Ž. S. ir J. O., tyrėjus L. S. ir V. V.. CPK tokios asmens procesinės padėties, kaip „byloje dalyvavęs asmuo“ nenumato. Kokioje byloje dalyvavo nurodyti asmenys, ieškovė nenurodo. Kokia šių asmenų procesinė padėtis šioje byloje, ieškovė taip pat nenurodo. Todėl, jeigu ieškovė minėtus asmenis traukia į bylą, turi nurodyti šių asmenų procesinę padėtį, atitinkančią CPK 37 str., bei nurodyti CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatytus fizinių asmenų rekvizitus.Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių negalima vienareikšmiškai spręsti kokiu pagrindu reiškiamas ieškinys – dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų procesinių veiksmų pagal CK 6.272 str. ar dėl teisėsaugos institucijų neveikimo CK 6.271 str. pagrindu. Nors ieškinio pagrindo ar dalyko ydingumas nėra kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti, šiuo atveju, nuo ieškinio dalyko priklauso bylos teismingumas, todėl ieškovė, taisydamas kitus ieškinio trūkumus turi patikslinti ir ieškinio pagrindą, kad atsakovas galėtų žinoti bylos nagrinėjimo ribas ir atsikirtimų į ieškinį apimtį.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė D. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų regiono apylinkės teismo priimtą nutartį, laikydama ją neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžiančia jos teises. Nurodo, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d., 3 p., 4 p. yra atleista. Ieškovės ieškinys išplaukia iš buvusios baudžiamosios bylos Nr. 87-1-132-14, kurioje ji dėl 2014 m. jos nuosavybės teise valdomo, neteisėtai iškirsto ir pavogto miško patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas vyko vagiai, dėl ko nesurasti kalti asmenys, todėl ieškovei nebuvo galimybės kelti ieškinio baudžiamojo proceso tvarka, nes nebuvo kam jį pareikšti. Kadangi ikiteisminis tyrimas rezultatyvumo nedavė, nes per tą laikotarpį kalti asmenys nesurasti, ieškovė baigiantis trijų metų senaties terminui, ieškinį valstybei pareiškė civilinio proceso tvarka pagal CPK 6.272 str. 3 d., 4 d. dėl ikiteisminio tyrimo neveikimo. Ieškovei pagal proceso normas nepriklauso mokėti žyminio mokesčio, ji atleistina dėl buvusios vagystės dėl nusikalstama veika neteisėto jos miško iškirtimo, vagystės ir jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Dėl reikalavimo patikslinti asmenų rekvizitus nurodė, kad ieškinyje faktiškai nurodė prokuratūros atstovą – Lietuvos valstybę, atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra ir Generalinis prokuroras, ką ji nurodė patikslintame papildomame 2018-01-08 prašyme su paaiškinimais, kuriuos pateikė Vilniaus apygardos teismui. Ieškovės ieškinyje 2017-09-18 atsakovais konkrečiai buvo įvardinti ikiteisminio tyrimo atsakingi asmenys Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus Trakų poskyrio prokurorės Ž. S., J. O., tyrėjai – L. S., V. V., teisėja I. S., kadangi jie veikė netinkamai, neatliko savo pareigų. Nurodė, kad ieškovės ieškinys parengtas be trūkumų, o teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir nustačius, kad į bylą patrauktas ne tas atsakovas, teismas turi teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu.Dėl bylos teismingumo ir vilkinimo, nurodė, kad pagal CPK 29 str. nuostatas, ši byla turėjo būti perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Generalinės prokuratūros subjekto buveinės vietą. Todėl šiuo atveju, priėmęs ieškinį, teismas turėjo bylą išspręsti iš esmės, kaip tai nustatyta CPK 34 str. 1 d. nuostatose, o nustatęs, kad byla teisminga kitam teismui, ją perduoti pagal teismingumą. Šiuo atveju teisėja nei pati nagrinėja bylą, nei perduoda kitam teismui. Teisėja neveikimu arba neteisingu veikimu tik vilkina procesą ir pažeidžia CPK 7 str. 1 d. normas bei ieškovės konstitucines teises.Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, arba pakeisti nutartį, atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio, nustatyti atsakovo prokuratūros atstovo asmenį – Lietuvos valstybę atstovaujantį Vyriausybės asmenį Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir Generalinį prokurorą, nustatyti bylos teismingumą ir bylą perduoti Vilniaus miestui, priteisti iš kaltų asmenų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės 2017-09-18 d. pateiktam ieškiniui nustatė trūkumus, kuriuos ieškovei pasiūlė pašalinti tam, kad ieškinys būtų priimtas teisminiam nagrinėjimui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2017-09-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovu nurodydama: Lietuvos Valstybė, Vilniaus apylinkės prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius, dalyvavę byloje atsakingi asmenys Trakų rajono apylinkės teismo teisėja I. S., prokurorės Ž. S., J. O., tyrėjai L. S., V. V.. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas aplinkybe, kad vangiai vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-132-14, nes dėl tyrėjų, prokurorių veiksmų (neveikimo) kalti asmenys nesurasti, vilkinamas procesas, žala neatlyginta, veikiama neteisėtai priimant niekuo nepagrįstus sprendimus, todėl nepasiekti jokie rezultatai. Tai reiškia atsakingų ikiteisminių pareigūnų neveikimą, netinkamą pareigų funkcijų vykdymą, dėl ieškinys grindžiamas CK 6.272 str. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji pagal CPK 83 str. 1 d. 3 ir 4 p. atleista nuo žyminio mokesčio. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. sumokėti 278 EUR žyminį mokestį, nes ieškinio reikalavimą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmų, o šiuo atveju atleidimo nuo žyminio mokesčio įstatymas nenumato. Nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą apeliacinis teismas pripažįsta pagrįsta. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu asmuo nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį, įstatymas numato kitus institutus, t.y. numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, žyminio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas taip pat numato tam tikras garantijas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.Pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., kurį nurodo ieškovė, šiuo atveju ieškovai yra atleidžiami bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe at susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo; 83 str. 1 d. 4 p. – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo (CK 6.272 str. 1 d.), taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 str. 2 d.). Be to, asmuo nuo žyminio mokesčio gali būti atleistas tik bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tuo tarpu ieškovė savo reikalavimus kildina dėl neteisėtų teisėjos veiksmų iš baudžiamojo proceso. Šiuo atveju ieškinys yra grindžiamas ne iš nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo, o dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, teismo veiksmų. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad ieškovė paduotą ieškinį turi apmokėti 278 EUR žyminiu mokesčiu, nes ji nepatenka į CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 3 p., 4 p., 6 p. asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą. Apeliantė nesutinka su teismo įpareigojimu patikslinti atsakovo atstovus byloje, nurodyti kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, jų rekvizitus.Šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta apygardos teismas pagrįstais. Kaip nustatyta CPK 111 str. 2 d., kiekviename procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, kai byloje dalyvauja juridinis asmuo – jo pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, kredito įstaigų rekvizitai (jei žinomi). Kadangi ieškovė atsakovu traukia Lietuvos Valstybę, teismas paaiškino ieškovei, kad ji turi nurodyti Valstybę atstovaujančią instituciją bei nurodyti jos rekvizitus. Išaiškino ieškovei, kad nei Vilniaus apygardos prokuratūrai, nei Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštajam skyriui, kuriuos ieškovė nurodo kaip Lietuvos Valstybės atstovus, nėra suteikta teisė atstovauti valstybę teismuose. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pagal CK 6.273 str. 1 d. bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat nurodė, kad pagal 2014-09-29 nutarimą Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovavimo teismuose nustatymo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė valstybės interesus teismuose atstovaujančias institucijas priklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra reiškiamas ieškinys valstybei dėl žalos atlyginimo. Pagal minėto nutarimo 3.22.2 punktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą (Prokuratūros įstatymo 8 str.), teritorinės prokuratūros kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese (Prokuratūros įstatymo 9 str. 3 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijama nutartimi teismas pagrįstai pasiūlė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus - nurodyti tinkamą Lietuvos Valstybės atstovą.Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pasiūlė ieškovei patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, atitinkančią CPK 37 str. bei nurodyti jų rekvizitus. Sutiktina su teismo įvardintu nurodytu trūkumu, nes CPK nuostatos nenumato tokio asmenų statuso kaip „dalyvavę byloje atsakingi asmenys“. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje atlikę veiksmus (neveikimą) asmenys gali būti tretieji asmenys procese, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal formuojamą teisminę praktiką, pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį trečiaisiais asmenimis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai tokiose bylose įtraukiami tik tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, tyčiniai neteisėti veiksmai ir yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).Apeliantė skunde nurodo, kad ginčijama Trakų rajono nutartimi neišspręstas bylos teismingumo klausimas, ši byla turėjo būti perduota pagal atsakovo - Lietuvos Valstybę atstovaujančio Generalinės prokuratūros subjekto vietą Vilniaus mieste, Rinktinės g. 5A, Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji yra pateikusi Trakų rajono apylinkės teismui vieną ieškinį, 2017 m. rugsėjo 19 d. gautą teisme. Prašymas su papildomais paaiškinimais, esantis byloje, pateiktas Vilniaus apygardos teismui 2018-01-09 buvo atsisakytas priimti bei grąžintas ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi. Naujo patikslinto ieškinio ieškovė apylinkės teismui nėra pateikusi. Pažymėtina, jos apeliacinės instancijos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi apeliantei išaiškino (17 p.), kad „grąžinus ieškinio priėmimo klausimą spręsti teismui, į kurį kreipėsi ieškovė, ji turi teisę pasinaudoti CPK 139 straipsnyje numatyta ieškinio atsiėmimo teise ir kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovės atstovės buveinę“. Taigi, ieškovei buvo išaiškinta teisė, tinkamai surašius procesinius dokumentus bei nurodžius tinkamus atstovus realizuoti savo teisę paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal atsakovo atstovo buveinę Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei taip pat išaiškino 14 p., kad „nustatęs, kad ieškovė gyvena Trakų mieste, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokurorų, teisėjo) veiksmais (neveikimu).“Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą neturi įgalinimų spręsti dėl bylos perdavimo kitam teismui, todėl negali būti tenkinamas pareikštas atskirojo skundo prašymas nustatyti bylos teismingumą Vilniaus miestui ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apylinkės miesto teismui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Kadangi ieškovei nustatytas terminas trūkumų šalinimui baigėsi 2018-03-29 d., apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovei naują terminą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų šalinimui iki 2018 m. gegužės 8 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei terminą iki 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.