Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.16.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.8.4

2022 m. liepos 18 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, baudos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. K. 2021-05-21 kreipėsi į teismą su 2021-05-20 ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 357 Eur skolos, 3,03 Eur delspinigių, 3190 Eur nuostolių, 500 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ir bylinėjimosi išlaidas ( 1-3 l. ).

2022-05-13 pareiškimu ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sumažino 130 EUR ( nuo 2000 EUR dėl prikabos apgadinimo iki 1870 EUR ) ir atsisakė reikalavimo priteisti 500 EUR baudą ( 123 l. ).

2022-06-28 teismo posėdyje ieškovo atstovas patikslino, kad reikalavimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo dar mažina 240 EUR suma ( t. y. priekabos likutine verte pagal eksperto išvadą ). Todėl galutinė ieškovo reikalaujama suma sudaro 3180,03 EUR.

Teismo posėdžiuose ieškovas V. K. paaiškino, kad užsiima a/m priekabų nuoma, turi tam skirtą aikštelę Panevėžyje. Kita aikštelė yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kurioje dirba R. M.. 2019-04-19 R. M. pagal nuomos sutartį atsakovui V. P. išnuomojo vienai parai jam ( ieškovui ) priklausančią a/m vežimo priekabą, ją pasiėmė pats atsakovas. Tačiau po paros V. P. priekabos negrąžino, o 04-21 d. paskambinęs R. M. pasakė, kad patyrė eismo įvykį - Latvijoje važiavo paskui vilkiką, kuris prieš saugos kalnelį staiga pastabdė, todėl buvo priverstas mestis į kitą pusę, priekaba apsivertė ir ją sudaužė. Po to girdėjo, kaip atsakovas paskambinęs tą patį sakė jo verslo partneriui T., su kuriuo tuo metu abu važiavo a/m. Po to jam paskambinęs atsakovas iš pradžių bandė tartis dėl priekabos grąžinimo, tačiau jis prašė sumokėti 2000 EUR, o šis siūlė 300 EUR, todėl susitarti nepavyko. Taip pat jis atsakovui siūlė priekabą atvežti į aikštelę Šiauliuose, bet šis atsisakė. Vėliau atsakovas priekabos negrąžino, todėl kreipėsi į policiją, bet ten įvykio netyrė. Gavus atsakovo pretenziją jo pasamdytas A. V. 05-11 d. priekabą be jokių dokumentų ( perdavimo ar apžiūros aktų, kt. ) iš atsakovo namų parvežė į aikštelę Panevėžyje, kur ji yra iki šiol tokios pat būklės – stipriai sugadinta ir dėl to neremontuotina. Ją apžiūrėjęs matė, kad priekaba patyrė didelį smūgį, galimai vertėsi, jos ašis lūžo dėl smūgio. Prašo iš atsakovo priteisti po 17 EUR/d. už laikotarpį nuo 2021-04-19 ( priekabos perdavimo dienos ) iki 2051-05-11 ( jos parvežimo į Panevėžį dienos ), t. y. už 21 d., viso 357 EUR, nuomos mokesčio, 3,03 EUR delspinigių ( po 0,05 proc./d. nuo šios sumos ), 1050 EUR nuostolių atlyginimo dėl priekabos negrąžinimo laiku ( po 50 EUR/d. už tą patį laikotarpį ), 500 EUR baudos dėl išvykimo į kitą šalį (Latviją ), 2000 EUR nuostolių atlyginimo dėl nepataisomo priekabos sugadinimo, 110 EUR nuostolių atlyginimo dėl priekabos pargabenimo, 30 EUR nuostolių dėl priekabos remonto darbų įvertinimo taip pat metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Priekaba yra 2012 m. gamybos, išnuomojant buvo techniškai tvarkinga, su galiojančiu tech. apžiūros terminu, be defektų, be avarijų; jai anksčiau galimai kažką remontavo, bet tokių dokumnetų nėra. Tokios priekabos rinkoje kainuoja nuo 1700 EUR iki 2000 EUR. Pripažįsta, kad jo pateiktoje sutartyje atlygintina priekabos vertė 2000 EUR yra įrašyta vėliau jo nuožiūra; taip pat vėliau įrašyta ir jo paties pavardė, nes faktiškai ją atsakovui perdavė R. M.. Nuomos mokesčio ( po 17 EUR/d. ) ir baudos ( po 50 EUR/d. ) už tą patį laikotarpį prašo pagal sutarties sąlygas, nes priekaba nebuvo grąžinta nustatytu laiku. Prašo ieškinį tenkinti.

Priekaba iki šiol yra aikštelėje Panevėžyje tokios būklės, kokia buvo pargabenta iš atsakovo. Patikslina, kad reikalavimo priteisti 500 EUR baudą atsisako, nes nėra įrodymų apie išvykimą į Latviją. Kitokios ( papildomos ) teismo ekspertizės atlikti nepageidauja ( paaiškinimas 06-28 d. posėdyje ).

Ieškovo V. K. atstovas advokatas nurodė, kad nuomos sutartis jos šalims yra kaip įstatymas, kurį jos privalo vykdyti. Atsakovas išsinuomojo techniška tvarkingą priekabą, todėl pagal sutarties 4.5 p. privalo atlyginti jai padarytą žalą. Ekspertizės metu nustatyta, kad priekaba sugadinta jos dešiniajam kampui pasvirus žemyn, spaudžiant jį, tikėtina, krovinio svoriui. Nors išvada tikimybinė, civiliniame procese leidžiamas įrodymų vertinimas pagal tikėtinumą. Tai patvirtina, kad buvo kažkoks įvykis, atsakovas stabdė a/m, ko pasėkoje priekaba nepataisomai sugadinta. Todėl pagal sutarties 4.9 p. atsakovas privalo atlyginti ieškovui priekabos vertę, kuri pagal eksperto išvadą yra 1630 EUR ( nuo pradinės 1870 EUR atskaičius likutinę 240 EUR vertę ). Be to, atsakovas negrąžino priekabos 21 parą, todėl už šį laikotarpį privalo mokėti nuomos mokestį ( po 17 EUR/d. ), delspinigius ( 3,03 EUR ) ir nuostolių atlyginimą ( po 50 EUR/d. ). Taip pat dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 110 EUR priekabos parvežimo išlaidų bei 30 EUR sąmatos sudarymo išlaidų. Atsakovas tokioje situacijoje privalėjo kviesti policiją, kad būtų nustatyta įvykio priežastis, bet to nepadarė. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. P. 2021-06-11 atsiliepime prašė ieškinį atmesti ( detaliau neaptariama, nes iš esmės analogiškai nurodė teismo posėdžiuose ).

Ankstesniuose teismo posėdžiuose atsakovas V. P. paaiškino, kad jo kaimynas buvo paprašę į (duomenys neskelbtini) kaimą parvežti traktorių. Tuo tikslu Šiauliuose aikštelėje 2021-04-19 išsinuomojo automobilinę priekabą ir ją 04-21 d. vežė. Važiuojant dėl avarinės situacijos teko staiga stabdyti, lūžo jos dešiniojo rato ašis. Tada paskambino į aikštelę, kurioje išsinuomojo priekabą, pasakė apie įvykį ir jam buvo pasakyta priekabą remontuoti pačiam. Po to išsikvietė draugus, kurie priekabą pargabeno į jo namus K. r. ( tiksliau – pas jo pažįstamus į (duomenys neskelbtini) ). Ten apžiūrėjęs priekabą pamatė, kad yra senas ašies įtrūkimas, dėl kurio ji lūžo stabdymo metu. Paskambinęs ieškovui pasakė, kad priekaba sugadinta dėl šio kaltės, bet ieškovas nesutiko, sakė ją pasiimti už 1500 EUR, o jis pasiūlė 300EUR, todėl jie nesusitarė. Tik prasidėjus jų ginčams sutartyje atsirado įrašas dėl 2000 EUR priekabos vertės, buvo įrašyta ieškovo pavardė. Reali priekabos vertė galėtų būti apie 1000 EUR, po įvykio ir proceso metu sutinka apmokėti iki 300 EUR jos remonto išlaidas. Taip pat sutinka sumokėti 51 EUR ( po 17 EUR/d. už 3 d. nuo 04-19 d. iki 04-21 d. ) nuomos mokestį.

Veždamas traktorių važiavo kažkur netoli Latvijos ir Lietuvos sienos, tiksliai vietos neprisimena. Ar važiuodamas buvo įvažiavęs į Latvijos teritoriją, nesuprato, tačiau apie tai niekam telefoninių pokalbių metu nesakė. Kurioje vietoje įvyko įvykis, neprisimena. Jo metu priekaba neapsivertė, nei vežamas traktorius, nei jo a/m apgadinti nebuvo, kontakto su kita transporto priemone taip pat nebuvo, todėl policijos nekvietė. Įvykio aplinkybių niekaip ( pvz., nuotraukose, kt. ) nefiksavo. Pasiimdamas priekabą iš aikštelės jokių jos sugadinimų nematė, tik savadarbį pastiprinimą. Pats priekabos neremontavo, ją atidavė atvykusiam asmeniui tokios būklės, kokia ji buvo po įvykio. Prašo ieškinį atmesti.

2022-06-28 teismo posėdyje atsakovo V. P. atstovas advokatas paaiškino, kad naujų faktinių aplinkybių nenurodys. Atsakovas į policiją nesikreipė, nes kontakto su kita transporto priemone nebuvo, o su apgadintos priekabos savininku susisiekė telefonu ir sprendė šį klausimą. Kitos teismo ekspertizės atsakovas nepageidauja.

Taip pat nurodė, kad atliktos ekspertizės atsakovo kaltės dėl priekabos sugadinimo neįrodė. Priekaba buvo sena ( 2012 m. gamybos ), ilgai naudota. Galiojanti tech. apžiūra savaime nereiškia, kad daiktas yra be defektų, kas ir išaiškėjo lūžus ašiai. Išsinuomodamas priekabą atsakovas neturėjo galimybės patikrinti ašies korozijos, kuri lėmė jos lūžimą ir priekabos sugadinimą. Stabdant ašis neturėtų lūžti; vadinasi, priekaba sugedo eksploatuojant ją nuomos pagrindu, atsakovas apie tai informavo ieškovą, tačiau šis nebuvo aktyvus. Jei trūko ašis, krovinis galėjo pasislinkti, ką ir nustatė ekspertas. Todėl šių duomenų pakanka daryti išvadą apie korozijos pažeistos ašies įtaką įvykiui. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas yra kaltas dėl gedimo, tačiau to nepadarė. Be to, sutartį atsakovas sudarė kaip vartotojas, o pati sutartis buvo paruošta ieškovo – verslininko, su neadekvačiomis netesybomis ( baudomis, kt. ), todėl šios sąlygos negali būti taikomos. Be to, duomenys apie remonto išlaidas yra neobjektyvūs, todėl įrodymai dėl žalos dydžio yra nepakankami. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirba aikštelėje Šiauliuose, kur nuomoja priekabas. Atsakovas V. P. išsinuomojo R. K. priklausančią priekabą, o vėliau paskambinęs pasakė, kad ją sudaužė, kai važiuodamas paskui didelę a/m bandė išvengti įvykio ir staigiai stabdė. Dar sakė, kad viskas vyko Latvijoje, netoli S. ir teko ilgai laukti policijos.

Liudytojas A. V. parodė, kad užsiima priekabų taisymu. Paprašius V. K. jis iš atsakovo ( kažkokio kaimo prie K. ) į Panevėžį parvežė sugadinta priekabą ( „tralą“ ). Nuvažiavus jos paimti atsakovas sakė, kad važiuodamas Latvijoje bandė išvengti kliūties, stabdė ir lūžo ratas; dėl to kalta pati priekaba. Apžiūrėjęs matė, kad priekaba sugadinta, neberemontuojama, nes „išsimušusi jos geometrija“ ( cituojama ). Taip pat matė seno ir naujo ašies lūžimų žymes.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021-04-19 automobilinės priekabos nuomos sutartimi ieškovas V. K. ( pripažįstama – per R. M. ) išnuomojo atsakovui V. P. jam priklausančią ( patvirtina registracijos liudijimas ) automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

V. P. pateikus 2021-05-07 pretenziją su 2021-04-27 defektiniu aktu ir antstolio 2021-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2021-05-11 priekabą iš Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) , kur ją laikė V. P., A. V. pargabeno V. K. į Panevėžį ( taip nurodoma ).

Visi ieškovo reikalavimai grindžiami aplinkybe, kad priekabą eismo įvykio metu apgadino atsakovas, todėl jis kaip kaltininkas privalo atlyginti padarytą žalą ( nuostolius ). Atsakovo nesutikimas grindžiamas aplinkybe, kad priekaba apgadinta dėl jos ašies defektų, buvusių išnuomojimo metu, t. y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo. Neginčijama ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) ir tai patvirtina visi įrodymai, kad priekaba tapo netinkama naudojimui ( sugadinta ), kai ja išsinuomojęs naudojosi atsakovas V. P.. Nei pagal nuomos sutartį, nei pagal kitas aplinkybes ( jos tech. apžiūra galiojanti, dalyvavimas eisme neapribotas, informacijos apie jos sugadinimą po tech. apžiūros iki išnuomojimo negauta ir kt. ) nėra pagrindo daryti išvadą, jog išnuomojant priekaba būtų neatitikusi reikalavimų jos eksploatacijai. Pats atsakovas pripažino ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), jog priekaba apgadinta ja naudojantis - kai veždamas krovinį staigiai stabdė. Todėl tokioje situacijoje pagal įrodymų naštos paskirstymo taisykles būtent atsakovas privalo įrodyti ( o ne atvirkščiai - Lietuvos CPK 178 str. ), jog priekaba apgadinta ne dėl jo kaltės, nes sugadintą daiktą grąžinusio nuomininko kaltė preziumuojama. Pagal pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės atsakovas neįrodė ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ) dėl sekančių argumentų. Kaip minėta, atsakovas pripažino, jog priekaba apgadinta naudojimosi ja metu – vežant krovinį. Tačiau jokių duomenų nei apie įvykį, nei apie jo aplinkybes nėra – neaišku, kada ir kur tai įvyko, koks krovinys buvo ( jei buvo ) vežamas, kaip jis pritvirtintas, koks įvykio mechanizmas ir t. t. Tokių duomenų nėra nei policijos medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), nei teismo iniciatyva gautuose Policijos departamento 2022-06-06 rašte, nei Latvijos policijos departamento 2022-06-21 rašte. Atskirai dėl šio dokumento teismas pažymi, kad jis teisme gautas jau po įrodymų ištyrimo ( Lietuvos CPK 251 str. ), tačiau jame nėra duomenų apie kažkokias naujas aplinkybes, reikšmingas ginčo sprendimui, todėl dėl jo formaliai atnaujinti įrodymų tyrimą ( Lietuvos CPK 256 str. ) pripažįstama nesant pagrindo. Jei priekaba tikrai buvo apgadinta atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jis pažeidė KET reikalavimus ( pvz., 220 p., 222 p. ) ir tuo faktiškai užkirto kelią pilnam įvykio ištyrimui, nes pasišalinus iš įvykio vietos ir niekaip neužfiksavus jo aplinkybių, vėliau ( ir viso proceso byloje metu ) to padaryti nebeįmanoma.

Atsakovo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys ( jog rūdys visiškai pažeidusios ašies metalo konstrukciją, jog ašis surūdijusi 6-7 mm. ir visiškai pažeista ) vertinami kritiškai, nes antstolis nėra šios srities specialistas. UAB „G.“ 2021-04-27 defektiniame akte ( jog manoma, kad ašis nutrūko dėl seno įtrūkimo, padengto rūdimis, ir sienelių suplonėjimo ) ir UAB „F.“ 2021-05-11 ... sutartyje ( jog po stipraus smūgio išmušta ašis ) duomenys yra tarpusavyje prieštaringi; be to, šie duomenys nėra pagrįsti jokiais tyrimais ( atitinkamai - manymas apžiūrėjus ir remiantis ieškovo paaiškinimu ).

Pagal ieškovo 2021-09-15 prašymą atliktos teismo trasologinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad priekabos rėmas buvo deformuotas, tikėtina, priekiniam dešiniajam kampui, jį spaudžiant iš viršaus vežamo krovinio svoriui, pasvirus žemyn, ko pasėkoje susidarė deformacijos grąžulo sijose bei sukabinimo mechanizme. Priekinės ašies metalo lūžio priežasčių nustatymas yra ne šios ekspertizės kompetencija, todėl negalima įvertinti jos sugadinimų susidarymo mechanizmo, įtakos priekabos sugadinimų susidarymui ir ar joje prieš atidalinimą buvo įtrūkimų, dėl kurių draudžiama ją eksploatuoti. Taigi, didžiausią įrodomąją reikšmę šiame ginče turinčio įrodymo ( Lietuvos CPK 218 str. ) išvados patvirtina tikimybinę ( kuri civiliniame procese taikoma ) išvadą, jog priekaba buvo apgadinta, jos rėmą paveikus vežamo krovinio svoriui ( kas atitinka atsakovo nurodymą stabdžius vežant krovinį ), o įrodymų dėl ašies defektų nekonstatuota. Atlikti papildomą ( akte nurodoma – metalografinį ) tyrimą šalys atsisakė. Taip pat akte nurodyta, kad nesant duomenų apie ašies metalo lūžio priežastį ir galimai 2021-04-21 įvykio aplinkybes, negalima įvertinti ašies įtakos priekabos sugadinimų susidarymui. Tai dar kartą patvirtina, jog būtent atsakovo veiksmai ( įvykio, kurio metu priekaba sugadinta, aplinkybių neužfiksavimas ) buvo pagrindinė priežastis, lėmusi tiek patį ginčą šioje byloje, tiek jo išsprendimo apsunkinimą.

Jokių kitų šio ginčo sprendimui reikšmingų įrodymų šalys nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl ( visų pirma – pagal eksperto išvadas ) konstatuojama, kad atsakovas neįrodė, jog priekaba būtų apgadinta ne dėl jo kaltės ( o dėl išnuomoto daikto trūkumų, apie kuriuos jis sudarydamas sutartį nežinojo – Lietuvos CK 6.485 str. 1 d. ), dėl ko jis privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais ( sugadinimu naudojant ) padarytus nuostolius, tokie reikalavimai yra pagrįsti.

Ieškovas pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl nuomos mokesčio ir su juo susijusių delspinigių priteisimo, nuostolių už priekabos negrąžinimą laiku atlyginimo, baudos už išvykimą iš Lietuvos ( sutartinė atsakomybė ) ir nuostolių už priekabos sugadinimą atlyginimo ( deliktinė atsakomybė ). Todėl teismas visus šiuos reikalavimus aptaria pagal loginę seką.

Pagal Lietuvos CK 6.245 str. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą ) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ), o kita šalis privalo juos atlyginti ( 1 d. ). Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė ( 2 d. ). Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis ( 3 d. ),o deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais ( 4 d. ).

Pagal Lietuvos CK 6.256 str. kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ( 1 d. ), o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas - baudą, delspinigius ( 2 d. ). Pagal Lietuvos CK 6.258 str. jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius ( 2 d. ). Jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ( 3 d. ).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas ) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( Lietuvos CK 6.246 str. 1 d. ). Pagal Lietuvos CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( 1 d. ), o žalą, padarytą turtui... privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( 2 d. ). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį visiškai atlyginti padarytus nuostolius ( Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. ).

Pagal nuomos sutartį priekaba buvo išnuomota vienai parai ( 2.1 p. ) už 17 EUR/p. mokestį ( 3.1 p. ). Nors sutartyje numatyta rašytinė termino pratęsimo forma ( 2.3 p. ), faktinės aplinkybės ( išnuomota 04-19 d. vienai parai, po to tarp šalių ginčų nekilo, nors ji apgadinta galimai 04-21 d. ) leidžia abejoti, ar sutartyje nuomos terminas nėra nuodytas tik formaliai ( kodėl, neanalizuojama ). Tačiau bet kuriuo atveju atsakovas privalo sumokėti ieškovui nuomos mokestį už visą priekabos turėjimo savo žinioje laikotarpį ( sutarties 4.7 p. ), nes neįvykdė pareigos ją grąžinti tuo adresu, iš kurio ji buvo paimta ( 4.6 p. ), t. y. už 21 d. ( pagal suformuluotą reikalavimą, nors nuo 04-19 d. 17.25 val. iki 05-11 d. 21 val. yra daugiau nei 21 para ) po 17 EUR, viso 357 EUR, bei 3.03 EUR delspinigių ( 3.3 p. ), šie reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini ( Lietuvos CK 6.71 str. ir 6.487 str. ).

Sutartyje numatyta, kad pavėlavus grąžinti priekabą nuomininkas privalo mokėti už visą laikotarpį ne tik nuomos mokestį, bet ir atlyginti nuomotojui dėl to nuostolius, kurių minimalus neįrodinėtinas dydis yra 50 EUR/p. ( 4.7 p. ). Dėl šio reikalavimo teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pagal sutartį atsakovas laikytinas vartotoju, nes kitokių duomenų nėra ( neaišku, ar prie jo parašo nurodyti skaičiai yra j. a. k.; kad sutartis sudaroma tarp verslininkų, nenurodyta; pagal sutarties sąlygas to konstatuoti taip pat nėra pagrindo ). Tokiam asmeniui iš anksto verslininko paruoštos formos sutartyje numatyta dviguba atsakomybė ( pilnas nuomos mokestis ir papildomai beveik trigubo dydžio bauda ), teismo vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos CK 6.228-4 str. 2 d. 5 p. imperatyviems reikalavimams ir Lietuvos CK 6.258 str. taisyklėms. Jokių papildomus nuostolius, kurių neapimtų nuomos mokestis, pagrindžiančių argumentų ieškovas nepateikė ( tik nurodė, jog „taip numatyta sutartyje“ ) ir teismo iniciatyva nenustatyta ( akivaizdu, kad sutartyje nustatytu terminu grąžintą priekabą išnuomojęs kitam asmeniui ieškovas būtų gavęs tą patį nuomos mokestį ). Todėl šis reikalavimas netenkintinas ( Lietuvos CK 6.258 str. ).

Reikalavimo priteisti 500 EUR baudą už išvykimą iš Lietuvos pagal sutarties 4.8 p. ieškovas 2022-05-13 pareiškimu atsisakė. Pagal bylos duomenis ( kaip minėta, įvykio aplinkybės visiškai neaiškios, jokių tokį išvykimą patvirtinančių įrodymų nėra ) vertintina, kad atsisakymas nuo šio reikalavimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja ( Lietuvos CPK 42 str. 2 d. ), todėl priimamas ( patvirtintas teismo posėdyje, dalyvaujant advokatui – Lietuvos CPK 142 str. 1 d. ), byla šioje dalyje nutraukiama ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ) ir ieškovui grąžinama 75 proc. už jį sumokėto žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 87 str. 2 d. ), o dėl jo pagrįstumo teismas nepasisako.

Aukščiau konstatuota, kad ieškovui priklausanti priekaba buvo apgadinta dėl atsakovo kaltės, todėl šią žalą ir tiesiogiai su ja susijusius nuostolius privalo atlyginti atsakovas, kaip ir numatyta sutarties 4.9 p. Ieškovas pripažino ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad šiame punkte priekabos vertė – 2000 EUR – įrašyta vėliau. Sutarties originale ( 41 l. ) šis įrašas vizualiai taip pat atrodo skirtingai nuo kitų įrašų. Todėl vadovaujamasi ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, pagal kurias priekabos rinkos kaina ik sugadinimo buvo 1870 EUR, o likutinė vertė – 240 EUR, jos remonto darbų kaina būtų apie 3426,95 EUR. Tai reiškia, kad remontuoti priekabą visiškai netikslinga ( ekonomiškai nuostolinga ). Atsakovo argumentai ( atsiliepime – jog remonto darbai neviršytų 100-200 EUR, teismo posėdžiuose – jog sutiko sumokėti 300 EUR ) dėl žymiai mažesnės tiek priekabos, tiek remonto darbų vertės vertinami kritiškai kaip nenusveriantys eksperto išvados bei patvirtinantys, jog atsakovo pozicija žymiai labiau lėmė šį ginčą. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui 1630 EUR žalą ( priekabos vertės sumažėjimą ), šis patikslintas reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. ).

Atsakovas dėl jo kaltės sugadintos priekabos ieškovui nuomos adresu nepristatė ( sutarties 4.6 p. ); be to, dėl sugadinimo jos nebebuvo galima eksploatuoti ( dėl ko ji pagrįstai gabenta ne į Šiaulius, o į Panevėžį ). Kilus ginčui dėl žalos atlyginimo ieškovas iš pradžių kreipėsi į šios srities specialistus ( UAB „F.“ ) dėl remonto darbų kainos ( pažymėtina – ši kaina iš esmės atitinka nustatytąją eksperto ), todėl šios papildomos išlaidos – 110 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. 37 A. V. ir 30 EUR pagal 2011-05-18 sąskaitą faktūrą ir KPO UAB „F.“, viso 140 EUR – pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis ( Lietuvos CK 6.249 str. 4 d. ), šis reikalavimas tenkinamas ( Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. ). Todėl iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 2130,03 EUR suma.

Papildomai teismas savo iniciatyva pasisako dėl kitų su ginču susijusių aplinkybių. Nustatyta, kad ieškovui susigrąžinus sugadintą priekabą, ji iki šiol yra nenaudojama ir jos sugadinimu padaryti nuostoliai neatlyginti, tačiau visi reikalavimai yra pareikšti dėl nuostolių atlyginimo iki priekabos susigrąžinimo dienos - 2021-05-11. Kadangi kiekvienas asmuo savo nuožiūra naudojasi civilinių teisių gynimu ( Lietuvos CK 1.137 str. 1 d. ), šiuo atveju – formuluodamas reikalavimus ieškinyje ( Lietuvos CPK 135 str. 1 d. 4 p. ), tai pripažįstama neturint įtakos ginčo sprendimui.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas.

Pagal šalių argumentus ir nustatytas aplinkybes teismas taip pat laiko, kad ieškovui pripažinus, jog priekabos vertė sutartyje įrašyta vėliau, nėra pakankamo pagrindo šį faktą vertinti kaip galimą klastojimą ( kaip nurodoma atsiliepime – Lietuvos CPK 300 str. ). Analogiškai dėl atsakovo veiksmų ( neaišku, ar tikrai priekaba buvo apgadinta eismo įvykio metu, iš kurio jis galimai pasitraukė – Lietuvos ANK 426 str. ) nėra pakankamo pagrindo informuoti policiją ( Lietuvos CPK 299 str. ).

Pareikšdamas pradinį ieškinį bendrai 4050,03 EUR sumai, ieškovas sumokėjo 122 EUR žyminį mokestį ( Perlo 2021.05.20 kvitas ), nors elektroninės formos byloje turėjo sumokėti 91 EUR ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 10 p. ), todėl permokėta 31 EUR suma jam grąžintina ( Lietuvos CPK 87 str. 1 d. 1 p. ). Taip pat grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio pagal atsisakytą reikalavimą dėl 500 EUR baudos, t. y. 8,44 EUR ( Lietuvos CPK 87 str. 2 d. ), todėl iš viso grąžintina 39,44 EUR žyminio mokesčio.

Taip pat ieškovas patyrė atstovavimo išlaidų – 200 EUR už ieškinio parengimą ( pagal 2021-05-19 sąskaitą Nr. 492 ir kvitą Nr. 1028208 ), 200 EUR ( pagal 2021-08-16 sąskaitą Nr. 512 ir kvitą Nr. 1028215 ), 200 EUR ( pagal 2021-08-30 sąskaitą Nr. 514 ir kvitą Nr. 1028217 ), 200 EUR ( pagal 2021-09-30 sąskaitą Nr. 520 ir kvitą Nr. 1028220 ), 400 EUR ( pagal 2022-05-13 sąskaitą Nr. 556 ir kvitą Nr. 1028232; manytina, jog 200 EUR suma yra už pareiškimą dėl reikalavimų pakeitimo ) ir 200 EUR ( pagal 2022-06-28 sąskaitą Nr. 566 ir kvitą Nr. 1028234 ), viso 1400 EUR.

Be to, jis pagal teismo 2022-05-26 nutartį apmokėjo 363,97 EUR ekspertizės išlaidų LTEC pagal 2021-12-14 sąskaitą Nr. 0001822 ir 1050 EUR ekspertizės išlaidų ekspertui J. A. pagal 2022-05-05 sąskaitą Nr. 22/05-16 ( 134, 144, 145 l. ).

Duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas V. P. nepateikė.

Pagal Lietuvos CPK 96 str. taisykles jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 2 d. ). Teismas gali nukrypti nuo ... nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( 4 d. ).

Šioje byloje pradinis ieškinys tenkinamas 53 proc. ( 2103,03 EUR nuo 4050,03 EUR ). Vertindamas šalių elgesį bylinėjimosi išlaidų susidarymo atžvilgiu teismas sprendime jau konstatavo, kad pagrindinė priežastis, lėmusi tiek patį ginčą šioje byloje, tiek jo išsprendimo apsunkinimą ( o tuo pačiu – ir išlaidų susidarymą ), buvo atsakovo veiksmai. Kartu pažymėtina, kad ir ieškovo procesinis elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis į nuomos sutartį priekabos vertę įrašė jau kilus ginčui, savo nuožiūra, ja grindė pradinį reikalavimą ( kas gali būti laikoma piktnaudžiavimu – Lietuvos CPK 95 str. ), pareikšto reikalavimo dėl baudos atsisakė pats ( kartu pažymima, kad tam turėjo įtakos ir atsakovo elgesys – jis jokių įvykio aplinkybių nenurodė, kas sunkiai tikėtina vertinant sąžiningo asmens požiūriu; net nepateikė teismui duomenų apie savo mobiliojo ryšio telefoną, taip užkirsdamas kelią galimos buvimo vietos nustatymui ). Tokioje situacijoje ( patenkinta 53 proc. reikalavimų, išlaidas labiausiai lėmė atsakovo elgesys, jis pats tokių išlaidų atlyginti neprašo, kilus ginčui prašymą skirti ekspertizes ieškovas pareiškė pagrįstai, ilgas procesas sąlygojo atstovavimo išlaidų dydį ir kt. ) teismas laiko tikslingu ieškovui iš atsakovo priteisti kiek didesnę, nei procentiškai patenkintas pradinis ieškinys, išlaidų dalį – du trečdalius ( 67 proc. ), t. y. 1946,33 EUR ( Lietuvos CPK 93 str. 2 d., 4 d. ir 98 str. ). Atskirai pažymima, kad tokia didelė proceso išlaidų suma ( viso 2904,97 EUR ), lyginant su pradinio ieškinio reikalavimu ( 4050,03 EUR ), buvo sąlygota šalių pasirinkto ginčo sprendimo būdo ir atitenka joms, priklausomai nuo aukščiau aptartų aplinkybių.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra tik nežymiai didesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą ( 5,32 EUR - Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ), todėl šalims nepaskirstomos, o priteisiamos valstybei iš atsakovo ( Lietuvos CPK 96 str. 3 d. ir 5 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 357 EUR nuomos mokesčio, 3,03 EUR delspinigių, 1770 EUR nuostolių atlyginimo, viso 2130,03 EUR ( du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 03 ct. ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2130,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. gegužės 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1946,33 EUR ( vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 33 ct. ) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl baudos priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,32 EUR ( penkis eurus 32 ct. ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5662 ).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trisdešimt devynis eurus 44 ct. ( 39,44 EUR ) žyminio mokesčio, sumokėto 2021-05-20 mokėjimo dokumentu TID 08255701.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.